Kėdainiuose viešėjo Alfredas Bumblauskas
Ankstyvo pavasario vakarą kėdainiečiai skubėjo į susitikimą su vienu žinomiausiu Lietuvos istoriku Alfredu Bumblausku. Profesorius kvietė diskutuoti tema „Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji: Lietuvos valstybės raidos viršukalnės“.
Sukritikavęs istorijos pamokų dėstymą, grindžiamą datų kalimu, profesorius pastebėjo, kad šias tris datas visgi žinoti būtina. „Ir dar, Žalgirio mūšio datą“, – prideda. Kiekviena šių datų apibendrina tam tikrą Lietuvos valstybės raidos etapą, kuriame iškyla ir svarbūs pasiekimai.
Antai, Liepos 6-ojoje glūdi ilgo Lietuvos valstybingumo, „senumo“, buvimo tarp Europos valstybių idėja. Konstitucija, barokas, konfesinės įvairovės užtikrinimas – tai jau europinio masto laimėjimai, iškovoti kartu su Lenkijos valstybe. Modernizmo architektūra, sutvarkytas švietimo tinklas leidžia didžiuotis tarpukario Lietuvos valstybe.
Kalbėdamas apie kultūros paveldą, A. Bumblauskas pro akis nepraleidžia apleistos Šėtos pieninės. „Ką jūs padarėte su šiuo tarpukario architektūros šedevru?“ – klausė profesorius.
Minint esmines valstybingumo datas, vis dar atsiranda šiokios tokios painiavos. Pvz., Liepos 6-ąją, per Mindaugines figūruoja kur kas vėliau atsiradusi Lietuvos trispalvė. Painiojamos Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo, ir Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, datos. A. Bumblausko teigimu, 1990 m. Kovo 11-oji pasauliniame istorijos kontekste yra žymiai reikšmingesnė, negu 1918 metų vasario 16-oji, kai daugelis atsikūrusių valstybių buvo Versalio taikos rezultatas.
Kalbėdamas apie šių dienų šventimo tradicijas, A. Bumblauskas pastebi, kad pastaruoju metu jos keičiasi: tampa įdomesnės, įvairėja. „Žmonės ieško naujų formų, gilinasi į švenčių prasmę. O tai jau yra pažangos rodiklis“, – sakė jis.
Kalbinti kėdainiečiai prioritetą atidavė Kovo 11-osios šventei. Dienai, kurios liudininkai buvo patys, išgyveno su savo vaikais.
Diskusiją su A. Bumblausku organizavo NVO Pilietinių iniciatyvų centras. Jo vadovas Girvydas Duoblys sakė, kad tokių susitikimų tikslas – paįvairinti gyventojų laisvalaikį, suteikti platesnes pasirinkimo alternatyvas, ir taip pat megzti dialogą: užduoti klausimus, kalbėtis, diskutuoti su pripažintais autoritetais. Į klausimą, kas yra susitikimų dalyviai, G. Duoblys lakoniškai atsako: „Protingi žmonės“.
Balandžio 14 d. viešbutyje „Grėjaus namas“ vyks susitikimas-diskusija su Rita Miliūte: „Apie žurnalistiką, pilietinę visuomenę ir mūsų vaidmenį joje“.
[#gallery=172#]
