Kėdainiuose siaučia „airių asfaltuotojų“ gauja

Į Kėdainių rajoną įsisuko sukčių grupuotė, kuri ne tik smulkioms, bet ir didelėms įmonėms bei ūkininkams ir pavieniams asmenims siūlo itin pigiai atlikti teritorijų ir kiemų asfaltavimo darbus. Tikėtina, kad tai Europoje jau kelerius metus žinoma vadinamoji „airių asfaltuotojų“ gauja, galimai veikianti kaip nemažas sukčių tinklas, laviruojantis ties nebaudžiamumo riba. Ši klastinga grupuotė, ne kartą pasirodžiusi Prancūzijoje ir kitose šalyse bei jau anksčiau išplėtusi veiklą į kelis Lietuvos rajonus, dabar nusitaikė ir į Kėdainių regioną, po kurio, tikėtina, gali patraukti į kitus šalies miestus.

Taikinys – ir pavieniai asmenys, ir įmonės, o policija – tyli

Pirmieji signalai rodo, kad sukčių taikiniu tampa ir smulkios įmonės, ir privatūs asmenys, ir net didelės bendrovės, susigundžiusios itin pigiomis asfaltavimo paslaugomis. Tik vėliau paaiškėja, kad tos paslaugos yra atliekamos itin nekokybiškai, o kai kuriais atvejais „asfaltuotojai“ net ir pasipusto padus pasiėmę pinigus ir žadėtų darbų nepadarę.

Apie Kėdainiuose vystančias „airių asfaltuotojų“ aferas jau yra girdėję net ir čia dirbantys kelininkai. Tuo tarpu policija tyli lyg nieko nevyktų. Jokių tyrimų nepradėta, nors pavienių pranešimų apie vadinamuosius „airių asfaltuotojus“ ir yra sulaukusi. Esą jei kažkas sumokėjo pinigus ir yra nepatenkintas atliktų darbų kokybe, turi spręsti ginčą civilinio proceso tvarka arba kreiptis į vartotojų teises.

Ir, deja, Lietuvos policija, skirtingai nei Prancūzijos ar kitų šalių, net nepasivargina žmonių perspėti, kad šie gali nukentėti nuo tokių aferistų.

Apsimetė profesionalais ir siūlė asfalto „likučius“

Praėjusią savaitę vieni iš „airių asfaltuotojų“ prasisuko vienoje nemažoje Kėdainių įmonėje, tik, deja, ne taip sėkmingai kaip planavo.

Gerokai po pietų į įmonę atvykęs kelininko apranga vilkintis vyriškis, kalbantis nepriekaištinga anglų kalba, pasiūlė išasfaltuoti šios teritoriją. Asfaltą jis žadėjo išlieti už perpus mažesnę kainą nei rinkoje – vietoje maždaug 45 eurų už kv. m, už 22,50 euro už kv. m – esą kartu su savo komanda netoliese tvarko kelią ir jiems liko perteklinis kiekis asfalto, tad nebeturi jo kur dėti ir nori skubiai realizuoti.

Be to, Kėdainių įmonės vadovą jis spaudė sprendimą priimti čia ir dabar, nes asfaltas stingsta, o vienintelė sandėrio sąlyga – už darbus reikės atsiskaityti tuoj pat po jų atlikimo.

Nekviestas svečias kartu su bendrovės direktoriumi apėjo teritoriją ir paskaičiavo, kad asfalto reikėtų išlieti maždaug už 4 tūkst. eurų. Įmonės vadovui tai pasirodė juokingai mažai suma, tad sukirtus rankomis, svečias išlėkė ir bemaž po poros valandų į įmonės kiemą parbildėjo ne tik su sunkvežimiu asfalto, bet ir visa kita technika bei augalotų vyrukų brigada.

Technika – lenkiškais ir itališkais numeriais

„Tik toji technika buvo visai ne kaip mūsų kelininkų, o gerokai senesnė – „bobcatai“, volai, furgonai ir kiti „trundalietai“, o keisčiausia, kad visi – lenkiškais ir itališkais numeriais.

Dar prieš pradedant darbus „verslininkas“ pakišo man pasirašyti sutartį iš poros sakinių, verstą, matyt, su „Google Translate“, o kai jo brigada pradėjo darbus, jau nežinojau nė ko griebtis – asfaltą pylė ir stumdė tiesiai vidury kiemo net neparuošę tam būtino pagrindo. O į visus stabdymus ir prieštaravimus atsakymai buvo trumpi: „Mes esam gigantiška kompanija ir žinom, kaip daryti, čia tokia technologija, laikys tau 20 metų, visur taip darom“, – pasakoja įmonės vadovas.

Išasfaltavus suplanuotą teritoriją, paaiškėjo, kad sunkvežimyje liko nepanaudoto asfalto, tad jam „airių asfaltuotojai“ pasiūlė dar didesnę nuolaidą ir išasfaltavo dar daugiau teritorijos nei iš pradžių buvo sutarta, tad ir sąskaitos suma, žinoma, gerokai išaugo.

Sąskaita liko neapmokėta

„Asfaltuotojams“ darbus baigus, jau buvo gerokai po 17 valandos, tad išsisprendė ir dar vienas galvos skausmas – Kėdainių įmonės vadovas lengva ranka galėjo padaryti pavedimą, kad apmokėtų pateiktą sąskaitą už darbus, nes žinojo, kad pinigai iš įmonės sąskaitos neiškeliaus – po darbo valandų bankas pavedimų nebepatvirtina.

„Asfaltuotojų“ vadas, pamatęs, kad pavedimas padarytas, patenkintas susirinko savo brigadą ir išdundėjo su visa technika.

„O man staigiai teko atšaukti pavedimą, nes išanalizavęs sąskaitą pamačiau, kad sąskaitą jie išrašė latviškos įmonės vardu, bet joje nurodyta banko sąskaita priklauso kitai lietuviškai įmonei, kuri nėra PVM mokėtoja. Tokiu atveju apmokėjus tą sąskaitą, mes negalėtume susigrąžinti PVM ir tokios sąskaitos įsitraukti į apskaitą.

Vadinasi, panašu, kad šie „airių asfaltuotojai“ užsiima dar ir PVM grobstymu. Ką jau kalbėti apie tai, kad negalima mokėti tokių pinigų už itin nekokybiškai atliktus darbus“, – sako Kėdainių įmonės vadovas.

Kaip baigsis ši istorija, kol kas dar neaišku. Įmonės vadovas neatmeta galimybės eiti su jais į kompromisus ir atsiskaityti už padarytą darbą, tik žinoma, ne pagal pateiktą sąskaitą, o pagal realią atliktų darbų vertę.

Tačiau, deja, ne visi kėdainiečių sandėriai su „airių asfaltuotojais“ baigiasi taip, kad patys „asfaltuotojai“ lieka nieko nepešę.

Iš pradžių patikėjo, o po to… 11 tūkstančių eurų – dingo

Vieno ūkininko iš Kėdainių rajono istorija baigėsi kur kas liūdniau. Airiai, neva klojantys vienos bažnyčios kieme asfaltą, siūlėsi ir jam išasfaltuoti nemažą teritoriją už 11 tūkst. eurų.

Gavę pinigus iškart, atvežė du sunkvežimius asfalto, tačiau kai jį išpylė, paaiškėjo, kad nėra nė pusės reikalingo jo kiekio.

„Geriausiu atveju asfalto man išliejo už kokius 3 tūkst. eurų. Apie kokybę nekalbu – tiesiog baisi. Trūkstamą žadėjo atvežti ir darbus pabaigti kitą dieną, bet pasipustė padus.

Buvau nusiuntęs žmogų į Vilnių ieškoti tų „asfalto liejikų“ pagal sąskaitoje nurodytą adresą, bet ten nieko neradome – tai tik daugiabučių kvartalas“, – pasakoja nukentėjęs ūkininkas.

Iš policijos pagalbos nesitiki

Nuo sukčių nukentėjęs ūkininkas į policiją nesikreipė, nes, sako, žinantis, kad rasti nusikaltėlius ir atgauti pinigus nėra jokių šansų: „Turiu pažįstamą aukštesniuose policijos ranguose, tai klausiau, ar verta kreiptis. Tai sako, nelabai čia ką padarysi, nes kameros neužfiksavo, o ir visos mašinos airiškos pas juos.“

Kad tokie nusikaltėliai yra žmonių patiklumo problema, o ne policijos galvos skausmas, „Rinkos aikštei“ netiesioginiai įvardijo ir Lietuvos policijos Komunikacijos skyrius.

Paklausus, ar policijai yra žinoma apie „airių asfaltuotojų“ galimus sukčiavimo atvejus, kiek yra nuo jų nukentėjusių žmonių, kiek atliekama ikiteisminių tyrimų, gautas toks Komunikacijos skyriaus patarėjos Revitos Janavičiūtės atsakymas: „2025 m. policijoje buvo gauti keli pavieniai pranešimai dėl laiške paminėtų įmonių ar angliškai kalbančių asmenų dėl ginčų klojant asfaltą bei apmokėjimo už atliktus darbus. Tiksli statistika nėra kaupiama. Pranešimai gauti tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Šiuo metu policijoje dėl šių veiksmų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.

Pažymėtina, kad ginčai dėl atliktų darbų kokybės turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taip pat, vartotojai gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Prieš tai vartotojas (fizinis asmuo), manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti (pavyzdžiui, įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą, negavus visų ar dalies prekių ar paslaugų, dėl pardavėjo ar paslaugos teikėjo veiksmų patyrus materialinę žalą ar kt.), vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.“

Ekspertas: „Tai – parodija, o ne asfaltavimas“

Daugiau nei dešimtmetį Kėdainiuose veikiančios didžiausios rajono statybinės įmonės vadovas Donatas Masiokas, apžiūrėjęs minėtoje įmonėje „airių asfaltuotojų“ išlietą asfaltą, situaciją įvertino kategoriškai: „Tai – asfaltavimo imitacija, ne darbas. Asfaltas supiltas tiesiai ant seno pagrindo, neišlygintas, nesuvoluotas, sluoksnio storis skirtingas – vietomis 2 ar 5, kitur ir 8 centimetrai. Kai kur neišlaikyti net minimalaus asfalto storio reikalavimai. Tai neleistina.

Važiuoti per šią dangą galima, bet iš esmės atkartotos visos duobės, kurios ir buvo. Netrukus jos vėl susiformuos.“

Pasak D. Masioko, išlieta danga jau lupasi, jos pagrindas korėtas, vietomis aiškiai trūksta bitumas.  „Kiek tokia danga laikys, labai sunku pasakyti – gal mėnesį, o gal ir ilgiau, bet faktas, kad ji netarnaus, kiek turi tarnauti. Tokia danga jau po pirmos žiemos atšoks didžiuliais gabalais.

Asfaltas turi būti klojamas 160 °C temperatūros, naudojant specialią įrangą – kitaip kokybės tikėtis, kaip šiuo atveju, neverta.“

Iš kur atsirado – nežinia

Iš kur Kėdainiuose atsirado „airių asfaltuotojų“ brigada – nežinia. Vieniems jie seka pasakas, kad dirba remontuodami kelius, kitiems pasakoja, kad esą tvarko kitus objektus, tad ir turi perteklinio asfalto.

Bene daugiausia kelių Kėdainių krašte remontuojančios AB „Kelių priežiūra“ atstovė informavo, kad šioje bendrovėje nėra samdomi jokie airiai ar kiti kitataučiai kaip subrangovai, tad nėra net ir teorinės galimybės, kad jie galėtų tvarkyti Kėdainių krašto kelius.

„Via Lietuva“ Kėdainių rajone tvarkomuose objektuose taip pat nesamdoma jokių subrangovų, kurie galėtų būti nepatikimi.

„Subrangovų kvalifikacija ir patikimumas yra tikrinamas viešojo pirkimo metu, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Rangos sutartyse numatyta, jog jei rangovas keičia subrangovą, naujas subrangovas privalo būti suderintas su „Via Lietuva“, – teigia šios įmonės atstovė Eglė Nemanytė.

Pasiteiravus, ar yra bent menkiausia tikimybė, kad įvairiuose objektuose dirbantys subrangovai gali bandyti realizuoti asfalto perteklių siūlydami juo kitoms įmonėms išasfaltuoti kiemus, E. Nemanytė sakė: „Projektavimo metu projektuotojai įvertina, ar frezuotą asfaltą galima panaudoti pakartotinai objekte. Jei nustatoma, kad jo panaudoti neįmanoma, šios medžiagos yra įtraukiamos į parduodamų medžiagų sąrašą ir pasiūlomos rangovui konkurso metu.“

Taigi realiai nėra tikimybės, kad „airių asfaltuotojai“ dirbtų rajoninių kelių ar kituose stambiuose objektuose, kurie šiuo metu yra tvarkomi Kėdainiuose. Didžiausia tikimybė, kad siaučianti brigada gali būti keliaujančios airių bendruomenės nariai.

Jei jus apgavo, tai tik jūsų problema

Žodžiu, jei sutarėte, kad „airių asfaltuotojai“ išasfaltuos jūsų kiemą ir už tai sumokėję vietoje asfalto gavote nežinia ką, tai jau tik jūsų problema… Panašu, kad jus apgavę sukčiai liks nenubausti.

Kaip jau minėta, policija iki šiol nėra pradėjusi nė vieno tyrimo dėl tokio atvejo. Ir iki šiol net nepasivargino žmonių perspėti apie „airių asfaltuotojus“. Policijai atleistina, nes nėra laiko užsiimti tokiomis „smulkmenomis“, yra svarbesnių reikalų, pavyzdžiui, vienas iš tokių – gąsdinti Lietuvos piliečius krentančiais baltarusiškais dronais…

Tuo tarpu Prancūzijos ir kitų šalių teisėsauga jau ne vienerius metus į tokius „airių asfaltuotojus“ žiūri kitaip. Įvairių regionų policijos nuovados savo socialiniuose tinkluose perspėja žmones, kad šie neįkliūtų į tokių aferistų pinkles ir, pastebėjus juos, ragina nedelsiant apie tai pranešti policijai.