Kėdainiuose eksponuojamos ikonos iš Ukrainos
Agota Spiečiūtė
Per Lietuvą iš Radomyšlio keliaujanti privati sakraliųjų Ukrainos namų ikonų kolekcija stabtelėjo Kėdainių krašto muziejuje, Vinco Svirskio kryžių salėje. Paroda „Keliaujančios Ukrainos namų ikonos“ į Lietuvą atkeliavo iš Ukrainos gelbstint kultūros ir meno vertybes nuo sunaikinimo. Tai dviejų šalių solidarumo ir stipraus viena kitos palaikymo išraiška.
Ikonos – svarbių datų liudininkės
Gyvenamuosius namų interjerus Ukrainoje puošusios ikonos buvo įkurdinamos garbingiausioje namų vietoje, t. y. maldai ir svečiams skirto kambario gražiajame kampe, vadinamojoje božnicoje. Sakralieji atvaizdai Ukrainoje būdavo apgaubiami puošniais rankšluosčiais. Ikonos buvo gimimo, krikštynų, vestuvių, laidotuvių, kitų svarbių datų liudininkės. Dažniausiai tai Dievo Motinos su Kūdikiu, arkangelo Mykolo ir kitų šventųjų atvaizdai.
Kėdainių krašto muziejuje eksponuojamoje parodoje dominuoja ikonos su šventųjų raitelių-kovotojų atvaizdais, įkūnijančiais pergalę prieš melą, blogį ir bjaurastį.
Vos ne 80 proc. ikonų išvysite šv. Jurgį, nugalintį drakoną. Pasak legendų, šv. Jurgis neišsižadėjo savo tikėjimo ir mirė kankinio mirtimi. Ši istorija ir yra simbolinis pasakojimas apie gėrio ir blogio pergalę. Šv. Jurgis yra ne vienos valstybės (Anglijos, Gruzijos, Portugalijos ir kt.) ir Lietuvos bei Genujos, Venecijos miestų globėjas. Verta išvysti skirtingus jo vaizdavimo būdus, nes šį mėnesį, balandžio 23-iąją, dar minime ir šio nekaltųjų gynėjo dieną.
Savitą kelioninių altorėlių kūrimo tradiciją mena trys išskirtiniai parodos objektai – nedidelės trijų dalių varstomos ikonos.
IKONA (iš gr. kalbos eikon (εικων) – atvaizdas), sakralinis paveikslas Rytų krikščionybės dailėje, atsiradęs VI a. Bizantijoje, tapomas ant sauso medžio lentos. Suklestėjo IX–XIII a. Ikona yra vaizdu išreikštas Dievo šlovinimas, ji skirta asmeninei maldai.
Aut. past.
Krašto muziejuje pamatysite apie 30 namų ikonų. Kai kurios – vos didesnės už mums įprasto formato knygą, kiek aukštesnės už sprindį, kai kurios – beveik trijų sprindžių aukščio, tamsios ir gilios. Įtraukiančios savo poveikiu žiūrovui, verčiančios susimąstyti.
Ikonas gelbėjo nuo sunaikinimo
Iš įvairių Ukrainos regionų – Podolės, Siverščinos, Padnieprės, Polesės, Čerkasų srities, Huculščinos – XIX–XX a. pradžioje sukauptos ikonos į Lietuvą atkeliavo iš Radomyšlio (Žytomyro srities, Ukrainoje) pilyje įkurto Ukrainos namų ikonų ir senienų muziejaus „Ukrainos dvasia“. Jo steigėja ir kolekcijos savininkė – medicinos ir filosofijos mokslų daktarė, gydytoja ir politikė Olga Bogomolec (Ольга Богомолець) pati rūpinosi kūrinių išgabenimu iš Radomyšlio pilies. Namų ikonų muziejuje buvo sukaupta per 5 000 vienetų XV–XXI a. eksponatų. Šio unikalaus muziejaus direktorius – Jurijus Rudnickis (Юрій Рудницький).
Karo metu kilus pavojui Ukrainos kultūros ir meno vertybėms, suskubta dalį jų perkelti į Lietuvą. Lietuvoje iš Ukrainos atkeliavusias ikonas globoja Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia ir Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus. Parodos kuratorės: dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė ir dr. Indrė Užuotaitė.
Paroda keliaus per Lietuvą
Prieš atvykdama į Kėdainius ši paroda nuo 2023 metų rudens iki 2024 m. sausio 15 d. veikė Medinės miesto architektūros ir Markučių dvaro muziejuose Vilniuje. Dabar keliauja po skirtingus Lietuvos muziejus. Tai jau antroji ikonų paroda iš to paties, Radomyšlio, muziejaus, atkeliavusi į Lietuvą ir Kėdainius. 2023 metų pavasarį ikonų paroda „Jų akys žvelgia į sąžinę“ buvo eksponuojama Daugiakultūriame centre.
Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko ir Radomyšlio „Ukrainos dvasia“ muziejai pradėjo bendradarbiauti dar 2019 metais. Tokios parodos padeda geriau pasijausti ukrainiečiams, kurie laikinai gyvena ir dirba Lietuvoje.
Paroda „Keliaujančios Ukrainos namų ikonos“ Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19) veikia iki gegužės 12 dienos.
Apsilankyti galima:
III–V 11.00–18.00 val.
VI 10.00–17.00 val.
VII 10.00–15.00 val.