Vieta, kur Jūsų augintiniu rūpinasi atsidavę profesionalai

Kėdainiuose įsikūrusi veterinarijos klinika „Kėdainių veterinarija“ – dar palyginus jauna, tačiau jau gana gerai žinoma gyvūnus auginantiems kėdainiečiams. Ir ne veltui – klinikoje dirbančios gydytojos Marija Miliukienė ir Edita Rimkevičiūtė yra tikros profesionalės, visas jėgas atiduodančios tam, kad mūsų mažieji draugai būtų sveiki.

Kas dieną iš Kauno į Kėdainius

Abi „Kėdainių veterinarijos“ gydytojos – kaunietės, atlikusios praktiką užsienio šalyse, dirbusios tiek su egzotiniais, tiek su mums įprastais naminiais gyvūnais. Pasisėmusios vertingos patirties laikinojoje sostinėje, nusprendė įkurti kliniką mažesniame miestelyje – ten, kur poreikis yra didesnis.

„Kaune yra 56 gyvūnų gydyklos, taigi tikrai užtektinai. Tuo metu, kai vyko mūsų klinikos Kėdainiuose atidarymas, čia buvo vos dvi veterinarijos gydyklos. O dabar jau esame keturiese“, –  pasakoja gydytoja Marija.

Jai antrina ir kolegė Edita, pasakodama, kad nemažai kėdainiečių savo augintinius veždavo į Kauną. „Dirbdamos Kaune matėme, kad Kėdainiuose trūksta veterinarijos gydyklų. Gana daug kėdainiečių vykdavo į Kauną, srautai buvo išties nemaži.“

Patys pirmieji „Kėdainių veterinarijos“ klientai buvo tie, kurie su savo augintiniais vykdavo į Kauną. „Jie mūsų atsidarymo jau laukė. O paskui žinios apie mus ėjo iš lūpų į lūpas – juk jeigu teiki kokybiškas paslaugas, žmonės grįš vėl ir vėl, ir savo draugams papasakos“, – šypsosi gydytoja Marija.

Visos paslaugos – po vienu stogu

„Kėdainių veterinarija“ teikia plataus profilio paslaugas savo klientams. „Atliekame daugelį chirurginių procedūrų, kurių kiti gydytojai nedaro. Taip pat turime echoskopą – iki šiol jo Kėdainiuose nebuvo. Galime atlikti visus kraujo tyrimus, genetinius, histologinius tyrimus. Mes po vienu stogu darome beveik viską, ko tik gali prireikti – tiesa, kol kas negydome lūžusių kaulų, nes neturime rentgeno aparato, tačiau ketiname įsigyti ir jį“, – vardija Marija.

Ši veterinarijos klinika pasižymi ir tuo, kad atsisako migdyti augintinius, kuriuos išgelbėti dar yra vilčių.

„Būna žmonių, kurie į šį reikalą žvelgia pragmatiškai. Jie paskaičiuoja, kas bus pigiau – gydyti, ar užmigdyti, tačiau jeigu mes matome, kad yra nors menkiausia viltis gyvūną išgelbėti, jo nemigdome. Gyvūnus migdome tik visiškai kraštutiniais atvejais“, – atvirauja gydytojos.

„Kėdainių veterinarijoje“ taip pat yra kačių stacionaras. Šunų stacionaro klausimas kol kas atviras – kadangi veterinarijos klinika yra įsikūrusi daugiabučiame name, tam, kad nebūtų diskomforto kaimynams, sergančių šuniukų palikti klinikoje galimybės nėra.

„Su šunimis situacija yra tokia, kad tas stacionaras yra mūsų namuose, – juokiasi gydytojos. – Tiesiog šuo – tai ne katinas, sergantį šunį reikia nuolat prižiūrėti, jis ir inkšti, ir loti gali. Stacionaras veiksnus yra tada, kai šunį kažkas visą parą prižiūri. Tačiau jeigu gydome šunį ir jam reikia profesionalų priežiūros, mes jo tikrai nepaliekame likimo valioje – vežamės pas save, naktį nemiegame, budime ir stebime.“

Taip pat „Kėdainių veterinarija“ prekiauja aukštos kokybės pašarais bei papildais naminiams gyvūnams, įvairiomis gyvūnų priežiūrai reikalingomis prekėmis.

„Greitu metu ketiname įsiregistruoti ir vaistinę, nes kol kas galime parduoti vaistus tiems, kurie turi receptą, arba tiems žmonėms, kurių gyvūnus mes gydome. Tačiau norime, kad kiekvienas galėtų pas mus nusipirkti ir nereceptinių vaistų“, – ateities planus pasakoja gydytoja Marija.

Nors gyvūno sveikata yra svarbiausia, tačiau išvaizda taip pat nėra nustumta į antrą planą. „Kėdainių veterinarijoje“ yra ir šunų kirpykla. „Kol kas kirpimo paslaugos teikiamos antradieniais ir ketvirtadieniais visą dieną, bet matome, kad poreikis sparčiai auga – bandysime kalbinti mūsų kirpėją Rūtą, kad šuniukams grožio paslaugos būtų teikiamos tris dienas per savaitę“, – pasakoja gydytoja.

Nuo žiurkėno iki senbernaro

Gydytojos Marija ir Edita pasakoja gydančios pačius įvairiausius gyvūnus, ir visai nesvarbu, ar tai mažas graužikas, ar per šimtą kilogramų sveriantis šuo. Taip pat jos nevengia ir iššūkių – neįprasti gyvūnai joms ne naujiena. „Aš esu operavusi tigrę. Bet ne Lietuvoje“, – atsiminusi šypsosi gydytoja Marija.

„Dirbdamos Kėdainiuose esame gydžiusios kelis vėžlius, ežiukus, nemažai paukščių, degučius, jūrų kiaulytes. Buvo viena visai linksma istorija – vyriškis išėjo į Nevėžį pažvejoti ir užmetęs meškerę ištraukė… vėžlį. Matėsi, kad tas vėžlys Nevėžyje jau kurį laiką buvo pagyvenęs, apsamanojęs toks. Ir šiaip jis jautėsi neblogai, tik tiek, kad jam gerklėje gana giliai buvo kabliukas įstrigęs. Procedūra pasisekė gerai, o linksmiausia, kad kabliuką pašalinome su visu slieku“, – juokiasi gydytoja Edita.

Planuoja įsteigti kraujo banką

Veterinarijos gydytoja Marija pasakoja Kaune dirbusi šunų kraujo banke. „Tai yra vienintelis veterinarinis kraujo bankas, kuris tiekia kraują visiems Lietuvos veterinarams. Tad mes dabar turime tokį planą, kad Kėdainiuose atsidarysime kraujo banko filialą. Žiūrėsime, kaip mums čia seksis“, – ateities planais dalijasi Marija.

Kraujo donoru gali būti sveikas šuo, sveriantis ne mažiau kaip 25 kilogramus, taip pat šuo turi būti ne jaunesnis, kaip metų laiko, ir ne vyresnis nei 8 metų. Kraują duodantis šuo gauna tris kilogramus pašaro, jam atliekami kraujo tyrimai, kraujo donorai taip pat yra nemokamai paskiepijami.

„Šuo donoras turi būti sveikas, be to, turėtų būti ramaus charakterio. Kraujo iš šuns imama tiek, kiek ir iš žmogaus – 450 ml“, – pasakoja gydytojos.

Iššūkių nebijo

Darbas su gyvūnais išties yra idėjinis. Didžiausias gydytojų džiaugsmas – išgelbėti, pasveikę gyvūnai. Net ir sunkūs atvejai teikia džiaugsmo, matant tarsi iš naujo atgimusius augintinius.

„Viena sunkesnių operacijų buvo, kai reikėjo šuneliui išoperuoti inkstą. Šuo prieš operaciją svėrė 3,2 kg, o po operacijos – 2,1 kg. Likusi svorį sudarė navikas. Operacija truko penkias valandas. Tai buvo viena sudėtingesnių operacijų, tačiau man, kaip gydytojai, tokios operacijos yra įdomios – tai iššūkis. Per darbo praktiką čia esame turėję penkis panašius atvejus“, – pasakoja gydytoja Edita.

Kad ir kaip mes trykštume meile gyvūnams, nevalia pamiršti, kad gyvūno elgesį lemia instinktai, tad visuomet reikia būti budriems. Netikėtų situacijų nutikti gali bet kada – kaip pasakoja gydytoja Marija, vieną atvejį atsimins dar ilgai.

„Buvo tokia istorija su Siuze. Siuzė yra kilogramą sverianti toiterjero kalytė, kuri vieną kartą nusprendė, kad yra labai pikta, ir kad pribėgusi prie didžiulio vokiečių aviganio gali jam parodyti jo vietą. Aviganis visai nepiktai, gal pamokyti norėdamas, Siuzę dantimis paėmė už kaklo ir paleido – o viso to pasekmė yra lūžę kaklo slanksteliai dviejose vietose. Edita visą naktį su fenu šunį šildė, o aš praktiškai kvėpavau už šunį visą naktį. Siuzės gydymo laikotarpis užtruko gerus du mėnesius, darbo buvo daug, šeimininkams buvo sunku, tačiau jie buvo pasiryžę pastatyti Siuzę ant kojų, klausė mūsų nurodymų. Dabar Siuzė vėl vaikšto“, – džiaugsmo neslepia gydytojos.

Rengia nemokamus seminarus

Dar viena paslauga, kurią teikia „Kėdainių veterinarija“, – nemokami seminarai gyventojams. „Turime visą paskaitų ciklą paruošę. Seminarai nemokami, o aplinka juose laisva. Seminarai naudingi tiek jau turintiems augintinius, tiek tiems, kurie ieško dar vieno šeimos nario. Žmonės daugelio dalykų nežino, taigi mes siekiame seminarų metu papasakoti svarbiausius dalykus, pateikti faktus ir paneigti mitus, šviesti visuomenę“, – pasakoja pašnekovės.

„Kėdainių veterinarija“ yra viena iš nedaugelio klinikų visoje Lietuvoje, kurios nusprendė gyvūnus žymėti ir registruoti vos už 15 eurų.

„Privačioms veterinarijos gydykloms nurodyti paslaugų kainų negali niekas. Po to, kai buvo priimtas įstatymas žymėti ir registruoti šunis, kates ir šeškus, buvo imta ieškoti veterinarų, kurie sutiktų viską atlikti už 15 eurų kainą. Į tą kainą įeina gyvūno paženklinimas, skiepai nuo pasiutligės ir gyvūno užregistravimas. Paprastai už šį paslaugų paketą kaina yra gerokai didesnė“, – pasakoja gydytoja Marija.