Kėdainių valdžią kaltina ignoruojant vaikus su negalia

Kėdainių rajono savivaldybėje veikianti asociacija „Kėdainių lietaus vaikai“, jau šešerius metus teikianti pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, skambina pavojaus varpais. Organizacijos atstovai teigia ne tik nesulaukiantys Kėdainių rajono savivaldybės palaikymo ir dialogo, bet ir susiduriantys su veiksmais, kurie, jų manymu, žlugdo ilgametį įdirbį ir pažeidžia neįgaliųjų teises. Asociacijos valdybos narė ir vadovė Jurgita Gasiūnienė neslepia apmaudo ir kaltina vietos valdžią trumparegiškumu bei nenoru suprasti pažeidžiamiausių bendruomenės narių poreikių.

Netikėtas kaimynų įkėlimas sugriovė visus planus

Konflikto epicentru tapo asociacijos ilgalaikiai planai ir toliau, pasibaigus europiniam finansavimui, teikti licencijuotas vaikų dienos socialinės globos paslaugas. Anot J. Gasiūnienės, šie planai sužlugo po to, kai į tą patį pastato aukštą, kuriame įsikūrę „Lietaus vaikai“, buvo perkelti suaugę asmenys su negalia – paraplegikai.

„Mūsų pasiruošimas sukurti vaikams saugią ir jiems pritaikytą erdvę žlugo po to, kai į tą patį pastato aukštą buvo perkelti suaugę asmenys su negalia (paraplegikai), su kuriais dabar turime dalintis bendru koridoriumi.

Dėl šios situacijos tapo nebeįmanoma gauti licencijos vaikų dienos socialinės globos paslaugai,“ – teigiama J. Gasiūnienės pareiškime. Jame taip pat pabrėžiama, kad tai rodo ne tik „infrastruktūrinį neapgalvotumą, bet ir gilesnę sisteminę problemą – nesugebėjimą suderinti skirtingų pažeidžiamų grupių poreikių, jų vienijimą supriešinimo pagrindu.“

Asociacijos vadovė kritikuoja ir tai, kad apie tokius pokyčius jos vadovaujama organizacija nebuvo informuota iš anksto.

„Apie pokyčius aš sužinojau, kai pradėjo kirsti sienas paraplegikams. Apie liftą taip pat. Kad gręš ir kapos sienas, čia pat esant sensoriškai jautriems asmenims veiklų metu, aš nebuvau įspėta. Tokie dalykai vaikams yra tikra tragedija, jie tampa nevaldomi, bet aš apie tai nieko nežinojau, mes negalėjome pasiruošti iš anksto. Jokios mano nuomonės niekada niekas neklausė“, – kartėlio neslepia J. Gasiūnienė.

Partnerystė virto „nuomos objektu“?

J. Gasiūnienė teigia, kad savivaldybės požiūris į asociacijos veiklą ilgainiui tapo ciniškas. Ji prisimena susitikimą su vicemere Danute Mykolaitiene ir Socialinių paslaugų skyriaus laikinai vedėjos pareigas einančia Gintare Vainauskiene. Anot J. Gasiūnienės, šio susitikimo metu buvo aiškiai suformuluota pozicija: „Asociacija „Kėdainių lietaus“ vaikai už patalpas nemoka nei cento nuomos mokesčio.“

„Šis požiūris paneigia socialinės partnerystės esmę, kuri dar 2019 m. buvo įtvirtinta trišale sutartimi, kuri kaip tęstinė dalis galioja ir šiandien, – piktinasi J. Gasiūnienė, primindama, kad ES projekte savivaldybė įsipareigojo suteikti patalpas neatlygintinai panaudai. – Šiandien šis principas nebevertinamas. Mums pagal nutylėjimą primetamas nuomininko statusas, tuo tarpu kitos savivaldybės įstaigos – šeimos centrai, ligoninės, sveikatos biurai – nėra verčiamos mokėti nuomos mokesčių, nes yra laikomos „institucinėmis“. Tai – dvigubų standartų įtvirtinimas.“

Asociacijos vadovė jaučiasi, lyg jų šešerių metų įdirbis, kuriant orumu ir įtraukumu grįstą paslaugų sistemą, būtų nuvertintas.

„Kūrėme ne projektus, o ryšius. Ne formules, o saugią erdvę žmogui, kuris dažnai paliekamas vienas. Ne vienkartines šventes, o nuoseklų, profesionalų palydėjimą per gyvenimo sunkumus. Deja, šiandien visa tai byra – ne dėl mūsų klaidų, o dėl trumparegiškų ir vertybiškai tuščių politinių sprendimų“, – apgailestauja ji.

Pianinas – tylus liudininkas ir prarastos vilties simbolis

Emocingai J. Gasiūnienė pasakoja apie pianiną, dovanotą vaikų muzikos užsiėmimams, kuris dabar ruošiamas išvežti.

„Graudu žiūrėti, kaip pianinas, kadaise padovanotas vieno iš Kėdainių rajono gyventojų vaikų muzikos užsiėmimas, šiandien ruošiasi palikti šią erdvę. Daugeliui jis buvo paskutinė viltis, išbandymas garsu, vienintelė komunikacijos priemonė… Dabar jis ruošiasi važiuoti kitur – ne todėl, kad nebereikalingas, o todėl, kad savivaldybės sprendimu neliko vietos žmogui, neliko erdvės mintims ir paslaugų plėtrai, – sako ji. – Skauda, nes tai ne tik daikto perkėlimas. Tai – mūsų socialinės vizijos išardymas.“

Klausimai be atsakymų ir reikalavimai savivaldybei

„Lietaus vaikai“ jaučiasi nepatogūs savivaldybei, nes, pasak J. Gasiūnienės, jų darbas tikras, gilus ir reikalaujantis politinės drąsos. Ji pabrėžia, kad asociacija nėra „užgavėnių stendas, ne dekoracija nuotraukoms, ne šventinių šokių būrelis“, o žmonės, turintys jausmus, poreikius ir teises.

Asociacija kelia konkrečius klausimus Kėdainių rajono savivaldybei: kodėl iki šiol nėra atiduoti raktai nuo sanitarinių patalpų, priklausančių pagal panaudos sutartį ir būtinų licencijuotai paslaugai? Kodėl nerandama lėšų patalpoms pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia? Kodėl sprendimas visas žmonių su negalia grupes talpinti vienoje erdvėje „Spindulio“ mokyklos patalpose be paslaugų diferencijavimo vadinamas įtraukumu, nors tai, anot asociacijos, „moderni institucinio segregavimo forma“?

„Lietaus vaikai“ reikalauja atkurti orumą ir pagarbą, taikyti teisingą partnerystės principą, grąžinti licencijuotas paslaugas į prioritetų sąrašą, užtikrinti pakankamą patalpų plotą ir jų pritaikymą, įtraukti neįgaliuosius į sprendimų priėmimą bei užtikrinti nuolatinį lifto veikimą.

„Mūsų komanda ne tam dirbo 6 metus, kad politiniais sprendimais tai būtų sugriauta per 24 valandas, – ryžtingai teigia J. Gasiūnienė. – Man, asociacijos „Kėdainių lietaus vaikai“ pirmininkei Jurgitai Gasiūnienei, tikrai yra stipru atstovauti drąsiai, savo teises žinančiai ir už jas pastovėti galinčiai, oriai Kėdainių rajono bendruomenei.“

Ji taip pat priduria: „O ar kada meras ir savivaldybės administracijos direktorius paskutinį kartą buvo dialoge su mumis? Niekada.“

Anot jos, vienintelis atsakymas, kurį ji yra gavusi iš savivaldybės anksčiau, buvo netiesioginis, bet jo prasmė aiški: „Negebat teikt paslaugų, neteikit. Privalot gebėt kaip yra tenkintis.“

Savivaldybės pozicija: rūpinamasi visais, kliūčių neįžvelgiama

Kėdainių rajono savivaldybės vadovai pateikia kitokią situacijos viziją. Savo atsakyme spaudai jie teigė, kad Kėdainių rajono savivaldybės vadovams rūpi kiekvienas Kėdainių krašto gyventojas. Priimamais sprendimais ir įgyvendinamais projektais esą daroma viskas, kad būtų gerinama kraštiečių gyvenimo kokybė, neišskiriant nei neįgaliųjų, nei kitų socialiai pažeidžiamų asmenų.

Maža to, savivaldybės vadovai pažymėjo negavę jokio J. Gasiūnienės kreipimosi į juos.

„Gerbiama Jurgita Burlingytė – Gasiūnienė pastaruoju metu nesikreipė ir neišdėstė, kad jos vykdomoje veikloje ar planuose būtų kilę kokių kliūčių. Savivaldybė remia jos vykdomas veiklas, joms yra skirtas finansavimas iki šių metų pabaigos.“

Šis atsakymas menkai tepaguodžia „Lietaus vaikus“, kurie teigia, kad problema yra ne finansavime iki metų pabaigos, o sisteminiame požiūryje, dialogo nebuvime ir sprendimuose, kurie griauna ilgametį darbą bei galimybes teikti kokybiškas ir reikalingas paslaugas vaikams su negalia bei jų šeimoms.

Situacija Kėdainiuose išlieka įtempta, o abi pusės, regis, kol kas sunkiai randa bendrą kalbą. Vis dėlto savivaldybės socialinis skyrius, rodos, pagalbos šauksmą išgirdo, ir ketina jau birželio pirmoje pusėje susitikti asociacijos valdose ir galbūt tada pavyks priimti sprendimus, kurie tenkintų visas dalyvaujančias puses.