Kėdainių rajone pastatė komunizmą
Šį rudenį Gineitų kaime suformavus valstybinės žemės sklypą išgręžtas gręžinys, pastatyta vandens gerinimo stotelė, filtrai ir įrengta vandens išdavimo kolonėlė./Aldo Surkevičiaus nuotr.
Arba kaip nemokamai gauti vandens bidonėlyje
Jorūnė LIUTKIENĖ
Kėdainių rajone įgyvendintas beprecedentis projektas. Nuo penktadienio Gineitų kaimo gyventojai jau galės naudotis vandens kolonėle, kurią įrengė UAB „Kėdainių vandenys“. Vandenį iš aptvertos teritorijos į namus bidonuose, kibiruose ar statinėse jie turės atsigabenti patys, o visa tai, ką jie pagal skaitiklio rodmenis sunaudos, padengs Vilainių seniūnija!
Šį rudenį Gineitų kaime suformavus valstybinės žemės sklypą išgręžtas gręžinys, pastatyta vandens gerinimo stotelė, filtrai ir įrengta vandens išdavimo kolonėlė.
Taip pat namelyje įrengtas atskiras vandens apskaitos prietaisas. Atlikti tyrimai ir nustatyta, kad vanduo atitinka geriamojo vandens normatyvus.
Visa tai atsiėjo 58 tūkst. 186 eurus ir 48 centus.
Pagal skaitiklio rodmenis už sunaudotą vandenį visą apskaičiuotą sumą padengs Vilainių seniūnija. Teritorija bus aptverta tvora jau už bendrovės „Kėdainių vandenys“ lėšas.
Reikalavo vandens
Kaimelyje tėra 22 sodybos. Žmonės vandentiekio čia niekada ir neturėjo. Apie 48 gyventojai naudojosi šachtiniais šuliniais, kurių priežiūra jiems patiems ir priklauso.
Tačiau pastaraisiais metais dėl klimato kaitos įsivyravus sausroms, šuliniai visiškai išseko ir gyventojai liko be vandens. Šachtiniai šuliniai yra privatus reikalas ir jų būklė, apsauga ir kokybė yra pačių savininkų atsakomybė, tad gyventojai reikalavo, kad geriamąjį vandenį jiems parūpintų rajono valdžia. Rašė žmonės raštus, darydami spaudimą rajono vadovams ir tarybai.
Sprendimas įrengti vandens kolonėlę su skaitikliu buvo priimtas po ilgų svarstymų ir aptarimų.
Kaimo bendruomenė su tokiu pasiūlymu sutiko dar vasarą. Tam reikėjo atlikti daug darbų, pirmiausia, suformuoti valstybinės žemės sklypą.
Tinklų tikėtis neverta
Bendrovei „Kėdainių vandenys“ nenumatytas vandens tiekimo įrengimas Gineitų kaime tapo nemenku iššūkiu. Iki šiol šiame kaime, kaip ir daugelyje kitų kaimų, vandens tiekimo ir nuotekų tinklų infrastruktūros nebuvo.
Jeigu būtų skirtas finansavimas, kaimelyje teoriškai galėtų atsirasti ir vandens, ir nuotekų tinklai. Už jų eksploataciją mokėtų ir šio kaimelio žmonės, kaip daro visi kiti rajono gyventojai, kurie naudojasi įrengtais tinklais. Tačiau vamzdynai kaimelyje net nepradėti projektuoti.
Savivaldybės biudžete nėra tokių pinigų, nes gyvenvietė be tinklų anaiptol yra ne viena, o pati „Kėdainių vandenų“ bendrovė neuždirba tiek, kad galėtų investuoti į tinklų plėtrą.
Iš Europos Sąjungos finansavimo tokiai vietovei tikėtis net neverta, nes pagal galiojančius dokumentus Europos Sąjungos pinigai skiriami aglomeracijoms, kurių teritorijoje gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų. Mūsų rajone tai tik pats Kėdainių miestas.
Kenčia ne vien Gineitai
Nei vienas didesnis miestelis: Josvainiai, Dotnuva, Akademija ar Šėta, tokių finansavimo sąlygų neatitinka. Čia nėra reikiamo skaičiaus gyventojų.
„Kiekvieno mažesnio kaimo situacija yra labai panaši, nes juose nėra infrastruktūros. Ją turėjo tik didesni miesteliai, bažnytkaimiai“, − sako „Kėdainių vandenų“ direktorius Rimgaudas Praninskas.
Kita bėda: esama juose infrastruktūra labai sena. Ir jai reikia rekonstrukcijų. Daugelyje kaimelių vandentiekio vamzdžiai yra pasenę, trūkinėja. Pasenusio ir medžiagos, iš kurių vamzdynai padaryti.
Iš Europos Sąjungos finansavimo tokiai vietovei tikėtis net neverta.
Aut. past.
„Mūsų biudžetas vargiai sugebės rekonstruoti tinklus“, − sako R. Praninskas.
2020 m. kaimuose įvyko 133 tinklų avarijos ir gedimai dažniausiai dėl senų metalinių ir ketinių vamzdynų. Tai 65,5% visų gedimų.
Be to, gyventojai nenoriai jungiasi ir prie esamų tinklų. 2020 metais prie centralizuotų vandentiekio tinklų neprisijungė net 100 naujų vartotojų Kėdainių mieste, Pajieslio kaime, Dotnuvos miestelyje ir kitose gyvenvietėse.
„Didelė problema tai, kad vamzdynai ne tik seni, bet ir išvedžioti per privačius sklypus ir žmonių daržus, namų valdas, kur žmonės yra visiškai susitvarkę savo aplinką, išsikloję trinkeles ir avarijos atveju tinklų remontas bei įvažiavimas į teritorijas tampa labai sudėtingas“, − sako bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius R. Praninskas.
Darykite išvadas
Iš šio Gineitų pavyzdžio reikia padaryti dvi išvadas. Spręsdami, kur norite kurtis ir gyventi, labai gerai pastudijuokite įvairius dokumentus, ir net tik Lietuvos.
Prieš investuodami nepatingėkite nueiti į seniūniją ir išsiaiškinti, kur ir kada bus asfaltuotas kelias, vandentiekis, net įvesta elektra, kur yra mokykla, ligoninė, parduotuvė.
Jei vis dar norite vienkiemio ir gyventi toli nuo miesto, būkite pasiryžę už daug ką mokėti patys arba visada galite daryti spaudimą rajono tarybai, valdžiai ar net pačiam Prezidentui, kad už jūsų svajones mokėtų kiti.
4 Komentarai
Ура! Друзья и товарищи!
Visada reikia kreiptis su prašymu tiesiai į visus tarybos narius, tada reikalai pajuda!
Mes dotnuviškiai taip ir padarysim, nusibodo laukti savo eilės.
Kodėl į tarybą nesikreipia Josvainiai, Dotnuva, Akademija ar Šėta?
Viskas nemokamai! Ir taryba tas nesąmones laimino?
Straipsnio autorė jau pamiršo, kaip pati su Nijolės klika varinėjo po kaimus ir komunizmą žadėjo. Bet va išmetė iš barščių, tai plokštelę netikėtai pakeitė.