Kėdainių minaretas atgims naujam gyvenimui ir atsivers žmonėms
Kėdainių miesto parke stovintis minaretas yra visiškai unikalus ir išskirtinis objektas. Toks minaretas Lietuvoje yra vienintelis./ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kėdainių miesto parke stovintis minaretas yra visiškai unikalus ir išskirtinis objektas visos mūsų šalies mastu. Toks minaretas Lietuvoje yra vienintelis. Liūdna tai, kad minaretas dabar yra apleistas. Tik tai, kad jis buvo vis šiek tiek aptvarkomas, leido jį išlaikyti nesunykusį. Vis dėlto turėti vienintelį tokį objektą visoje Lietuvoje ir leisti jam būti balandžių perimviete, jau darosi gėda. Be jokios abejonės, nors minaretas ir nėra itin didelis, jo restauracija nebus lengvas ir pigus procesas, tad jam pinigų buvo parūpinta tiek iš savivaldybės biudžeto, tiek iš Kultūros ministerijos lėšų.
Biurokratai pakišo koją
Kaip pasakojo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Edgaras Jasenka, minaretas paskutinį kartą tvarkytas buvo dar 2008-aisiais metais ir po tų minareto, kaip statinio, išsaugojimo darbų, daugiau niekas iš esmės ir nebuvo daryta.
,,2008 metais Kultūros paveldo departamento lėšomis ir pagal UAB „Lietuvos paminklai“ paruoštą neatidėliotinų saugojimo darbų projektą buvo atlikti minareto laiptų, fasado, stogo tvarkybos darbai, kurie neleido statiniui visiškai sunykti.
Prieš septyniolika metų minareto restauracijos besiėmusi įmonė UAB „Lietuvos
Aut. past.
paminklai“ bankrutavo ir kartu galimai pradangino ir vieną ant minareto fasado
buvusią arabiškų rašmenų plokštę.
Pastatas tuo metu buvo ant sunykimo ribos, konstrukcijos byrėjo, tad šis remontas leido kiek atstatyti jo būklę, tačiau tuo viskas ir baigėsi, paskui jam lėšų nebuvo skiriama“, – pasakojo E. Jasenka.
Tiesa, bandymų tvarkyti minaretą būta ir vėliau, deja, koją pakišo pats Kultūros departamentas.
,,2014 m. Kėdainių rajono savivaldybės administracija inicijavo minareto fasadų dalinio ir lauko laiptų tvarkybos darbų projekto bei apšvietimo ir vaizdo saugos įrengimo techninio projekto paruošimo paslaugas.
Dėl biurokratinių kliūčių Kultūros paveldo departamentas pareikalavo atnaujinti projektą ir neišdavė paveldo tvarkybos darbų leidimo. Grindžiant tuo, kad pasikeitus leidimo išdavimo tvarkai ir projektinės dokumentacijos reikalavimams projektas yra netinkamas ir jį būtina atnaujinti“, – sako specialistas.
Minaretas kentėjo ir nuo balandžių, ir nuo vandalų
Galiausiai visgi savivaldybės specialistai Kultūros ministerijai siuntė raštus dėl minareto tvarkybos finansavimo ir, laimė, tą finansavimą gavo projektui, kuris buvo parengtas dar 2022 metais.
Parengus projektą ir laukiant finansavimo, buvo pasamdyta įmonė iš Kauno, kuri turėjo sutvarkyti minareto vidų.
,,Įmonė iš Kauno išlupo lauk duris, kurios buvo užvirintos. Jas teko užvirinti, nes jau po tų 2008-ųjų minaretas kelis kartus kentėjo nuo vandalų išpuolių.
Planuojama, kad bus įrengta pasyvaus poilsio erdvė su suoliukais ir apžvalga į minaretą bei landšaftą. Vadovaujantis Kėdainių dvaro sodybos specialiuoju planu, ši teritorijos dalis numatyta rekreacinio poilsio vystymui ir plėtrai.
Aut. past.
Išlaužus duris pamatėme, kad visose patalpose buvo kokie 5 cm balandžių mėšlo. Nebuvo durų viršuje, tad per skylę balandžiai ten ir suskirsdavo, sukosi lizdus, perėjo jauniklius.
Tad norint viską išvalyti, veikti tikrai buvo ką, viskas buvo valoma, kuopiama, dezinfekuojama, o viską iškuopus pasimatė ir plytų mūro grindinys, kurį reikės restauruoti“, – pasakojo E. Jasenka.
Bankrutavus įmonei, dingo viena paminklinė lenta
Vis dėlto vandalais ir balandžiais minareto bėdos nesibaigia. Prieš septyniolika metų minareto restauracijos besiėmusi įmonė UAB „Lietuvos paminklai“ bankrutavo ir kartu galimai pradangino ir vieną ant minareto fasado buvusią arabiškų rašmenų plokštę. Jų būta dviejų.
„Viena plokštė, pagrindinė, marmurinė aštuonioliktojo amžiaus, yra Kėdainių krašto muziejuje – tiesa, jau sutrupėjusi. Jos kopija yra padaryta ir įstatyta minareto fasade.
O antroji plokštė dingo ir nebėra galimybių atrasti, kur ta plokštė dingo. Kiek bandėme ieškoti, niekas nežino, kur ta plokštė.
Lyg pavyko atsekti dokumentuose, kad UAB „Lietuvos paminklai“ tą plokštę buvo paėmusi restauracijai, tačiau viskas buvo taip seniai, įmonė bankrutavusi, savivaldybės skyriaus darbuotojai pasikeitę, kad dabar tiesiog nebėra galimybių atsekti, kas su ta plokšte iš tiesų nutiko ir kur ji galėtų būti“, – sako E. Jasenka.
Jis pasakojo, kad tai, jog plokštė dingo, paaiškėjo visai neseniai – atlupus OSB plokštes, kuriomis buvo pridengtas minareto fasadas. Pamačius, kad plokštės nebėra ir supratus, kad jos surasti nebepavyks, E. Jasenka kreipėsi į musulmonų bendruomenę, prašydamas padėti atkurti tekstą, buvusį ant tos plokštės.
Tačiau ir tai nėra lengva užduotis, mat dauguma minareto nuotraukų yra darytos iš toliau, tad plokštės užrašai sunkiai įskaitomi. Bendruomenės nariai bandys savo archyvuose ieškoti geresnės kokybės plokštės nuotraukų, iš nuotraukos atkurti tekstą, kurį savivaldybės specialistai jau galės pateikti restauratoriams, kurie pagamins dingusios lentos kopiją.
Planas yra sutvarkyti visą minaretą ir jo aplinką kapitaliai ir, liaudiškai tariant, pamiršti jį kuriam laikui. Minaretas visgi turi būti ne tik restauruotas, bet ir funkcionalus bei tapti turistų traukos objektu.
E. Jasenka
Sutvarkys ir vidų, ir išorę, ir aplinką
E. Jasenka sako – planas yra sutvarkyti visą minaretą ir jo aplinką kapitaliai ir, liaudiškai tariant, pamiršti jį kuriam laikui. Minaretas visgi turi būti ne tik restauruotas, bet ir funkcionalus bei tapti turistų traukos objektu.
Kėdainių rajono savivaldybė teikė paraišką Kultūros departamentui finansuoti minareto rekonstrukcijos darbus. Šiemet šiam projektui buvo skirta daugiau kaip 24 tūkst. eurų valstybinių lėšų, o dar apie 40 tūkst. eurų skirs pati savivaldybė.
„Dalį lėšų mes skyrėme interjero projektui paruošti, nes norime ne tik išorę sutvarkyti, bet padaryti taip, kad būtų galima užlipti, pasidairyti. Esame nusimatę ne tik langų, durų įdėjimą, sienų tinkavimą, grindinio restauraciją, bet ir apšvietimą, turėklų įrengimą. Esame atradę autentiško mūro, tad norime ir jį parodyti žmonėms, tinkuojant sienas, gabaliuką jo paliekant atidengtą.
Visgi minareto vidus siauras, ten lipti galėtų vienu metu du žmonės. Pagalvojome, kad jei atvažiuos ekskursijos, du žmonės galės eiti vidun, o ką veiks visi likusieji? Taigi reikia ir aplinką sutvarkyti, teritoriją. Sutvarkyti lauko laiptus, turėklus įrengti, atramines sienutes“, –pasakoja E. Jasenka.
Planuojama, kad bus įrengta pasyvaus poilsio erdvė su suoliukais ir apžvalga į minaretą bei landšaftą. Vadovaujantis Kėdainių dvaro sodybos specialiuoju planu, ši teritorijos dalis numatyta rekreacinio poilsio vystymui ir plėtrai.
Specialistas pridūrė, kad darbus savivaldybė ir Kultūros ministerija darys paraleliai, mat vieni atsakingi už fasado tvarkybą, kiti – už vidaus tvarkybą. Tačiau siekiant kuo našesnio darbo ir mažesnių laiko sąnaudų, darbai bus vykdomi kone vienu metu.
- Kėdainių minaretas – unikalus statinys Lietuvoje, turintis išskirtinę istoriją ir architektūrą. Jis buvo pastatytas XIX a. pradžioje (apie 1880 m.) grafų Totlebenų užsakymu. Statinys siejamas su grafu Eduardu Totlebenu, kuris buvo žymus Rusijos imperijos karo inžinierius ir dalyvavo Rusijos–Turkijos kare (1877–1878 m.).
- Kėdainių minaretas nėra tikras minaretas, nes šalia jo nebuvo mečetės ir jis niekada nebuvo naudojamas religiniams tikslams. Manoma, kad jis buvo pastatytas kaip egzotiška dekoracija arba paminklas Osmanų imperijos karui atminti.
- Minaretas yra apie 25 metrų aukščio, pastatytas iš plytų ir tinkuotas. Jo viršuje buvo apžvalgos aikštelė su puošniu kupolu.
- XIX a. Europoje buvo populiaru statyti egzotiškus rytietiško stiliaus pastatus, ir Kėdainių minaretas yra vienas tokių pavyzdžių.
- Jis primena apie Rusijos–Turkijos karus, grafą Totlebeną ir to laikmečio architektūrines tendencijas.
- Tai įdomi vieta Kėdainiuose, traukianti lankytojus dėl savo išskirtinės išvaizdos ir paslaptingos istorijos.
