Kėdainių gydytojų sąjunga sutiko 100-mečio jubiliejų

Vienoje iškilmingiausių miesto erdvių – Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre – Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialas atšventė solidų 100-mečio veiklos jubiliejų ir drauge sutiko naujo amžiaus pradžią. Nors ramių laikų medicinoje nebūna ir įvairiausių bėdų, reikalaujančių valdžios dėmesio bei valingų politinių sprendimų, apstu, tačiau visą 100-metį bendrystės vienijami aktyviausi šalies gydytojai žingsnis po žingsnio atkakliai keičia sveikatos sektoriaus veidą.

Kėdainiečiai – steigėjų ketvirtuke

Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo pirmininkė gydytoja Raimonda Augienė susirinkusiems šventinio renginio svečiams sveikinimo žodį tarė vilkėdama svarbiausiu gydytojo atributu ir simboliu – baltu chalatu. Ji pabrėžė, jog kėdainiečiai buvo vieni iš pirmųjų kuriant Lietuvos gydytojų sąjungą.

„1924 metais, kai buvo steigiama ši sąjunga, ją sudarė pirmosios keturios draugijos: Kauno medicinos draugija, Kauno miesto gydytojų draugija, gydytojų korporacija „Fraternitas Lituanica“ ir Kėdainių apskrities gydytojai. Taigi, mes, kėdainiečiai, esame prie ištakų – reikšmingai dalyvavome net ir kuriantis šiai organizacijai“, – svarbiu kraštiečių vaidmeniu anuomet ir iki pat šiandienos pasidžiaugė R. Augienė.

Beveik 100 narių

Kaip įvardijo Kėdainių filialo pirmininkė, sąjunga rūpinasi medikų profesine gerove: suteikia saugumo, siekia pokyčių, kurie pagerintų darbo sąlygas, užtikrina galimybes kelti kvalifikaciją, taip pat dovanoja bendrystę.

„Šiandien pagrindiniai sąjungos tikslai yra sveikatos apsaugos sistemos tvarumas, todėl mes aktyviai atstovaujame visiems gydytojams siekdami jiems didesnio finansinio saugumo, socialinių garantijų – kad suteiktume kuo geresnes darbo sąlygas tiems, kurie rūpinasi Lietuvos žmonių sveikata“, – organizacijos darbo kryptis įvardijo R. Augienė.

Šiandien Kėdainių filialas vienija 95 narius.

„Labai vertiname kiekvieną savo narį, ugdome juos ir didžiuojamės išaugindami lyderius. Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Joana Kleivienė – buvusi mūsų sąjungos narė. Kėdainių ligoninės direktorės pavaduotoja Edita Andriuškevičienė – taip pat mūsų narė“, – pasidalino filialo pirmininkė.

Visuomenė iškėlė kartelę

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vilma Šnurevičiūtė, pelniusi 2024-ųjų Metų medicinos darbuotojo titulą, Lietuvos gydytojų sąjungai priklauso daugiau kaip 20 metų.

„Mes turime stiprią teisinę apsaugą, kas šiais laikais labai svarbu. Taip pat sąjunga nuolat siekia pagerinti darbo sąlygas: darbo laiką, atostogų trukmę, socialines garantijas. Taigi išties džiaugiuosi būdama sąjungos nare“, – sakė kraštiečiams puikiai pažįstama ir dėl savo aukštos kompetencijos vertinama medikė.

V. Šnurevičiūtė taip pat atskleidė sudėtingą šių laikų gydytojo kasdienybę.

„Mūsų profesinis gyvenimas pilnas iššūkių. Visuomenė medikams iškėlusi labai didelius reikalavimus. Kartais gal ir ne visai pagrįstus. Žmonių lūkesčiai mums dabar gerokai didesni nei prieš 20 metų.

Pastebiu, kad jauni žmonės stengiasi investuoti į savo sveikatą, bet nemaža dalis pacientų tikisi, kad medikas tiesiog duos stebuklingą piliulę.

Noriu pabrėžti, kad gydymas sėkmingiausias, kai pacientas bendradarbiauja su gydytoju ir pats deda pastangas, vadovaudamasis mediko rekomendacijomis, – dėmesį atkreipė ilgametė Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo narė V. Šnurevičiūtė ir įvardijo dar vieną moderniosios eros iššūkį. – Žinoma, šiais laikais gydytojams tenka konkuruoti su internetu, kuriame pateikiama informacija paciento akyse kartais net viršija mediko žodį.

Gydytojas turi turėti stiprų autoritetą, kad įtikintų visuomenę. Ne paslaptis, jog kartkartėmis medikams tenka susidurti ir su pacientų agresija.

Taigi, sunkumų netrūksta, bet mediko darbas toks jau yra. Kaip bebūtų, stengiamės padėti žmogui ir nenusivilti savo profesija.“

Nors lėtai, bet į priekį

Ilgiausiai Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo pirmininkės pareigas ėjusi Kėdainių ligoninės Dienos stacionaro ir dienos geriatrijos skyriaus vedėja Virginija Pavolienė sakė, jog šiandien gydytojai išgyvena permainingus laikus.

„Reformos, pokyčiai – medikams nėra lengva. Iškyla įvairių problemų ir tokių, kurios turi būti sprendžiamos nacionaliniu mastu, bet profsąjunga už savo narius, gydytojų darbo sąlygas kovoja, – pabrėžė prieš septynerius metus Kėdainių filialo pirmininkės pareigas R. Augienei patikėjusi V. Pavolienė. – Kartu lengviau spręsti problemas. Sąjunga turi ir teisininką.

Kai dar pati buvau pirmininkė, metai buvo sudėtingi, bet ir dabar jie tokie. Dauguma klausimų išliko tie patys: dideli krūviai, trūksta specialistų, slaugytojų itin, ilgos eilės gydymo įstaigose. Šios problemos sunkiai sprendžiamos, bet po truputį viskas juda į priekį.“

Gydytoja V. Pavolienė pasidžiaugė, kad Lietuvos gydytojų sąjunga ne tik gvildena opias sveikatos sistemos bėdas, bet ir rūpinasi organizacijos narių bičiulyste burdama į šventes bei keliones.

„Mūsų darbas įtemptas. Visą laiką esame aplinkoje, kur neigiamos emocijos, žmonių nerimas, baimės, mirtis. Tai perimame ir mes, nors kai kada pacientai galvoja, kad nieko nejaučiame. Pareiname namo ir galvojame. Kaip manote, apie ką kalbame susitikę su kolegomis? Apie sudėtingiausius savo pacientus.

Po darbo atsiriboti nuo profesinės kasdienybės rūpesčių sunku, todėl labai puiku, kai galime su kolegomis susitikti šventiniuose vakaruose, kartu išvykti į keliones. Toks laikas leidžia atsipalaiduoti ir suartina kolektyvą“, – kalbėjo V. Pavolienė.

Veikla nenutrūko net sunkmečiu

Kėdainių filialo pasveikinti atvyko ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

„Kėdainių filialo nariai labai aktyvūs. Didžiuojamės jų darbu, – kraštiečių indėlį gyrė sąjungos prezidentas ir trumpai priminė organizacijos istoriją. – 100 metų sąjungai išlikti padėjo tai, kad gydytojai vertino bendrystę ir jos siekė. Įdomu, jog mūsų organizacijos įstatai iki šiol išliko tokie patys, kokius patvirtino pirmtakai – 1924-aisiais sąjungą steigę gydytojai.

Nors karas sutrukdė sąjungos veiklai, bet jos nenutraukė. Į kitas šalis – JAV, Skandinavijos valstybes, Australiją – pasitraukę sąjungos gydytojai įsiliejo į Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungą bei tęsė veiklą karo, o vėliau ir sovietinės okupacijos metais: bendravo, leido žurnalą „Medicina“, o 1989 metais veikla vėl atgijo pačioje Lietuvoje.“

Svarbus pasiekimas – šakos sutartis

Pasidalijęs svarbiausiais istorijos momentais, prof. L. Labanauskas grįžo prie nūdienos sveikatos sektoriaus aktualijų.

„Problemų daug, tačiau pavyko pasiekti ir svarbių pokyčių, – patikino prezidentas. – Penkerius metus vargome, tačiau 2017 metais pagaliau pasirašėme šakos sutartį. Nacionaliniu mastu Lietuvoje tai padarėme pirmieji. Tai pirma sutartis šalyje, kuri apėmė visą stambią medicinos šaką, o ne kokią vieną įmonę. Sutartyje išdėstytos visos socialinės garantijos, kurios privalomos valstybei ir darbdaviams.

Anksčiau pakelti darbo užmokestį iš valstybės turėdavome išsireikalauti kone krauju – streikais, piketais. Nusprendėme, kad tokiais būdais kovoti už savo teises nėra mūsų kelias.

Mes sugebėjome į šakos sutartį įtraukti koeficientą MMA (aut. past. – minimali mėnesinė alga). Kai tik keičiasi MMA, iškart kyla ir finansavimas sveikatos apsaugai. Tie pinigai dažniausiai tenka didesniems atlyginimams. Žinoma, užmokesčio kilimas nebūna toks didelis, kaip kelis kartus anksčiau – apie 30 proc., bet kasmet po 6–7 proc. Tai svarbus pasiekimas.“

Kiauroka teisinė sistema

Dar vienas Lietuvos gydytojų sąjungos rūpestis yra, kaip įvardija prof. L. Labanauskas, itin nesutvarkyta medicinos sektoriui aktuali šalies teisinė sistema.

„Sistema yra santykinai kiauroka. Medicinos sričiai reikšminga teisinė sistema ne visai teisinga. Pas mus galiojo įstatymas, kuris supriešindavo gydytoją ir pacientą: teismai, bylos, ginčai. Sprendžiant teisines problemas, į gydytoją buvo žvelgiama ne kaip į mediką, bet kaip į eilinį žmogų.

Pavyzdžiui, prisimename atvejį, kai medžiotojas netyčia nušovė varovą. Turėjome bylą, kai gydytojas buvo kaltinamas dėl paciento mirties. Bet gydytojas, kitaip nei varovą nušovęs medžiotojas, nieko nepadarė netyčia – jis dirbo savo darbą ir mes įrodėme, kad darbą atliko teisingai, klaidų nebuvo, bet tiesiog žmogaus organizmas neatlaikė.

Teisinėje sistemoje, kai yra profesinis ginčas, gydytojo darbas turi būti vertinamas šiek tiek kitaip. Estai čia jau pradėjo pokyčius, kol kas jiems nelabai sekasi, bet juda į priekį. Lenkai taip pat. Latviai to dar nesiėmė, bet daugelis jau pradeda“, – pabrėžė sąjungos prezidentas.

Reikšmingas žingsnis

„15-ka metų besikeičiančioms vyriausybėms ir seimams įrodinėjome, kad reikia keisti įstatymą, – toliau tęsė prof. L. Labanauskas. – Galiausiai 2019 metais pasirašėme žalos atlyginimo be kaltės modelį, kuris nuo 2020 metų pradėjo veikti ir iš esmės pakeitė agresyvią gynybinę mediciną į paciento ir gydytojo bendradarbiavimą.

Gydytojas ir pacientas turi atsidurti toje pačioje barikadų pusėje, o ne priešingose, kaip buvo iki tol. Senasis įstatymas veikė pagal JAV modelį, kur ginčijamasi, vienas su kitu teisiasi. Mes norėjome to išvengti ir siekėme, kad būtų kaip Europoje.

Nuo 2020-ųjų agresyvumas labai ryškiai sumažėjo, beveik neturime ginčų ir teismų, nes pacientai, jei nukentėjo jų sveikata, iš fondo gauna kompensacijas.

Taigi teisinėje srityje po truputį irgi žengiame pirmyn, bet dar laukia daug didelių darbų.“

Įteikė medalius

Lietuvos gydytojų sąjunga 100-mečio proga sukūrė atminimo medalius, kurie šventinį vakarą įteikti buvusioms Kėdainių filialo pirmininkėms Audronei Kasperavičienei, Virginijai Pavolienei ir pastaruosius septynerius metus pareigas einančiai Raimondai Augienei.

Šalies medikų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus ginanti Lietuvos gydytojų sąjunga vienija apie 70 procentų visos Lietuvos medikų.