„Kėdainių butams“ skolingi 600 kėdainiečių: skola vis dar siekia beveik pusę milijono

Pusė milijono – maždaug tokio dydžio gyventojų įsiskolinimo naštą ilgus metus deklaravo Kėdainių rajono savivaldybei priklausančios įmonės „Kėdainių butai“ vadovai. Metų metais skola vis augdavo, nepaisant to, kad bandymų pinigus susigrąžinti tikrai būta. Vis dėlto praėjusieji metai, atrodo, taps kone istoriniais, mat įmonė iš esmės pakeitė požiūrį – tiesiog nurašė dalį slegiančių slogų, kurios buvo labai senos ir beviltiškos, tokios, kurių metų metus tiesiog nepavykdavo atgauti. Taip „Kėdainių butams“ skolininkų skaičių pavyko sumažinti tiesiog drastiškai.

Kaip keitėsi kėdainiečių skolos einant metams?

Gyventojai, kurių daugiabučius administruoja „Kėdainių butai“, turi šiai įmonei mokėti už privalomą kaupimą, šilumos ūkio ir statinių techninę priežiūrą, už remonto darbus, kai tokių yra, taip pat ir administravimo mokestį. Vidutinis taikomas administravimo mokestis už 1 kv. m be PVM yra 0,097 Eur. Tiesa, šis mokestis yra vienodas visiems nepriklausomai nuo to, ar namas renovuotas, ar ne. Renovuoti daugiabučiai gali mokėti tik mažesnį „privalomojo remonto“ mokestį, tačiau, kaip ir dauguma sprendimų, pastarasis turi būti priimtas daugiabučio namo patalpų savininkų daugumos pritarimu.

Taigi štai visų šių mokesčių negalintys ar nenorintys susimokėti gyventojai per kelis dešimtmečius „Kėdainių butams“ sukaupė tokią skolą, kuri velkasi iki pat šių dienų.

Tai, kad „Kėdainių butams“ sunkiai sekasi susitvarkyti su nemokiais klientais, nebuvo jokia paslaptis jau daug metų. Kai kurios skolos dažnu atveju siekė tiesiog milžiniškas pinigų sumas ir išaugo kone iki pusės milijono eurų, o turint tokį minusą, savaime suprantama, bendrovei dirbti yra sudėtinga.

Štai 2020 metais gyventojų įsiskolinimas „Kėdainių butams“ buvo didesnis kaip 455 tūkst. eurų, 2021 metais skola paaugo dar maždaug dešimčia tūkstančių eurų. 2022 metais gyventojų skola įmonei siekė jau 475 tūkst. eurų, o 2023 metais skola siekė jau daugiau kaip 496 tūkst. eurų. Tokie skaičiai yra nurodomi įmonės metinių ataskaitų dokumentuose.

Vis dėlto dabartinis įmonės vadovas Paulius Zykas skeptiškai vertina ankstesnėse metinėse įmonės ataskaitose pateiktus skaičius ir dar labiau skeptiškai atsiliepia apie „Kėdainių butų“ ankstesnių vadovų darbo metodus, ypatingai skolų tvarkybos klausimu.

„Šis skolos dydis yra bendrovės istorija, su kuria mes visus praeitus metus dirbome ir tęsiame darbą. Prie duomenų matomas skolos išskirstymas į „Abejotinos skolos“ – tai yra skolos kurios, labai tikėtina, iškeliaus į „Beviltiškas skolas“ ir bus nurašytos, nes bendrovė nebesitiki, kad atgaus tas pajamas“, – sako P. Zykas, pridurdamas, kad nenori plačiau komentuoti senų duomenų, kurie galėjo būti interpretuojami ir vertinami kitaip nei dabar tai yra daroma.

„Kad galėtume nurašyti skolą arba palikti ją nenurašytą, reikia turėti pagrindžiančius dokumentus. Jeigu dokumentų nėra, vadinasi, nėra ir skolos. Tad visi procesai užtrunka, kol surandame informaciją apie skolininką už „n“ metų laikotarpį ir vėliau galime pagrįsti skolos dydį.

Visus 2024 metus dirbome ties skolomis, jų pagrindžiančių dokumentų paieška ir t.t.

Iki to laiko tokie veiksmai nebuvo atliekami arba tokie veiksmai buvo menkaverčiai. Neklauskite, kodėl niekas nedarė skolų analizės, nes atsakymo neturiu“, – sako P. Zykas pridurdamas, kad ankstesnis įmonės negebėjimas tvarkytis su skolomis jį užgriuvo nuo pat pirmųjų darbo dienų „Kėdainių butų“ vadovo kėdėje.

„Kėdainių butams“ yra skolingi apie 600 asmenų, o didžiausia iš jų skola yra šiek tiek daugiau nei 9 tūkst. eurų.

Aut. past.

Adekvačiai sutvarkius skolas, liks vos pusė legendinės sumos

Ta pusės milijono eurų skola „Kėdainių butams“ yra tikrai legendinė – besivelkanti metų metais, priverčianti išsižioti kiekvieną, apie tai išgirdusį. Vis dėlto panašu, kad legendai atėjo laikas išnykti, mat paaiškėjo, kad kone pusė tos skolos yra realiai nesusigrąžinami pinigai. Laikyti tokius menamus, bet realiai niekada nesugrįšiančius pinigus bendrovės ataskaitose tiesiog nėra jokios prasmės.

Dar 2024 m. pavasarį, kai buvo tvirtinama „Kėdainių butų“ metinė veiklos ataskaita, rajono taryba pritarė įmonės vadovo prašymui nurašyti 100 tūkst. eurų siekiančią beviltišką skolą.

Šiuo metu įmonė skaičiuoja, kad iš likusios bendros apie 390 tūkst. eurų siekiančios skolos dar bent 137 tūkst. eurų yra abejotinos skolos, kurias taip pat galima vertinti kaip nesusigrąžinamas skolas.

Vienintelė išeitis – jas nurašyti. Tą įmonė planuotų padaryti per artimiausius porą metų, tad galiausiai įmonė liktų su 253 tūkst. eurų skola. Kitaip sakant, perpus mažesne, nei buvo deklaruojama paskutinius maždaug dešimt metų.

Tiesa, beviltiškų skolų nurašymas vyksta ir smulkesniais, ne šimtatūkstantiniais mastais.

„Bendrovėje nuo 2024 metų skolos mažėjo. Mažėjimo priežastys įvairios: skolininkams atsidaro galimybių padengti skolą, bendrovė stipriai dirbo dėl skolų susigrąžinimo, be to, skolos mažėjo, nes dalis jų buvo nurašomos.

2024 metais nurašėme beviltiškas skolas – šiek tiek daugiau nei 20 000 eurų, t. y. tokios skolos, kurių nepavyksta išieškoti arba jos buvo nenurašytos ilgą laiką, arba klientai yra mirę.

Nurašyta skola (ne dėl kliento mirties), kurios einamuoju metu nepavyksta išieškoti, gali anksčiau ar vėliau sugrįžti klientui įvykdžius teismo sprendimą dėl skolos priteisimo. Tad dalis skolų, kurias bendrovė nurašo, gali būti, kad kažkada sugrįš, nors ir einamuoju laikotarpiu jos nesitikima atgauti“, – sakė įmonės vadovas P. Zykas.

Pusės milijono eurų skola „Kėdainių butams“ yra tikrai legendinė – besivelkanti metų metais, priverčianti išsižioti kiekvieną, apie tai išgirdusį. Vis dėlto panašu, kad legendai atėjo laikas išnykti, mat paaiškėjo, kad kone pusė tos skolos yra realiai nesusigrąžinami pinigai.

Aut. past.

Skola, susidaranti per metus, sumažėjo triskart

Skaičiuojama, kad kėdainiškių skolos „Kėdainių butams“ yra susidariusios per 20 metų.

Vis dėlto žvelgiant į per vienerius metus susidarančias skolas, matyti, kad situacija gerėja.

Štai jei per 2023 metus gyventojai nesumokėjo ir šiai daugiabučius administruojančiai bendrovei liko skolingi apie 20 tūkst. eurų, tai per 2024 metus susidariusi skola siekia 6 tūkst. eurų.

Tačiau panašu, kad tikruosius skolininkus įmonei sugaudyti nėra taip jau paprasta, mat dalis gyventojų turi nusistatę savo asmeninius mokėjimo grafikus. Jie, nors ir nesutampa su reikalavimu mokesčius mokėti kas mėnesį, vis dėlto dar nepadaro žmogaus skolininku.

„Bendru atveju skola atsiranda, kai skolininkas praleidžia mokėjimo terminą, tačiau yra vienas „bet“.

Pavyzdžiui, situacija, kai yra žinoma skolininko mokumo istorija, t. y. kai klientas už paslaugą susimoka kas tris mėnesius ar kitu jam priimtinu atsiskaitymo terminu, tačiau galiausiai atsiskaito.

Tokiu atveju mūsų bendrovė nelaiko tokio kliento realiu skolininku. Kaip ir kiekviena įmonė, mes taip pat turime savo vidines tvarkas, kaip dirbame su skolininkais vienu ar kitu atveju“, – sakė įmonės vadovas P. Zykas.

Jeigu šiandien grįžtų visos skolos, visų pirma bendrovė padengtų savo įsipareigojimą pagal Taikos sutartį UAB „Kėdainių vandenys“, investuotų į esamus ir naujus darbuotojus ir į bendrovės plėtrą.

P. Zykas

Skolingi – apie 600 žmonių

Įmonės direktorius pasakoja, kad kaip ir mokėtojų yra įvairių, taip ir skolininkų yra visokių. Vieni žino apie skolas ir dėl to nė nesijaudina, kiti patys prašo dėl jų mokėjimo susitarti.

„Skolininkų yra įvairių, nuo tų, kurie patys atvyksta ir prašo neperduoti teismui dėl išieškojimo, nes asmuo prarado darbą ar dėl kitų asmeninių priežasčių negali susimokėti, iki tokių, kurie iškoneveikia bendrovės darbuotojus ir dėl susidariusios skolos „nesuka“ sau galvos.

Tad su visais, kurie tikrai negali vykdyti įsipareigojimų dėl tam tikrų laikinų sunkumų gyvenime, žiūrime žmogiškai ir ieškome bendro sprendimo, vienas iš jų – pasirašome „taikos sutartis“.

Su visais kitais skolininkais dirbame teisiniu keliu. 

Per bendrovės ilgą gyvavimo laiką yra atlikta daugiau kaip 3 000 procedūrų, susijusių su skolų perdavimų antstoliams, teismų nutartimis ar „taikos“ sutarčių sudarymu“, – sako pašnekovas.

Jis priduria, kad turimais duomenimis, „Kėdainių butams“ yra skolingi apie 600 asmenų, o didžiausia iš jų skola yra šiek tiek daugiau nei 9 tūkst. eurų.

Grąžinus skolas pagerėtų aptarnavimo kokybė

O skolas gyventojai galėtų ir susimokėti. Ir ne tik dėl to, kad šiaip jau tai teisiškai privaloma daryti.

Turint tokį minusą įmonei yra sunku verstis, be to, patys „Kėdainių butai“ yra skolingi kitoms Kėdainių krašto įmonėms.

Jei staiga gyventojai imtų ir susimokėtų savo skolas, naudą pajustų visi, kurie naudojasi įmonės paslaugomis.

„Kas būtų, jei visas skolas pavyktų susigrąžinti šiandien? Visų organizacijų gyvavimo pagrindas yra darbuotojai, atliekantys tos organizacijos darbą ir leidžiantys jai veikti. Tad visos negrįžtančios pajamos tiesiogiai veikia darbuotojų darbo užmokesčio augimo galimybes ir organizacijos plėtrą.

Jeigu šiandien grįžtų visos skolos, visų pirma bendrovė padengtų savo įsipareigojimą pagal Taikos sutartį UAB „Kėdainių vandenys“, investuotų į esamus ir naujus darbuotojus (darbo užmokesčio augimas, kvalifikacijos kėlimas, papildomos darbo jėgos pritraukimas) ir į bendrovės plėtrą.

Tiesioginiai bendrovės klientai pokyčius pajustų iškart per greitesnę reakciją į avarinių darbų šalinimą bei greitesnį planinių darbų atlikimą. O vykdant plėtrą, bendrovė galėtų pradėti teikti papildomas paslaugas miesto ir rajono priežiūrai“, – sakė P. Zykas.