Kėdainiškiai masiškai puolė įregistruoti sodo namelius
Paaiškėjo, kad Kėdainiuose kone pusėje visų registruotų sodo namelių žmonės yra deklaravę savo gyvenamąją vietą./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Nuo praėjusių metų lapkričio, buvusio aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo iniciatyva, buvo pakeistas Statybos techninis reglamentas, kuriame pakeisti maksimalūs sodo bendrijose stovinčių sodo namų dydžiai. Dėl to pernai visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Kėdainiai, ženkliai išaugo sodo namelių registracijų, mat praėjus terminui didesnio nei leidžiama sodo namo nebebūtų leidžiama įregistruoti.
Suskubo įregistruoti
Nuo pernai lapkričio įsigaliojo Statinių ir patalpų klasifikavimo reglamento pakeitimai, kuriuose nurodoma, kad maksimalus leidžiamas sodo namelio dydis yra ne daugiau kaip 50 kv. m, o jo didžiausias galimas aukštis – 5 metrai.
Iki tol soduose buvo galima statyti namus, kurių aukštis yra iki 8,5 m, o bendras plotas galėjo siekti iki 80 kv. m.
Šiuo metu visoje Kėdainių rajono savivaldybėje yra įregistruoti 775 sodo nameliai – iš jų tik Kėdainių miesto seniūnijoje 347, likusiose rajono seniūnijose – 428. Gyvenamąją vietą sodo nameliuose, esančiuose Kėdainių rajono savivaldybėje, yra deklaravę iš viso 325 asmenys.
M. Samkus
Ne paslaptis, kad nemažai sodo namų nebuvo įregistruota, o pranešus apie įstatymo pakeitimus, gyventojai suskubo tą daryti. Mat po pernai lapkričio, tokio namo, kuris aukštesnis kaip 5 metrai ir jo plotas didesnis nei 50 kv. m, įregistruoti kaip sodo namelio jau nebeįmanoma.
Kėdainiuose per praėjusius metus sodo namelių registracijų skaičius šoktelėjo dvigubai.
„Pernai visoje Kėdainių rajono savivaldybėje įregistruota 100 naujų sodo namų (po 50 pačiuose Kėdainiuose ir aplinkinėse seniūnijose).
Tuo tarpu 2023 m. įregistruoti buvo 44 (14 Kėdainiuose ir 30 kitose seniūnijose), 2022 m. – 40 (17 Kėdainiuose ir 23 kitose seniūnijose)“, – sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Sodo namelių tradicija prasidėjo sovietmečiu
Sodo nameliai Lietuvoje pradėjo atsirasti sovietmečiu, ypač nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos ir 7-ojo dešimtmečio pradžios. Sovietų valdžia skatino miestų gyventojus turėti sodų sklypus kaip būdą poilsiui ir savarankiškam maisto auginimui. Kadangi parduotuvėse trūko šviežių vaisių ir daržovių, nuosavas sodas tapo puikia išeitimi.
Daugelis miestų gyventojų tuomet gyveno ankštuose daugiabučių butuose, todėl sodo nameliai tapo galimybe savaitgaliais pabėgti iš miesto ir praleisti laiką gamtoje.
Po pernai lapkričio, tokio namo, kuris aukštesnis kaip 5 metrai ir jo plotas didesnis nei 50 kv. m, įregistruoti kaip sodo namelio jau nebeįmanoma.
Aut. past.
Maža to, Sovietų Sąjungoje egzistavo „kolektyvinių sodų“ politika, kuri skatino žmones naudotis nedideliais žemės sklypais. Tai buvo pusiau oficialiai organizuota veikla, kuriai vadovavo gamyklos ar kitos įmonės, suteikusios darbuotojams sklypus už simbolinį mokestį.
Sodininkystė tapo mėgstamu laisvalaikio užsiėmimu, o sodo bendrijos – savotiška bendruomenine erdve, kur žmonės bendravo, keitėsi patirtimi ir produktais. Ši tradicija išliko ir po nepriklausomybės atkūrimo – sodų bendrijos Lietuvoje tebėra populiarios tiek kaip vietos poilsiui, tiek kaip nuolatinės gyvenamosios vietos.
Vis dėlto einant laikui kai kurie žmonės pajuto, kad gyventi apsuptam gamtos geriau, nei gyventi daugiabutyje, todėl tiesiog ėmė ir apsigyveno savo sode visam laikui. Žinoma, tradiciškai sodai ir buvo tikri sodai – kone lentos storio nameliai, skirti laiką leisti vasarą. Jie nebuvo tinkami gyventi žiemą, dažnu atveju neturėjo ir vidaus sanitarinio mazgo, šildymo sistemos ir t.t.
Tam, kad sodo namas būtų tinkamas gyventi ištisus metus, į jį reikėdavo nemažai investuoti.
Mažiausiai pusė sodo namelių tarnauja kaip gyvenamieji namai
Paaiškėjo, kad Kėdainiuose kone pusėje visų registruotų sodo namelių žmonės yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Vis dėlto tikėtina, kad realiai savo soduose gyvena visus metus gerokai daugiau žmonių.
„Šiuo metu visoje Kėdainių rajono savivaldybėje yra įregistruoti 775 sodo nameliai – iš jų tik Kėdainių miesto seniūnijoje 347, likusiose rajono seniūnijose – 428.
Gyvenamąją vietą sodo nameliuose, esančiuose Kėdainių rajono savivaldybėje, yra deklaravę iš viso 325 asmenys (133 Kėdainiuose, 192 likusiose seniūnijose).
2024 m. sodo nameliuose savo gyvenamąją vietą deklaravo 54 asmenys (14 Kėdainiuose, 40 likusiose seniūnijose), 2023 m. – 52 asmenys (20 Kėdainiuose ir 32 kitose seniūnijose), 2022 m. – 56 asmenys (29 Kėdainiuose ir 27 kitose seniūnijose)“, – sako Registrų centro atstovas.
1 Komentaras
[…] sodų gyventojams suskubus registruoti savo sodo namelius, netikrumas dėl ateities niekur nedingo. Vis daugėja žmonių, nuolat gyvenančių soduose, o […]