Kėdainietis, gebantis įkvėpti kitus ir užkrėsti pozityvumu

Keistas tas gyvenimas, pradžioje jaunas žmogus intensyviai mokosi ir pluša, kad užsidirbtų daugiau pinigų, įsigytų namus, susikurtų komfortabilią ateitį, o antroje gyvenimo pusėje leidžia tuos sunkiai uždirbtus pinigus, kad atstatytų prarastą sveikatą. Ir kuo toliau, tuo dažniau varsto gydymo įstaigų duris. Kada pasidžiaugti darbo vaisiais, pasimėgauti laimingu gyvenimu ir išpildyti savo svajones, jei žmogus jaučiasi nuolat pavargęs arba jam vis ką nors skauda? O gal taip pripratome prie reklamų apie sveiką gyvenseną, subalansuotą mitybą, aktyvų gyvenimo būdą, kasdienius įpročius, padedančius palaikyti fizinę ir psichinę sveikatą, kad tiesiog nebekreipiame į šiuos svarbius dalykus dėmesio? Ir kas baisiausia, nieko dėl savo sveikatos nebedarome. Apie tai ir apie kitokį požiūrį į sveiką gyvenimo būdą mintimis pasidalino masažuotoju jau dvyliktus metus dirbantis ir prieš šešerius metus Kėdainiuose kartu su žmona „Sveiko judesio namus“ įkūręs Edgaras Pšenaška.

Likimas suvedė ir nuvedė tiesiai į masažuotojo studijas

Sveikatinimo specialisto vizitinė kortelė yra jis pats: skleidžiantis pozityvią energiją, visada sveikas ir veiklus, su šypsena pasitinkantis savo pacientus. Edgaras atitinka šiuos mano sugalvotus standartus, nes iš pirmo žvilgsnio aišku, kad yra fiziškai tvirtas, sveikas, aktyvus žmogus, gebantis padėti kitiems pasijusti geriau.

Kaip ir kodėl jis tapo masažuotoju? Atsakymas labai paprastas: pats turėjo bėdų su nugara, nes užsienyje, kaip dauguma jaunų žmonių, ieškojo galimybės užsidirbti. Grįžus gimtinėn teko kreiptis pagalbos į medikus. O padėti teisingiau ir taisyklingiau gyventi galėjo būtent tokie masažo specialistai. Vienas iš jų, masažuodamas jaunąjį pacientą, suteikė jam tiek daug naudingos informacijos ir patarimų, kad Edgaras pradėjo domėtis, kur ir kaip iš arčiau susipažinti su šia profesija. Radęs Kaune, Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre, jis rinkosi vieną iš dviejų specialybių: paramediko arba masažuotojo. Pasirinko pastarąją, nes ji atsirado toje įstaigoje, kaip tyčia, tik nuo tų mokslo metų. Ir kaip pats teigia, likimas suvedė ir nuvedė. Kai pats problemą turi, tai ir kitus gali užjausti.

„Ir dar galvojau, kad čia, tikriausiai, ženklas man“, – sako Edgaras.

Po dvejus metus trukusių mokslų ir trijų šimtų valandų praktikos ligoninėse (Kauno Raudonojo Kryžiaus Klinikinėje ligoninėje bei Kėdainių ligoninėje), jis sėkmingai dirba šioje srityje ir yra gerai žinomas kėdainiečiams. Beje, šis darbas reikalauja fizinės ištvermės, psichologinio atsparumo, atsakingumo, tikslumo, nuolatinio tobulėjimo, empatijos, ištvermės. Iš kur jaunas žmogus, turintis šeimą, mažą vaikutį, kasdien semiasi jėgų, energijos?

„Aš nuo mažens fiziškai aktyvus: futbolas ir krepšinis būdavo visada šalia, o dabar peraugo į plaukimą, važinėjimą dviračiu, bėgimą, tenisą. Visą gyvenimą mane lydi sportas. Šiuo metu dirba su salės futbolo A lygos futbolininkų komanda „Kėdainiai United“. Turnyrai salėje dažniausiai vyksta šaltuoju metų sezonu. Todėl labai svarbus yra grūdinimasis, organizmo atsparumas temperatūrų pokyčiams“, – užsimena Edgaras, tarsi savaime įvesdamas į pokalbį apie sveikatingumą.

Apie grūdinimąsi visi kalba, o kaip tai padaryti realybėje?

– Kas yra grūdinimasis? Nuo kada reikia pradėti grūdinti organizmą?

– Grūdinimasis naudingas imuninei sistemai stiprinti, jis padeda kovoti su bakterijomis, virusais. Užsigrūdinus ir šiaip lengviau viską „pernešti“, kad būtume pasiruošę netikėtoms situacijoms, net stresinėms, o ne vien gyventi komforto zonoj. Reikia suprasti, kad visos baimės yra mūsų galvoje. Juk šaltas vanduo ir turi būti šaltas. Mes juk einame į šaltį, ne į karštį. Viskas ateina iš pasąmonės, todėl svarbiausia yra nusiteikimas. Grūdintis galima pradėti bet kada, kad ir šiandien. Nereikia sakyti, kad pradėsiu nuo rytojaus, eini ir darai dabar.

Pradėti reikia nuo kontrastinio dušo, kaitaliojant karštą ir drungną vandenį, o užbaigti maudynes vėsesniu. Po savaitės ar dviejų jau pabandyti po karšto dušo užsipilti šalto vandens. Dar po savaitės ar dviejų tokio grūdinimosi jau galima praustis tik drungnu vandeniu, o pabaigti šaltu. Ir būtinai nepamiršti ilginti laiką, kai stovime po šaltu dušu. Taip po truputį, per ilgesnį laiką, organizmas pripras prie temperatūros pokyčių. Tai darant reikėtų ramiai kvėpuoti, nesiblaškyti labai, susikoncentruoti ir tada lengvai „pernešit“ tą šaltį. Labiausiai šąla galūnės: rankos, pėdos, veidas, todėl reikėtų pradėti pilti šaltą vandenį ant pilvo, krūtinės, kojų, bet ne ant  pačių padų. Šaltis pirmiausiai kerta per galūnes. Netgi sveikuoliai, besimaudantys eketėse, kartais apsiauna maudymosi batus, pirštines ir užsideda kepurę.

Mane mažą tėvukas visada vesdavosi prie vandens maudytis: ir vėlyvą rudenį, ir ankstyvą pavasarį. Taip iš vaikystės ir suformavo požiūrį į sportą: būdavo štangos, skersinis, lygiagretės, kartu ir bėgiodavom… O aš šią savo patirtį perduosiu savo sūnui, o bėgimas bus numeris vienas.

Profesija pakeitė gyvenimo būdą iš esmės

– O kaip tau padėjo tai, kad mokeisi masažo, juk pats sau negali jo pasidaryti, nebent iš dalies?

– Aš iš esmės pradėjau kitaip gyventi, gerai pažįstu savo raumenyną, mano ir judesiai jau kitokie, laikysena, viskas kitaip.

Bet svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dažnai žmonės neskiria dviejų skirtingų profesijų – masažuotojo ir kineziterapeuto. Kuo masažuotojas skiriasi nuo kineziterapeuto? Kineziterapeutas yra daugiau susijęs su mankštomis, gydo per judesį, aktyvus yra pacientas, kuris gali naudoti ir pagalbines priemones, tokias kaip kamuolys, guminės juostos, svarmenys. O masažas labiau yra orientuotas į bendrą savijautą, atsipalaidavimą, kraujotakos gerinimą ir streso mažinimą. Jis gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė gydyme. Masažo metu pacientas yra pasyvus, o masažuotojas atlieka visą darbą rankomis, taikydamas įvairias masažo technikas. Jeigu kas nors mano, jog tai lengvas darbas, tai tegul pabando pusdienį išstovėti pasilenkus ir su trumpomis pertraukėlėmis dirbti rankomis, masažuojant kito žmogaus kūną.

Geriau pasportuoti nors truputį, negu nedaryti visai nieko

– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti masažuotojas? Ar juo gali tapti kiekvienas norintis?

– Pirmiausia, aišku, turi būti noras tapti masažuotoju, o po to turi sustiprėti, ypač stiprios turi būti rankos ir nugara. Aš privalau sportuoti, nes kitaip neatlaikysiu dienos krūvio, bus per sunku. Šis darbas – sunkus fizinis krūvis stuburui. Nesportuojant pačiam, viską skaudės. Gautųsi taip, kad kitus gydyčiau, bet save žaločiau.

– O kaip sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu sekėsi išlaikyti sveiką protą ir sveiką organizmą?

– Kaip tik tuo momentu pradėjau aktyviau maudytis eketėje, bėgioti krosą. Tuo metu viską uždarė, atsirado daug laiko sustiprinti save dar labiau. Ir man pavyko, netgi labai gerai. Iki šiol stabiliai laikausi savo rėžimo: keliuosi penktą valandą ryto, su saule, prasimankštinu, tada šaltas dušas, į darbą iš Vilainių visada važinėju dviračiu. Po darbo važiuoju ilgesnes distancijas, bet žiemą, jei negaliu važiuoti dviračiu, tada daugiau bėgioju. Nesiskiepijau nei tada, nei dabar, save saugau kitaip – grūdinuosi.

Esu nuolat energingas, norisi visko daugiau, tiesiog jaučiu energijos pliūpsnius. Jos yra ir yra. Su kiekvienu kartu atrodo, kad aš vis daugiau ir geriau sutvirtinu savo kūną, visose situacijose jaučiuosi tvirčiau. Jeigu kurią nors dieną kažko nepadarau, tada atsiranda tarsi kaltės jausmas, todėl stengiuosi natūraliai išlaikyti savo tempą. Geriau pasportuoti nors truputį, negu tądien nedaryti visai nieko. Dviratis arba bėgimas – kasdieniai mano gyvenimo palydovai.

Aktyviai praleisti laiką nieko nekainuoja, reikia tik noro

Kalbėdamas apie save, Edgaras vis mintimis grįžta prie pagrindinės savo misijos šiame gyvenimo tarpsnyje – padėti žmonėms. Tad drąsiai teigia, kad kiekvienas dirbantis žmogus gali ir turi pats savarankiškai prisidėti prie savo sveikatinimo ir grūdinimo.

„Būtent dirbantis žmogus turi pats sau padėti atstatyti prarastas jėgas. Dažniausiai žmonės kaltina kažką kitą: sako neturintys tam laiko, pinigų, dar blogiau, kai nieko nedarydami geria tabletes ir tikisi, kad jos viską atstatys kaip buvo. Sugalvoti, kodėl nieko nedaryti, užtrunka ilgiau, negu tai padaryti“, – įsitikinęs Edgaras.

Savo nuomonę, net labai kategorišką, Edgaras turi apie šiuolaikinius mokinius, kurie vengia mokyklose fizinio lavinimo pamokų, nelanko jokių būrelių, bet namuose dažniausiai tingiai leidžia laiką ant sofutės su telefonu rankose. Anksčiau nors sėdėdavo prie kompiuterio, patogioje kėdėje, prie tam tinkamo apšvietimo, o dabar sulinkę, susikūprinę gadina akis, nuo tokio ilgalaikio kūno sąstingio pradeda nykti raumenys.

„Jaunimas turi susimąstyti, kad vėliau bus tik sunkiau „pakelti“ fizinius krūvius, kai būsi kuprotas ir raumenys nelaikys, nuolatos persekios skausmai. Tiesiog jau dabar reikia mąstyti, ar nori gyventi su skausmu? Be fizinio krūvio raumenys bus per silpni net fiziniams darbams, nekalbant jau apie sportą. Jaunuoliai pradės gerti vaistus ir galvoti apie vizitus į ligonines, kaip atsikratyti skausmo, kaip patekti pas reikiamus specialistus, iš kur gauti tiek pinigų vaistams, kurie yra brangūs. Jau geriau bent du tris kartus per savaitę fiziškai ką nors nuveikti ir tada bus vien pliusai“, – sako profesionalus masažuotojas ir priduria, kad dabar aktyviai praleisti laiką gali visur, kur tik nori. Ir tai gali padaryti ir mokamai, ir nemokamai. Lauke pilna aikštynų su skersiniais, treniruokliais, daug bėgiojimo takų, o ir be jų galima smagiai pabėgioti miške, parke, Babėnų šile, senamiestyje palei Nevėžį… Ir tai nekainuoja nieko. Reikia tik noro.

Sveikame kūne – sveika siela

– Su kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai susiduria tie kėdainiečiai, kurie varsto tavo kabineto duris?

– Pagrindinė ir dažniausia priežastis, dėl kurios į mane kreipiasi žmonės, yra stuburo juosmeninės dalies skausmas. Nes jie netaisyklingai stovi, netaisyklingai sėdi, netgi vaikšto netaisyklingai. Pati laikysena susiformuoja nuo jaunų dienų, kai raumenys yra silpnesni, tada išsikraipo stuburas, jo nebeišlaiko raumenys, formuojasi kuprelė, vyksta visokie organizmo pokyčiai, pradeda tirpti kojos…

Nuo juosmens prasideda grandininė reakcija. Numeris antras būtų kaklo, menčių skausmai, nuo kurių pradeda tirpti rankos… Būtent todėl ir reikalingos rytinės mankštos, nes jos padeda palaikyti raumenų tonusą, kad pats kūnas galėtų viską daug tvirčiau atlaikyti. Netgi sėdint nebereikėtų papildomų pastangų, nes iš savęs yra per sunku sėdėti ilgą laiką pasitempus, taisyklingai. Pavargęs žmogus vėl sukris į pilvą, susikūprins. Kad to neatsitiktų, reikėtų kas valandą pajudėti, kad nesustingtų raumenys, pasivaikščioti…

O kasdienei fizinei formai palaikyti reiktų bent 10-15 minučių per dieną padaryti mankštą. Jeigu pats nemylėsi savo kūno, tai ir kūnas tavęs nemylės. Turėsi skausmų, bet neturėsi komforto gyvenime. Privalai investuoti ir laiko, ir jėgų. O jaunimui reiktų atsitraukti nuo visų medijų ir bent po valandą per dieną pasivaikščioti, dviratį paminti, pažaisti krepšinį, futbolą.

Tikėjimas savo jėgomis padės užkopti į bet kokias viršukalnes

Pasibaigus pokalbiui, ilgai galvojau, kad Edgarui labai pasisekė, jog vaikystėje turėjo tokį tėtį, tarsi didvyrį, kuris vedė savo sūnų pirmyn, aukštai iškėlęs degantį ugnies fakelą. Tarsi nušvietė juo kelią į Olimpą.  O tame kelyje – tikėjimas žmonėmis, pasitikėjimas savo jėgomis, veržlumas, atjauta, sąžiningumas, valia, ištvermė, drąsa ir noras padėti kitiems. Ir atrodo, kad tiek pasiekęs, susikūręs savo laimės burbulą, spinduliuojantis sveikata ir jaunyste, mylintis savo šeimą ir darbą, ko dar jis galėtų norėti?

„Tikslų turiu daug, gyvenimas man paruošė kažką didingo ir, manau, jog aš esu tame kelyje, kad tai patirčiau ir pasiimčiau maksimumą gerų emocijų ir išgyvenimų. Manau, kad visiems žmonėms jau yra paruošta kažkas, tik nereikia bijoti eiti savo tikslo link. Maratonas – vienas iš jų. Manau, 2026 metais jį įveiksiu. Viskas procese. O be maratono turiu kitą tikslą: žiemą, apsirengęs vien tik šortais ir batais, įkopti į Lenkijos Tatrus“, – juokiasi Edgaras. 

Esu įsitikinusi, kad taip ir bus, kad kėdainiečiai ateityje lankysis pas Edgarą jau ne tik dėl pagalbos sau, bet ir iš smalsumo, norėdami sužinoti, kas jis toks, ar tikrai dalyvavo Europos maratone? Ar čia tas, kuris pusnuogis įkopė Lenkijos Tatrus? Kokia intriga! Norėčiau būti ta, kuri jam grįžus ims interviu ir aprašys jo nuotykius. Tokie žmonės, kurie turi didelių svajonių, dažniausiai šalia savęs dar turi ir angelą sargą, kuris padeda tas svajones pasiekti. Džiaugiuosi, kad Edgaras jį turi.

Kaip gerai, kad dar yra žmonių taip drąsiai svajojančių. Ir kaip smagu, kai tos svajonės pildosi ir įkvepia kitus.