Kėdainietė – išskirtinių odinių švarkų dizainerė

Kūrybinės idėjos kyla visai netikėtai. Kartais jų būna tiek, kad visas sunku įgyvendinti. Tačiau kai turi idėjų – gali nuo kažko pradėti. Štai kėdainietė Šviesiosios gimnazijos moksleivė Ugnė Grigaliūnaitė nusprendė kurti išskirtinį odinių švarkų dizainą.

Kaip pati teigia, kūryba ir menas ją lydėjo nuo mažų dienų. Todėl nėra ko stebėtis, kad savo sumanymus ji nusprendė įgyvendinti praktiškai.

Kėdainių krašto jaunimas – gabus ir talentingas. Ugnė – viena iš daugelio talento ir kūrybiškumo nestokojančių jaunuolių. Žinoma, ir drąsos jai netrūksta. Nes įgyvendinti tai, apie ką svajoji, tikrai reikia turėti ryžto ir drąsos.

Kūryba lydi nuo mažų dienų

Kiek tik save prisimena, dar nuo mažų dienų Ugnė visuomet ką nors kurdavo arba konstruodavo. Kūryba ją lydėjo nuo mažų dienų – įtraukė ir nebepaleido.

„Kūryba ir menas mane lydi nuo mažų dienų. Būdama maža visuomet kurdavau įvairius dirbinius – baldus lėlėms iš įvairiausių dėžučių, kamštelių, sukneles iš popierinių servetėlių ir ne dėl to, kad neturėjau, o dėl to, kad būti mažąja dizainere man be galo patiko.

Laikui bėgant atradau save muzikoje, tai buvo mano pirmoji akistata su menu, parodžiusi, kokių stebuklingų galių turi muzika, kaip garsai gali tapti savotiška terapija, o moksleiviui – hobis, mokantis ne tik disciplinos ir atsakomybės, bet ir laisvės kūrybai.

Muzikos mokykloje, apsupta įvairių menininkų, atradau savo asmeninį stilių, visa galva pasinėriau į meną ir ten ją pamečiau. Būtent tokie buvo mano pirmieji žingsneliai kūrybos link“, – apie tai, jog nuo mažens kūryba sudomino ir nebepaleido, pasakojo pašnekovė.

Piešimo pamokos – iš sesers

Besimokydama mokykloje Ugnė vis dažniau pagalvoja, ką norėtų veikti ateityje. Nors nei dailės mokyklos, nei dizaino kursų ir nelankė, kiek tik save prisimena – visuomet piešdavo ant popieriaus lapelių.

Ugnė pasakojo, jog geriausia dailės „mokytoja“ buvo jos sesuo, kuriai ji dėkinga už palaikymą ir paskatinimus. O šiuo metu ji svarsto ir apie architektūros studijas, iki kurių jau stengiasi žengti mažyčiais žingsneliais.

„Su šeima juokiamės, kad kiekvieną kartą, kai šalia manęs atsiduria popieriukas ir tušinukas, aš nejausdama ten nupiešiu kokį nors paveiksliuką. Kiekvieno sąsiuvinio kampe rastumėte įvairius „meno šedevrus“. Atidžiai surinkusi visus savo piešinėlius į vieną vietą ir per daug neapgalvodama suderinu juos ant švarko, o po to – kūryba: griebiu teptuką, dažus, leidžiu sau laisvai kurti, piešti ką tik noriu. Galutinis dizainas visuomet mane sužavi savo unikalumu.

Dizaino ar meno mokyklos niekuomet nelankiau, pirmąsias savo piešimo pamokas gavau iš sesės ir, neslėpsiu, jos buvo pačios nuoširdžiausios. Sulaukdavau pagyrimų bei kritikos, išmokau gana greitai tapyti ir derinti spalvas, komponuoti detales, kad jos patrauktų akį, tiesa, pirmosios pamokos vyko seniai.

Laikui bėgant dizainu pradėjau domėtis pati, piešdama visad klausau tinklalaidžių apie meną, dizainą, architektūrą ir taip gilinu savo kūrybines žinias.

Šiuo metu vis dar esu moksleivė. Savo ateitį planuoju sieti su menu ir neapleisti gyvenimo pašaukimo, tačiau noriu pasirinkti šiek tiek kitokio pobūdžio kūrybą – architektūrą, todėl mažais žingsneliais bandau „praminti“ takelį ateities studijoms“, – kaip pomėgis piešti pamažu virto rimta veikla, dalijosi pašnekovė.

[quote author=“U. Grigaliūnaitė“]Mintis, kad kursiu būtent odinius švarkus, užgimė visai netikėtai. Kelias naktis nesudėjau akių, nes jaučiau, jog jau per ilgą laiką esu savo komforto zonoje ir atėjo laikas pasidalinti savo kūryba su žmonėmis, kuriuos ji žavi. Turbūt didžiausią spyrį pradėti daryti gavau iš savo sesės. Atsikėliau ryte, sėdime prie stalo, pusryčiaujam, kalbamės, aš pasakoju, kaip norėčiau pradėti, kad štai ir idėją jau turiu, kursiu „KOŽAS“, tada mano monologą ir svajones nutraukė sesės: „DAROM!“.[/quote]

Idėja kurti unikalaus dizaino striukes – netikėta

Pradėjusi piešti ir išlavinusi kompozicinius gebėjimus Ugnė ėmė svarstyti, kokiu būdu galėtų realizuoti savo idėjas ir sukurti dar neregėtą produktą.

Kadangi pati nebijo išsiskirti iš minios rengdamasi unikaliai, tai ir produktą norėjosi sukurti tokį, kuris atitiktų jos asmenybę. Tačiau mintis, kad tai bus unikalaus dizaino striukės, jai pačiai buvo netikėta (ne dygsniuota striukė).

„Neslėpsiu, jog ilgą laiką mano galvoje sukosi įvairios mintys: ką čia sugalvojus tokio originalaus ir unikalaus? Kaip sukurti vienetinį ir dar nematytą produktą? Mėgstu išskirtinius ir unikalius drabužius, papuošalus, mėgstu skoningą ryškumą.

Visad prisistatydama sakau, jog mano vardas puikiai atspindi mano asmenybę: degu noru išmokti kuo daugiau naujų dalykų, tobulinti savo įgūdžius ir mesti sau kuo daugiau iššūkių, juk taip neįdomu gyventi nuo ryto iki ryto ir tarsi skaityti tuos pačius knygos puslapius.

Mintis, kad kursiu būtent odinius švarkus, užgimė visai netikėtai. Kelias naktis nesudėjau akių, nes jaučiau, jog jau per ilgą laiką esu savo komforto zonoje ir atėjo laikas pasidalinti savo menu su žmonėmis, kuriuos jis žavi. Turbūt didžiausią spyrį pradėti daryti gavau iš savo sesės.

Atsikėliau ryte, sėdime prie stalo, pusryčiaujam, kalbamės, aš pasakoju, kaip norėčiau pradėti, kad štai ir idėją jau turiu, kursiu „kožas“, tada mano monologą ir svajones nutraukė sesės: „DAROM!“ Tą pačią dieną savo kompiuteryje turėjau logotipą, sukurtą puslapį ir paruoštus darbui teptukus“, – apie ilgai brandintą, bet staiga įgyvendintą mintį kurti savo produktą – unikalios išvaizdos odinius švarkus, pasakojo Ugnė.

Nešiotas odinis švarkas tampa meno kūriniu

Išgryninusi idėją Ugnė ėmėsi ir produkto kūrimo. Kadangi piešimas jai – ne tik darbas, bet ir terapija, kurti odinius švarkus ji stengiasi vienumoje, o tik vėliau, nujausdama produkto galutinį rezultatą, pristato savo kūrinius geriausiai komisijai – artimiesiems.

„Piešimas man ne tik darbas, bet ir terapija, ritualas. Kiekvieną dieną stengiuosi prisėsti ir ką nors nutapyti, nesvarbu, ar tai paveikslas ant odinio švarko, ar ant drobės. Turbūt kiekvienas iš mūsų mėgstame šiek tiek laiko praleisti su savimi, man šis laikas – be galo svarbus, todėl visas kūrybinis procesas vyksta mano kambarėlyje.

Durys būna uždarytos, erdvėje banguoja mėgstamiausia muzika, ant naktinio stalelio uždegta švieselė ir mano kūrybos stalas su padrikai sudėliotais dažų indeliais, sena, iš sesės rankų man perleista spalvų maišymo paletė, kurią savo rankomis pagamino tėtis, ir odinis, nuobodus bei kasdieniškas švarkas.

Pirmiausia galvoje sukuriu spalvų paletę, kurią naudosiu, tuomet išsirenku dažų spalvas. Visus piešinius pirmiausia nusipiešiu labai abstrakčiai, o po to griebiu ploną teptuką, prisitraukiu prie pat stalo ir visas, net ir mažiausias detales, išpiešiu savo rankomis.

Procesas užtrunka gana ilgai, nes mėgstu kruopštumą ir kokybišką darbą. Kiekvieną iliustraciją apžiūriu kelis kartus, trinu, valau, taisau, kol esu patenkinta galutiniu rezultatu.

Paskutinį žingsnį pavadinčiau chaosu ir linksmiausia dalimi iš visų. Išsinešu odinį švarką į kiemą, pasidedu jį ir taškau. Taškau visomis spalvomis, drąsiai ir negalvodama. Jei sugalvoju, nupiešiu abstrakčias linijas arba „įrėminu“ paveikslą.

Galiausiai mano darbą įvertina pati geriausia komisija – šeima. Namiškiams visuomet surengiu mažą madų šou ir laukiu pastabų arba pagyrimų. Taip nuobodus ir turbūt daugelio nešiotas odinis švarkas tampa išskirtiniu meno kūriniu“, – apie kūrybinį procesą pasakojo Ugnė.

[quote author=“U. Grigaliūnaitė“]Kūryba mane lydi visur. Laisvalaikiu mėgstu kurti stiliaus detales būtent sau, dekoruoju savo drabužius, tapau paveikslus, kuriais iškabinu kambario sienas.[/quote]

Karantinas – palankus metas kūrybai

Tiesa, kurti Ugnė pradėjo karantino metu. Jos teigimu, kūrybai šis metas buvo itin palankus, nes ilgas sėdėjimas namuose ir negalėjimas bendrauti, nieko neveikimas buvo įgrisęs – teko susigalvoti sau įdomios, kūrybiškos veiklos.

„Savo produktus pradėjau kurti pandemijos metu, nes sėdėjimas namuose, monotonija ir noras tinginiauti jau buvo įgrisęs. Neslėpsiu, jog dabartinis gyvenimo tempas suteikia galimybę turėti daugiau laisvesnio laiko.

Kūryba mane lydi visur. Laisvalaikiu mėgstu kurti stiliaus detales būtent sau, dekoruoju savo drabužius, tapau paveikslus, kuriais iškabinu kambario sienas.

Žinoma, mano laisvalaikis nėra visą laiką susijęs su menu ir piešimu, be galo mėgstu leisti laiką su draugais, keliauti. Esu šiek tiek nutrūktgalvis žmogus, todėl be galo mėgstu automobilių sportą, motokrosą, kol kas pati nevažinėju, tik stebiu, tačiau viena iš mano svajonių yra išbandyti pabūti lenktynių trasoje.

Mėgstu vakarus leisti su šeima, bendrauti, šiuo metu stengiuosi kuo daugiau laiko skirti man artimiausiems žmonėms.

Per pastaruosius metus, kai pasaulį apgaubė pandemijos debesis, išmokau būti su savimi, mylėti save ir džiaugtis kiekviena net ir mažiausia akimirka, nes supratau, kokia trapi yra mūsų laisvė. Karantino metu mano galvoje gimė daugiau idėjų iliustracijoms, paveikslams, nes visuomet mėgstu savo jausmus padėti ant balto popieriaus lapo, o šie metai buvo kupini įvairių naujovių ir emocijų“, – tuo, jog karantino metu buvo daugiau laiko kūrybai, dalijosi Ugnė.

Pirmuosius kūrinius pardavė per savaitę

Po ilgo kūrybos proceso Ugnė pripažįsta – sau odinio švarko taip ir nespėjo nusipiešti, nes… jau per pirmąją kolekcijos pristatymo savaitę pardavė visus sukurtus odinius švarkus!

„Mano pirmasis piešinys ant tekstilės buvo padekoruotas džinsinis švarkas sau. Norėjau išbandyti dažų patvarumą, kokybę, piešimo sąlygas. Prieš pradedant kurti savo prekinį ženklą, piešdavau užsakymus, kurie iki manęs atkeliaudavo iš lūpų į lūpas.

Per daug nesireklamavau ir nesiekiau pelno ar populiarumo, užsakymų nebūdavo daug – pavieniai. Tapiau rūbelius vaikams pagal individualius užsakymus, paveikslus namų interjerui, plakatus. Tiesa, sau odinio švarko dar nespėjau nusipiešti, nes jau pirmąją debiutinės kolekcijos pristatymo savaitę pardaviau visus odinius švarkus ir dabar atsiraitojusi rankoves kuriu naujuosius dizainus“, – sako pašnekovė.

Susidomėjimas motyvuoja nesustoti

Kurdama naują švarkų kolekciją Ugnė jau sulaukė didelio ne tik kraštiečių, bet ir tautiečių iš kitų Lietuvos miestų susidomėjimą, dėl kurio jaučiasi dėkinga – jis verčia kurti toliau, motyvuoja, neleidžia sustoti.

„Jaučiu didelį susidomėjimą ir esu be galo dėkinga tiems, kas domisi, palaiko ne tik mane, bet ir kitus mažus verslus, Lietuvos kūrėjus bei padeda judėti pirmyn. Džiaugiuosi, jog mano kūriniai patinka ne tik man, bet ir visiems unikalumą mėgstantiems žmonėms.

Mano kuriamus odinius švarkus galima įsigyti ir stebėti naujienas socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „KOŽA“ ir „Instagram“ paskyroje „koza_Lietuva“.

Kviečiu visus susidomėjusius užsukti, apsižvalgyti, o galbūt pasitikti šiltąsias pavasario dienas su unikalia ir vienetine koža.

Šiuo metu mano puslapyje galima įsigyti tik odinių švarkų, tačiau jau visai greitai asortimentą papildys ir kiti drabužiai bei stiliaus detalės, dekoruotos mano kurtais dizainais.

Negaliu pasakyti, kokia bus ateitis, tačiau į savo kūrybą dedu daug lūkesčių ir jaučiu atsakomybę, todėl labai tikiuosi, kad ateityje galėsiu kurti ir didesnius projektus“, – ateities sumanymais pokalbį užbaigė jaunoji kūrėja.

[#gallery=2617#]