Kėdainiečio balsas skamba prestižinio šalies radijo eteryje

Jam tik 22-eji, o jo balsas kiekvieną ketvirtadienį skamba viename solidžiausių Lietuvoje – „Žinių radijo“ eteryje. Kėdainietis Nikodemas KAIRYS su bičiuliu Jonu Serafinu čia veda autorinę laidą „Talentai po priedanga“. Vaikino gyvenimas toks margas ir kupinas auginančių patirčių bei iš komforto zonos spiriančių iššūkių, kad šio straipsnio herojus pripažįsta nė pats nedrįstantis spėlioti, kur jis bus ir kaip jo kasdienybė atrodys po metų. „Negyvenu stereotipais ir nespraudžiu savęs į kažkieno primestus rėmus. Man svarbiausia – laisvė gyventi taip, kaip aš pats noriu, ir taip, kad būtų įdomu“, – užtikrintai taria jaunas kėdainietis, o jo klausydamasi suprantu, jog antikos poetą Horacijų sparnuotai frazei „Carpe diem“ (liet. – išnaudok dieną, gaudyk momentą) anuomet įkvėpė asmenybė, labai panaši į Nikodemą. Jis ne tik veda autorinę laidą, bet ir dirba gidu meno meka tapusiame Lukiškių kalėjime, taip pat kuria modernų kelionių vadovo įvaizdį lydėdamas turistų grupes į užsienį ir dar įvairiapusiškiau save realizuoja organizuodamas renginius. „Net drąsiausios mano svajonės jau išsipildė, – išduoda Nikodemas, o spėjusiems pamanyti, kad šis greičiausiai tiesiog gimė po laiminga žvaigžde, skuba pridurti. – Svajonės tikrove netapo tingiai gulint ant sofos. Svajoti reikia, bet taip pat būtina ir daryti.“

Stebi gimtojo miesto gyvenimą

Pokalbiui su Nikodemu susitinkame senamiesčio kavinukėje. Kaitrią vasaros popietę šnekučiuojamės lauke, bandydami pagauti bent vieną kitą gaivesnį vėjo gūsį ir akis ganydami po Nevėžio vingio panoramą.

„Dėl didelio užimtumo į gimtuosius Kėdainius iš Vilniaus grįžtu, palyginti, retai, todėl man tai kaip atrakcija, tarsi trumpa savaitgalio ar kelių dienų kelionė, – šypsosi savo gyvenimą po studijų sostinėje kurti likęs vaikinas. – Kėdainiai man savas, labai brangus miestas, grįžęs čia visiškai atsipalaiduoju, atitrūkstu nuo profesinių veiklų, pabūnu su broliu, šeima, puikiai pailsiu – tiesiog nusinulinu, o to dirbant kūrybinį darbą labai reikia.

Visada seku gimtojo miesto gyvenimo pulsą ir naujienas socialiniuose tinkluose. Grįžus smagiausia pramoga – išmaišyti Kėdainių gatves, apžiūrėti, kaip viskas keičiasi, kas atsirado nauja, ir pasidžiaugti.“

Nors Nikodemas sostinėje dar tik ketverius metus, tačiau šis laikas savo intensyvumu ir skirtingų veiklų diapozonu kitų gyvenimuose galėtų prilygti visam dešimtmečiui. „Gal todėl kartais atrodo, kad iš Kėdainių išvykęs esu jau gerokai ilgiau, – susimąsto Nikodemas. – Nostalgija gimtajam miestui širdyje gyva, tačiau būsiu atviras – namų jausmas čia jau šiek tiek išblukęs. Namie labiau jaučiuosi būdamas Vilniuje.“

Jei grįš, tai su idėja

Jaunas dienas pilna sauja semiančio pašnekovo akimis, Kėdainiai itin jaukūs, tačiau dabar, būdamas 22-ejų, čia grįžti gyventi jis dar nenorėtų – trūktų erdvės savirealizacijai ir bendravimo su skirtingų pasaulėžiūrų žmonėmis.

„Esu visiškai savęs ieškojimuose. Kažką atrandu, bet ieškau toliau ir toliau. Man reikia veiklų – tiek profesinių, tiek laisvalaikio. Dabar mano gyvenime tas laikas, kai norisi save įvairiapusiškai realizuoti, – pasidalina Nikodemas. – Manau, jog sostinė šiuo aspektu jaunam žmogui siūlo daugiau galimybių. Dabar dirbu keturiose skirtingose vietose ir man labai patinka tokia dinamiška profesinė rutina.

Nesakau, jog į Kėdainius gyventi niekada negrįšiu. Galbūt kažkada šis miestas vėl taps mano namai, bet jei grįšiu, norėčiau grįžti su idėja, kaip gyvenimą Kėdainiuose padaryti įdomesnį ir geresnį.“

Nuo vaikystės man patiko turėti atsakomybių ir su jomis puikiai tvarkiausi. Gal todėl šeima pasitikėjo manimi ir palaikydavo mano sprendimus bei sumanymus, kokie jie bebūtų. Iki šiol tai man labai svarbu.“

Nikodemas

Nenuspėjamas nuo vaikystės

Nikodemas pasakoja veiklus ir aktyvus netapęs per naktį – toks jo būdas išryškėjo dar mokyklos suole.

„Nors mokslai sekėsi, tačiau mokykloje akademinės žinios man vis tik buvo antroje vietoje. Entuziastingai dalyvaudavau visuomeninėje bei rajono mokinių tarybos veikloje – tai mane domino labiausiai, – pasakoja Nikodemas. – Iš pradžių šeima, artimieji į tokius mano prioritetus žvelgė su nerimu, bet ilgainiui susitaikė, kad iš manęs galima tikėtis visko, o jei užsibrėžiau tikslą, tai esu neperkalbamas.

Nuo vaikystės man patiko turėti atsakomybių ir su jomis puikiai tvarkiausi. Gal todėl šeima pasitikėjo manimi ir palaikydavo mano sprendimus bei sumanymus, kokie jie bebūtų. Iki šiol tai man labai svarbu.“

Avantiūros baugina, bet ir vilioja

Nors žinojo, kad yra meniška siela, vis tik Nikodemas nusprendė pasirinkti tarptautinio verslo studijas.

„Man buvo įdomu verslo procesai, – argumentuoja jis. – Maniau, jog mano profesinis gyvenimas bėgs dirbant biure, – įvertinęs savo kasdienybę dabar, tik šypteli Nikodemas. – Būdamas antrame kurse pradėjau dirbti didelėje žinomoje įmonėje su sporto klubų tinklais, B2B (verslas verslui) pardavimų sektoriuje.

Po metų supratau, kad ėmiau keisti savo darbo poziciją ir beveik nedirbau biure – visada važinėdavau po sporto klubus, nes norėdavosi ištrūkti, negalėdavau būti vienoje vietoje.“

Nors pirmieji profesiniai Nikodemo žingsniai buvo tvirti bei sėkmingi, baigęs studijas ir gavęs diplomą, vaikinas nusprendė pradėti pildyti savo svajones, o darbas biure šiame sąraše nė nešmėžavo.

„Ofisinis darbas išvargino, – atskleidžia galimybių veikti kūrybiškai visada ieškantis pašnekovas. – Buvau dar labai jaunas ir norėjosi išbandyti kitų profesijų. Turbūt daugelį nustebinau, nes nuėjau dirbti į barą. Išbandyti panašų darbą buvo mano studentiška svajonė. Bare pradėjau nuo barmeno pozicijos, o po metų sulaukiau pasiūlymo tapti baro vadovu.

Jei pasijusčiau perdegęs savo kūrybinėse veiklose, mielai vėl grįžčiau už baro.“

„Žinai, puikiai Tave įsivaizduočiau Brazilijoje kokiame paplūdimio bare ruošiant gėrimus poilsiautojams, – šypteliu Nikodemui. – Regis, išties nežinia, ko galima iš Tavęs tikėtis. O pats ar gali nuspėti?“

Pastebėjau, kad mano komforto zona visiškai nebeturi ribų, nes aš nuolat jas peržengiu. Kartais jaučiuosi pavargęs nuo tų nuolatinių iššūkių, bet kitaip negaliu – tokia asmenybė. Kai viskas susistyguoja ir atsiranda nuspėjama rutina, vėl imu kažko ieškoti. Kaip vieniems reikia adrenalino, taip man reikia vis lipti iš savo komforto zonos.“

Nikodemas

„Tikrai nebe, – juokiasi vaikinas. – Prieš metus nė nebūčiau pagalvojęs, kad vesiu radijo laidą, dirbsiu kelionių vadovu. Pripažįstu, sprendimus neretai darau ant karštųjų ir nežinau: tinka man tai, ką nusprendžiau, ar ne. Bet korta mesta ir tiesiog žiūriu, kaip bus.“

„Negi nerdamas į paties sumanytas avantiūras nejauti nė truputėlio baimės, kad gali nusvilti?“ – stebiuosi pašnekovo drąsa.

„Imdamasis įgyvendinti naujas idėjas nesėkmės baimę tikrai jaučiu. Turbūt dažniau netgi atrodo, kad nepasiseks! Kartais net pats susimąstau, ko čia prisigalvojau? – vėl nusijuokia Nikodemas. – Vis tik net ir nesėkmės atveju tam tikra prasme liksi laimėtojas – įgysi patirties, žinių, susipažinsi su naujais žmonėmis. Visa tai labai įdomu ir vertinga.

Pastebėjau, kad mano komforto zona visiškai nebeturi ribų, nes aš nuolat jas peržengiu. Kartais jaučiuosi pavargęs nuo tų nuolatinių iššūkių, bet kitaip negaliu – tokia asmenybė. Kai viskas susistyguoja ir atsiranda nuspėjama rutina, vėl imu kažko ieškoti. Kaip vieniems reikia adrenalino, taip man reikia vis lipti iš savo komforto zonos.“

Nustebino pats save

Vienas didžiausių Nikodemo atradimų – gidavimas. Istoriją mokykloje itin mėgęs ir puikiai išmanęs vaikinas niekad nesitikėjo, kad gali tai paversti profesinę aistrą žadinančia veikla, o dar ir nešančia uždarbį.

„Kartą gavau bilietus į naktinę ekskursiją po Lukiškių kalėjimą. Nors pati kalėjimo aplinka ir istorija slegianti, tačiau antra šios erdvės konversija sužavėjo. Ten reziduoja 500 skirtingų menininkų bendruomenė, veikia baras, vyksta koncertai, kultūriniai renginiai – ten visai kitas pasaulis.

Mane labai sudomino šis projektas. Norėjau būti jo dalimi. Taip nusprendžiau tapti gidu Lukiškių kalėjime. Dirbu čia jau antrus metus“, – pasidalina Nikodemas.

Vaikinas neslepia, pradžia buvo sudėtinga, tačiau be kovos kapituliuoti – ne jo būdui.

„Nei aš gidas buvau, nei mokėjau lengvai pasakoti, – sako pašnekovas, kiek vėliau nusprendęs lankyti viešojo kalbėjimo bei vaidybos užsiėmimus. – Lukiškių kalėjime mano ir kolegų vedamos ekskursijos nėra tipiškos – mūsų pasakojimuose labai mažai datų. O kam? Juk šią informaciją žmonės gali rasti internete.

Klausydamiesi mūsų lankytojai pajaučia anksčiau veikusio kalėjimo dvasią. Pasakodami perteikiame realius patyrimus, tikras istorijas, – intriguoja Nikodemas. – Pradėjęs dirbti šį darbą, atradau save iš kūrybinės pusės.“

Pašnekovas juokiasi pirmose savo ekskursijose po Lukiškių kalėjimą šiandien vargu ar būtų rekomendavęs kam nors dalyvauti – sukurti unikalaus formato gyvą ir klausytoją jaudinantį pasakojimą reikia profesinės patirties bei įgūdžių.

„Dabar, praėjus beveik dvejiems metams, jaučiuosi laisvai, atsirado vietos juokams, prireikus lanksčiai keičiu pasakojamą planą. Noriu būti toks gidas, kuris teikia gerą emociją“, – sako į pasivaikščiojimus po Lukiškių kalėjimą ne tik dieną, bet ir naktį kviečiantis Nikodemas.

Amerikoje sukosi tarp žvaigždžių

Kai gyvenimo kasdienybė vėl tapo prėska, jaunasis kėdainietis pasiryžo leistis už Atlanto ir išvyko padirbėti bei pasižvalgyti po Ameriką.

„Kol kas tai yra mano didžiausia kelionė, – įvertina Nikodemas. – Praėjusią vasarą pasinaudojęs studentams skirta „Work and travel“ (liet. – „Dirbk ir keliauk“) programa išvykau į Ameriką.

Dirbau nuostabioje vietoje – Niujorko valstijai priklausančioje Long Ailendo saloje, uždaroje erdvėje prie vandenyno. Čia atostogauti suvažiuoja visas JAV elitas, todėl savo akimis pamačiau daugybę žvaigždžių. Mažoje lauko parduotuvėlėje buvau atsakingas už prekių priėmimą ir išdėstymą. Nors turėjau dirbti šešias dienas per savaitę, bet po mėnesio susiradau antrą darbą – dirbau gelbėtoju baseine ir paplūdimyje. Laikas JAV mano asmenybei davė labai daug.“

Būtent taip „Žinių radijo“ programa nuo šio birželio pasipildė Nikodemo ir jo bičiulio bei eterio kolegos Jono Serafino debiutu „Talentai po priedanga“. Pasiklausyti įkvepiančių pokalbių veržlus jaunų vaikinų duetas kviečia kiekvieną ketvirtadienį, 16.05 val.

Aut. past.

Vienu šūviu – du zuikiai

Dar daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi bei naujų idėjų dovanojusi didžioji gyvenimo kelionė Nikodemą paskatino ieškoti būdų, kaip suderinti darbą ir norą keliauti. Gidavimo Lukiškių kalėjime patirtis pašnekovui atvėrė duris į platesnius šios profesijos vandenis. Neseniai Nikodemas pradėjo dirbti kelionių vadovu vienoje agentūroje ir jau lydėjo turistų grupes į Europą ir ne tik.

„Savo darbovietėje esu jauniausias kelionių vadovas. Dar tik mokausi šios profesijos subtilybių, bet darbas labai patinka ir jaučiu, kad sekasi“, – pasidžiaugia kėdainietis.

„Bičiuli, kurkime radijo laidą!“

Nikodemo galva – kunkuliuojantis idėjų katilas. O kai bare išgerti alaus susėda dvi tokios galvos… ima ir gimsta prestižiniame šalies radijuje nauja laida, prie kurios vairo įsitaiso du žali eterio naujokai.

Būtent taip „Žinių radijo“ programa nuo šio birželio pasipildė Nikodemo ir jo bičiulio bei eterio kolegos Jono Serafino debiutu „Talentai po priedanga“. Pasiklausyti įkvepiančių pokalbių veržlus jaunų vaikinų duetas kviečia kiekvieną ketvirtadienį, 16.05 val.

„Šis karjeros posūkis – visiškai netikėtas ir man, ir Jonui. Vis dar sunku suvokti, kad išties kuriame laidas, kurių klausosi tūkstančiai žmonių visoje šalyje, – šypsosi Nikodemas ir papasakoja, kaipgi dviem bendrų idėjų vienijamiems studijų laikų bičiuliams kilo mintis tapti radijo laidų vedėjais. – Mudu su Jonu panašūs, bet ir skirtingi, todėl eidami panašiu keliu galime vienas iš kito mokytis ir tai yra puiku.

Kartą susėdę bare pradėjome kalbėti apie radijo laidą. Iš pradžių į šią idėją rimtai nežiūrėjome, nusprendėme tiesiog pabandyti dalyvauti konkurse. Tris mėnesius plušėjome prie savo projekto. Visas kūrybinis procesas buvo labai fainas. Daug svajojome, bet iš tikrųjų netikėjome, kad mums gali pavykti. O sėkmė ėmė ir nusišypsojo – nuo birželio 4-osios mūsų laida kiekvieną savaitę pasirodo eteryje.“

„Šis darbas man patinka, nes vesdami laidą galime pasikviesti bet kokį mums įdomų žmogų, kurio šiaip atsigerti kavos ir pasikalbėti galbūt nepakviestum. O laida mums suteikia tokią galimybę.“

Nikodemas

Rampų šviesos – į tylius talentus

Informacija bei įvairiausios tematikos laidomis perkrautoje erdvėje du kūrybingi vyrukai sugebėjo atrasti nišą, kur galėtų auditorijai pasakyti kažką negirdėta.

„Iš vienos laidos į kitą dažnai keliauja vis tie patys žinomi žmonės. O mes matėme, kiek yra dėmesio vertų istorijų, kurioms niekas neskiria eterio. Savo laidoje „Talentai po priedanga“ ieškome įdomiai gyvenančių, netikėtus profesinius pasirinkimus drąsiai priėmusių žmonių ir rodome jų talentus, – pristato Nikodemas. – Iš pradžių ketinome laikytis oficialesnio laidos formato, bet dabar norime verslo pasaulį rodyti jauno žmogaus akimis, į šią temą įnešti naujo, lengvo vėjo.“

Kėdainietis atskleidžia, kad į gerą vardą turinčio radijo eterį prisikviesti pašnekovus paprasta. Ne vienas jų yra užsiminęs, kad seniai svajojo kalbėti būtent „Žinių radijuje“.

Pirmas blynas neprisvilo

Darbo radijuje startas vaikinams buvo pilnas jaudulio. Nors laidos eteris nėra tiesioginis ir transliuojamas įrašas, tačiau dėl didelio radijo užimtumo tokios laidos nėra karpomos. Taigi reikia dirbti profesionaliai. Pirmas Nikodemo ir Jono blynas anaiptol neprisvilo – vyrukus gelbėjo gido darbo patirtis.

„Nikodemai, pirmoje laidoje judu su Jonu visiškai nepriminėte eterio naujokų. O kaip iš tiesų jauteisi?“ – pasiteirauju.

„Mums pasisekė su pirmąja pašnekove. Ji turi savo tinklalaidę, todėl mudviem tikrai padėjo. Už pirmą laidą, drąsą ir ryžtą sau rašyčiau stiprų aštuonetą, – taria Nikodemas ir atskleidžia savo laidas būtinai pasižiūrintis bei kritiškai įvertinantis. – Pirmosiose laidose iš jaudulio buvome susitelkę labiau į save ir stengėmės nepamiršti klausimų, o dabar jau jaučiamės atsipalaidavę, išties kalbamės su savo pašnekovu – tiesiog smagiai kuriame turinį.

Šis darbas man patinka, nes vesdami laidą galime pasikviesti bet kokį mums įdomų žmogų, kurio šiaip atsigerti kavos ir pasikalbėti galbūt nepakviestum. O laida mums suteikia tokią galimybę.“

„Iš vienos laidos į kitą dažnai keliauja vis tie patys žinomi žmonės. O mes matėme, kiek yra dėmesio vertų istorijų, kurioms niekas neskiria eterio. Savo laidoje „Talentai po priedanga“ ieškome įdomiai gyvenančių, netikėtus profesinius pasirinkimus drąsiai priėmusių žmonių ir rodome jų talentus“

Nikodemas

Piktiems komentarams pasiruošęs

„Į solidaus radijo eterį žengei būdamas labai jaunas. Ar esi pasiruošęs įvairiems klausytojų komentarams ir netgi piktai kritikai?“ – klausiu Nikodemo.

„Suprantu, jog peržengiau tą viešumo ribą ir apie mano darbą visi galės sakyti savo nuomonę. Sugebu atskirti teisingą kritiką nuo paprasto siekio tiesiog įkąsti, – sako Nikodemas. – Žinoma, blogos emocijos vis tiek paveikia, bet esu tam pasiruošęs.

Manau, jog kai žmonės savęs nerealizuoja darbuose, gyvenime, tada bando realizuoti socialiniuose tinkluose komentuodami kitų veiklą. Dirbu su savimi, kad būčiau atsparus tokiems komentarams. Vis tik kol kas piktų, įžeidžių replikų nesulaukėme – daugiau palaikymo.“

Nors tokiai plačiai auditorijai Nikodemas prabilo dar neseniai, tačiau vaikinas atskleidžia šiuo darbu itin besimėgaujantis.

„Tikrai norėčiau tęsti panašią veiklą. Man patinka būti viešumoje, kalbėti prieš auditoriją, būti scenoje, dirbti komandoje. Manau, jog tai – mano stiprybės ir talentas“, – sako kėdainietis.

Drąsiai į naujas pradžias

Imu spėlioti, ar šiam veikliam jaunuoliui kadaise neišsemiamų galimybių miestu laikytas Vilnius iki trisdešimtmečio netaps per ankštas. „Nikodemai, slapta neturi planų pakelti sparnus į užsienį?“ – klausiu pašnekovo.

„Emigruoti nenoriu. Save matau tik Lietuvoje, – tvirtai atsako. – Bet išvykti studijuoti ir padirbėti į kitą šalį, pavyzdžiui, Australiją tikrai norėčiau ir tokių planų turiu. Vis tik paskui būtinai grįžčiau.

Galimybė keliauti man labai svarbi. Esu tikras, jog kaip skaitant knygas pildosi mūsų žodynas, taip keliaujant plečiasi pasaulėžiūra, auga asmenybė. Žinoma, kiekvienas turi savo laimingo gyvenimo receptų, bet aš visiems siūlyčiau keliauti. Pažinti pasaulį – man geriausias jausmas.“

Nikodemas sutinka, kad sunkiai nuspėjami jo dienų viražai suprantami ir priimtini gali būti ne kiekvienam. Tačiau šiam gyvenimo etapui vaikinas nusibrėžęs aiškų tikslą.

„Kol esu jaunas, bandau save kuo labiau realizuoti. O gal ir visą gyvenimą būsiu toks – vis ieškantis ir bandantis, – save priima Nikodemas. – Aš nebijau ateities nežinomybės. Manęs nebaugina naujos pradžios. Man svarbiausia pažinti. Nenoriu savęs dėti į rėmus. Stereotipai – ne apie mane. Noriu pats rinktis, kaip man gyventi.“