Kėdainiečiai dirbti į užsienį nebesiveržia

Pastaruoju metu valdžia džiaugiasi, kad vis daugiau lietuvių emigrantų grįžta į Tėvynę, o norinčių išvykti po truputį mažėja. Tai patvirtina ir 2019 metų statistika. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Luko Stravinsko, 2019 metais atvykusiųjų į Lietuvą buvo beveik 11 tūkst. daugiau nei išvykusiųjų.

O dėl pandemijos sukeltos krizės tikėtina, kad 2020-aisiais grįžusiųjų ar imigrantų iš trečiųjų šalių, bus dar daugiau.

Tokia pat tendencija vyrauja ir Kėdainiuose. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais iš Kėdainių emigravo 512, o imigravo 652 asmenys. Teigiami pokyčiai mūsų regione fiksuojami pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus – nuo 2015 metų.

Grįžę emigrantai nėra potencialūs bedarbiai

Skamba paradoksaliai, tačiau daugėjant imigrantų bei sugrįžusių lietuvių, daugėja ne tik bedarbių, bet ir laisvų darbo vietų. Tačiau, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, į Lietuvą grįžtantys tautiečiai nėra pagrindiniai jos klientai. LLRI ekspertas L. Stravinskas dėl augančio nedarbo mūsų šalyje atvykusiųjų „kaltinti“ taip pat neskuba.

„Nebūtų galima teigti, kad imigrantai ar sugrįžę tautiečiai sudaro pagrindinę darbo neturinčių asmenų dalį ir svariai prisidėjo prie išaugusio nedarbo. Tikėtina, kad dažniausiai emigravę lietuviai užsienyje turėdavo didesnes pajamas, todėl grįždami namo jau turi tikslų planą arba netgi darbo pasiūlymą, kadangi, palyginus su Vakarų šalimis, neaukštos nedarbo išmokos Lietuvoje tikrai jų nemotyvuotų.

Imigrantai iš trečiųjų šalių taip pat į Lietuvą atvyksta su tikslu dirbti ir užsidirbti dėl didesnių atlyginimų Lietuvoje nei jų gimtojoje šalyje“, – aiškina L. Stravinskas.

Kėdainiai iš Lietuvos konteksto neišsiskiria

Anot specialisto, nedarbo situacija Kėdainių rajone nėra išskirtinė. Rugsėjo 1 dieną fiksuotas 14,6 proc. nedarbas, kai pavyzdžiui, Kauno mieste 14,5 proc. Registruotas nedarbas visoje šalyje siekia 14,3 proc., o laisvų darbo vietų skaičius viršija 17 tūkst.

„Tokį darbo rinkos išsikreipimą, kai auga ir neužimtų darbo vietų skaičius, ir nedarbas, gali lemti kelios aplinkybės: darbuotojų ir bedarbių persikvalifikavimo ir persiorientavimo priemonės nėra kryptingos ir tinkamai įgyvendinamos bei žmonės neturi pakankamai motyvacijos įsilieti į darbo rinką.

Vyriausybei nekryptingomis išmokomis skirstant skolintus pinigus, panašu, kad pagrindinį vaidmenį čia vaidina žmonių motyvacijos stoka, kuri šiuo atveju tik dar labiau auga, – priežastis vardija LLRI ekspertas. – 200 eurų nedarbo paieškos išmokos bei padidintos nedarbo išmokos galėjo lemti išaugusį nedarbą, nes dalis bedarbių tiesiog pasiskaičiavo savo alternatyviuosius kaštus ir sudėjus visas išmokas bei gaunamą laisvą laiką nedirbant, nusprendė, kad į darbą bent jau iki pandemijos pabaigos skubėti neverta.“

Anot L. Stravinsko, išaugusiam bedarbių skaičiui įtakos turėjo ir nuo šių metų vientisųjų studijų programų studentams suteikta galimybė registruotis bedarbiais.

„Net du penktadaliai (42,4 proc.) Užimtumo tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių asmenų buvo jaunesni nei 30 metų“, – pažymėjo ekspertas.

Trūksta motyvacijos dirbti

Anot LLRI specialisto, siekdama normalizuoti situaciją darbo rinkoje ir mažinti bedarbystę, valdžia turėtų pirmiausia mažinti ypač didelius nedarbo spąstus.

„Tai rodiklis, apibūdinantis darbuotojų finansinę motyvaciją dirbti. Jis parodo, kurią dalį nedirbančiojo gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų, – paaiškino L. Stravinskas. – 2019 metų Eurostat duomenimis, Lietuvoje nedarbo spąstai vidutiniškai sudarė 87,8 proc., kai euro zonos vidurkis tebuvo 74,5 proc.

Be to, nedarbo spąstai Eurozonoje yra daug pastovesni ir jau kurį laiką mažėja, o Lietuvoje išlaiko didėjimo tendenciją.“

Specialistas pažymi, kad žmonės gali nesidarbinti ne tik, kai laisvų darbo vietų rinkoje nėra, kai siūlomas darbas neatitinka lūkesčių, bet ir kai socialinės išmokos yra santykinai didelės, palyginus su galimu atlyginimu.

„Lietuvoje siūloma įvairaus pobūdžio darbo – tiek kvalifikuoto, tiek nekvalifikuoto, tiek kukliai, tiek dosniai apmokamo, tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. Žinoma, tam tikrų kvalifikacijų trūksta, kitų yra per daug, o atotrūkis tarp norų ir galimybių egzistuoja beveik visada. Todėl žmonės siekia tobulėti – kelti kvalifikaciją, keisti ją, įgyti naujų gebėjimų, kad galėtų rasti sau tinkamą darbo vietą ar tiesiog daugiau uždirbti.

Galimybė mokytis visą gyvenimą ir prieinamos perkvalifikavimo paslaugos yra esminės priemonės, kurios galėtų padėti daugiau žmonių rasti jų norimą darbą. Tačiau tik tuo atveju, jei patys žmonės darbą rasti norės“, – galimą išeitį iš susiklosčiusios situacijos įžvelgė LLRI ekspertas.

Įdarbinimas užsienyje atsigavo vasarą

Prasidėjus pandemijai, sudėtinga tapo ir išvykti dirbti į užsienio šalis. Tačiau, įpusėjus vasarai, pasak portalo CVOnline marketingo vadovė Rita Karavaitienė, vėl ėmė rastis darbo pasiūlymų užsienio šalyse.

„Darbų užsienyje pasiūlymų kiekis įprastai ženkliai išaugdavo jau balandžio mėnesį, kai būdavo ieškoma sezoninių darbuotojų darbui Pietų Europos šalyse – dažniausiai turizmo, viešbučių sektoriuje, Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse – dažniausiai darbui gamyboje, žemės ūkyje, statybose, – kalbėjo R. Karavaitienė. – Ypač dažnai sezoninius darbus užsienyje rinkdavosi studentai. Šiais metais situacija buvo visiškai kitokia.

Prasidėjus karantinui iš karto sumažėjo darbo užsienyje pasiūlymų ir tik liepos pabaigoje jų skaičius pradėjo po truputį augti.“

Vėl atsiradus platesnėms galimybėms įdarbinti užsienio šalių piliečius, darbuotojų mūsų šalyje daugiausiai ieško Skandinavijos šalys.

„Šiuo metu darbo užsienyje pagrindinės kryptys yra Vokietija, Nyderlandai – darbai gamyboje, sandėliuose ir Skandinavijos šalys – darbai statybose, gamyboje, Airija – gamyboje, sandėliuose, slaugos srityje, – vardijo pašnekovė. – Darbams gamyboje, sandėliuose ieškomiems darbuotojams keliami minimalūs reikalavimai, iš esmės ieškoma nekvalifikuotų darbuotojų.

Tuo tarpu darbams statybos srityje reikalinga atitinkama kvalifikacija ir darbo patirtis.“

Paklausiausi technologijų darbuotojai

R. Karavaitienės atskleistos pastarųjų mėnesių tendencijos stebina.

„Lietuvos darbdaviai šiuo metu stipriai konkuruoja su užsienio, o lietuvaičiai gerokai atidžiau renkasi darbus, neskuba vykti į užsienį“, – pastebėjo portalo atstovė.

Pasak pašnekovės, šiuo metu užsienio darbdavių Lietuvoje dažniausiai ieškomi darbuotojai niekuo nesiskiria nuo ankstesnių. Tiesa, yra ir tokių sričių, į kurias darbo pasiūlymų yra labai mažai arba apskritai nėra.

„Daugiausia darbo pasiūlymų šiuo metu yra skirta technologijų srities darbuotojams: IT specialistams, kvalifikuotiems gamybos darbuotojams ir darbininkams, inžinieriams, technologams (pramonės, gamybos, statybų, transporto), finansų, klientų aptarnavimo, prekybos srities darbuotojams, – pasakojo marketingo vadovė. – Vis dar neatsigauna turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo, renginių sektorius, todėl šių sričių darbuotojams skirtų darbo pasiūlymų yra itin mažai.“