Kėdainiai vis dar išlieka „švogerių kraštu“

Kėdainiai – „švogerių kraštas“, kur valstybinėse įstaigose klesti nepotizmas ir yra vilkinami sprendimai. Tai rodo Kėdainių rajono savivaldybės užsakymu Kėdainių rajone atliktas korupcijos tyrimas. Šį tyrimą praėjusį mėnesį atliko UAB Rinkos tyrimų centras, telefonu apklausęs 396 nuolatinius Kėdainių rajono gyventojus. Ir nors kiti šio tyrimo aspektai neatrodo labai dramatiškai,  tačiau realiai tyrimas atskleidžia tai, kas slypi po apgaulinga ramybe ir verčia gerai pamąstyti – ką darome ne taip, kad korupcija vis dar yra gaji.

Vilkinami sprendimai ir klesti nepotizmas

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienos iš didžiausių problemų Kėdainiuose yra sprendimų priėmimo vilkinimas (su šia problema susiduria 52 proc. apklaustųjų) ir nepotizmas – giminaičių protegavimas parūpinant jiems aukštas ir pelningas pareigas. Pastarąją problemą įvardijo 51 proc. apklaustųjų.

Tačiau nepotizmas yra ne tik Kėdainių, bet ir visos Lietuvos problema. Nacionaliniu mastu šis reiškinys yra dar labiau paplitęs nei Kėdainiuose (73 proc.), tad, matyt, tiek Kėdainiai, tiek visa Lietuva ne šiaip sau vadinami „švogerių kraštu“.

O sprendimų vilkinimas yra itin problemiškas klausimas, nes tai ne tik kuria pasitikėjimo trūkumą institucijomis, bet ir daro įtaką kasdieniams piliečių gyvenimams. Ši problema reikalauja skubaus dėmesio, nes neefektyvus biurokratijos darbas stabdo tiek ekonominius procesus, tiek socialines iniciatyvas.

Mažiausiai skaidria gyventojai įvardijo sveikatos apsaugą, kurios skaidrumas vidutiniškai vertintas 2,94 balo iš 5. Net 67 proc. apklaustųjų medicinos įstaigas paminėjo kaip problematiškiausias. Tai liudija gilų sveikatos apsaugos sistemos šešėlį, kuris reikalauja skubių pokyčių.

Aut. past.

Korupcijos suvokimas: kaip ją suvokia ir mato kėdainiečiai?

Tyrimo duomenys rodo, kad korupcija Kėdainiuose vidutiniškai įvertinta 3,4 balo iš 5.

Lyginant su nacionaliniu „Lietuvos korupcijos žemėlapiu 2023/2024“, korupcijos problema Kėdainiuose atrodo gerokai mažesnė nei visoje šalyje – tik 17 proc. kėdainiečių laiko korupciją labai rimta problema. Tuo tarpu visoje Lietuvoje net 37 proc. gyventojų mano, kad korupcija yra labai rimta problema.  

Labiausiai korupcija susirūpinę 36–55 metų Kėdainių rajono gyventojai, o jauniausieji (18–35 metų) korupciją vertina mažiau kritiškai.

Tad čia kyla nemažai kitų klausimų: galbūt jaunesnioji karta remiasi savo asmenine patirtimi ir ji jau yra toji, kuri savo problemas sprendžia be kyšininkavimo ar pan., kas yra sveikintina, o gal ji tapo abejinga ir tiesiog „susitaikė“ su egzistuojančia sistema? O gal žmonėms tiesiog trūksta informacijos apie korupcijos įtaką jų kasdieniam gyvenimui? Gal jie tiesiog nenori gilintis į šios problemos priežastis ir paplitimo mastelius? O gal tik vyresnieji gyventojai, kurie dažniau susiduria su įvairiais biurokratiniais procesais, gali geriau suprasti korupcijos pasekmes tiek vietos valdžios, tiek sveikatos apsaugos srityse?

Kėdainiečiai kyšius duoda rečiau nei kitų rajonų gyventojai.

Aut. past.

Labiausiai korumpuotomis įvardijo gydymo įstaigas

Savivaldybės veiklos skaidrumas buvo vidutiniškai įvertintas 3,36 balo iš 5 ir buvo geriausiai vertinamas iš keturių tirtų sričių. Mažiausiai skaidria gyventojai įvardijo sveikatos apsaugą, kurios skaidrumas vidutiniškai vertintas 2,94 balo iš 5.

Net 67 proc. apklaustųjų medicinos įstaigas paminėjo kaip problematiškiausias. Tai liudija gilų sveikatos apsaugos sistemos šešėlį, kuris reikalauja skubių pokyčių.

Policija ir teisėsauga taip pat pateko į kritiškai nusiteikusių gyventojų taikinį, kurie abejoja dėl viešųjų paslaugų skaidrumo.

Taip pat verta paminėti, kad kiti sektoriai, tokie kaip švietimas ar transportas, tyrime nebuvo akcentuojami kaip labai problemiški. Tai gali reikšti, kad šiose srityse korupcija yra retesnė, arba gyventojai tiesiog mažiau susiduria su problemomis, kurios kyla dėl švietimo ar transporto paslaugų.

Kėdainiai gali didžiuotis kai kuriais geresniais rodikliais nei visoje Lietuvoje, tačiau giluminė analizė atskleidžia sistemines problemas, kurių sprendimui reikia ne tik politinės valios, bet ir aktyvesnio visuomenės įsitraukimo.

Aut. past.

Kyšininkaujančių Kėdainiuose mažiau

Apibendrinus 396 tyrime dalyvavusių Kėdainių rajono gyventojų atsakymus, galima teigti, kad kėdainiečiai kyšius duoda rečiau nei kitų rajonų gyventojai. Per pastaruosius metus kyšį davė tik 2,3 proc. apklaustųjų.

Analizuojant nuostatas dėl kyšių, 54,8 proc. respondentų Kėdainiuose manė, kad kyšio davimas gali padėti spręsti problemas. Šis rodiklis yra mažesnis nei nacionaliniame tyrime, kur šalies mastu net 65 proc. gyventojų mano, kad kyšis gali padėti išspręsti problemas.

Be to, kad kyšis padeda išspręsti problemas, labiau linkę manyti vyresni respondentai (56 metų ir vyresni). Toks požiūris yra būdingesnis vyrams ir nedirbantiems asmenims.

Norint realiai keisti situaciją, savivaldybė turi ne tik stiprinti institucijų kontrolę, bet ir diegti inovatyvius sprendimus, kurie leistų sumažinti korupcijos galimybes.

Aut. past.

Pasitikėjimo institucijomis krizė?

Tyrimo duomenys atskleidžia ir dar vieną svarbų aspektą – didelė dalis gyventojų, sužinoję apie korupcijos atvejus, nenorėtų apie tai niekam pranešti. Apie korupcijos atvejus praneštų tik 33 procentai apklaustųjų.

Panašu, kad tai atskleidžia pasitikėjimo įvairiomis tarnybomis tikrų tikriausią krizę, kurią reikia spręsti ir tai daryti būtina kaip įmanoma skubiau.

Korupcijos tyrimas yra ne tik svarbus veidrodis, leidžiantis pamatyti realų padėties paveikslą, bet ir vertingas įrankis, galintis inicijuoti pokyčius. Kiekvienas gautas skaičius ar procentas slepia gyventojų nuomones, patirtis, jis iš dalies parodo ir žmonių pasitikėjimo lygį vietos valdžia bei institucijomis.

Aut. past.

Ar sugebėsime pasikeisti?

Savivaldybės užsakymu atlikus ir įvertinus, kiek yra korumpuotas Kėdainių rajonas, ar galime iš tikrųjų teigti, kad Kėdainiai yra gera vieta gyventi? Ar pati savivaldybė išdrįs imtis ambicingų pokyčių, ar viskas ir toliau bus sprendžiama tik paviršutiniškai, bandant ir toliau užčiaupti kiekvieną, kuris išsako bent kiek kritiškesnį požiūrį?

Kėdainiai gali didžiuotis kai kuriais geresniais rodikliais nei visoje Lietuvoje, tačiau giluminė analizė atskleidžia sistemines problemas, kurių sprendimui reikia ne tik politinės valios, bet ir aktyvesnio visuomenės įsitraukimo. Ar Kėdainiai taps pavyzdžiu kitiems Lietuvos rajonams, ar liks stagnacijos simboliu? Tik laikas parodys, ar šis miestas pasinaudos galimybe kurti naują, skaidresnę realybę. Kurioje girdima ir kitokia nuomonė, verčianti pasitempti ir keistis, taisyti tai, kas taisytina ir spręsti tai, kas spręstina.

Norint realiai keisti situaciją, savivaldybė turi ne tik stiprinti institucijų kontrolę, bet ir diegti inovatyvius sprendimus, kurie leistų sumažinti korupcijos galimybes. Elektroninių paslaugų plėtra, skaidrumo didinimas per viešus duomenis, skaidrus darbuotojų priėmimas ir atleidimas, įvairių viešųjų konkursų organizavimas, piliečių švietimas apie korupcijos pasekmes gali tapti tais veiksniais, kurie Kėdainius paskatintų eiti į priekį.

Korupcijos tyrimas yra ne tik svarbus veidrodis, leidžiantis pamatyti realų padėties paveikslą, bet ir vertingas įrankis, galintis inicijuoti pokyčius. Kiekvienas gautas skaičius ar procentas slepia gyventojų nuomones, patirtis, jis iš dalies parodo ir žmonių pasitikėjimo lygį vietos valdžia bei institucijomis.