Kėdainiuose viešėjo V. Bakas

Kėdainiečiai turėjo išskirtinę progą susipažinti su parlamentinio tyrimo dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms išvadomis. Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos narė Adelė Štelmokienė jas pristatyti pakvietė minėtam tyrimui vadovavusį Seimo narį, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą BAKĄ. Taip pat susitikime dalyvavo Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius, Seimo narys Darius Kaminskas bei keli rajono Tarybos nariai.

[quote author=“V. Bakas“]Mūsų atliktas parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, atskleidė ne vieną korupcinę schemą.[/quote]

Kėdainiečius supažindindamas su tyrimo išvadomis parlamentaras pirmiausia pabrėžė korupcijos padaromą didžiulę žalą valstybei, taip pat būtinybę imtis griežtų priemonių prieš ją.

Ženklus paradimas

„Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, dėl korupcijos rizikos Lietuva kiekvienais metais praranda maždaug 4,5 mlrd. eurų. Palyginimui 600 mln. eurų per metus yra skiriama mokytojų atlyginimams, 873 mln. eurų krašto apsaugai, pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybės metinis biudžetas siekia maždaug apie 50 mln. eurų, tad akivaizdu, kad minėta dėl korupcijos prarandama suma yra didelis nuostolis valstybei. Įsivaizduokite, jei bent dalis jos patektų į biudžetą, manau, tuomet turėtume pakankamai lėšų įvairioms sritims, kurioms finansavimo dabar, deja, nuolat trūksta“,– apgailestauja V. Bakas.

Parlamentaras pabrėžė, kad „korupcijos“ sąvoka labai plati – ji gali reikštis versle, politikoje ir netgi žiniasklaidoje.

„Mūsų atliktas parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, atskleidė ne vieną korupcinę schemą.

[quote author=“V. Bakas“]Privalu pasirūpinti, kad procesai šalyje ir jos politinėje sistemoje vyktų skaidriai ir būtų naudingi piliečiams, o ne pavieniams interesantams.[/quote]

„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, taip pat „VP Market“ tyrimo dėmesio centre atsirado tik dėl to, kad jų kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams buvo ne atsitiktinis, o sisteminis reiškinys. Tai truko daugelį metų ir su tuo negalima daugiau taikstytis. Atradus šių korupcinių schemų šaknis būtina jas rauti – keisti įstatymus ir pasirūpinti, kad ateityje panašūs atvejai neturėtų galimybių pasikartoti. Privalu pasirūpinti, kad procesai šalyje ir jos politinėje sistemoje vyktų skaidriai ir būtų naudingi piliečiams, o ne pavieniams interesantams“, – tvirtino politikas.

Veikė sistemingai

Parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms apėmė tris pagrindines sritis – interesus, kurie galėjo kelti grėsmę valstybės energetikos sektoriui, politikų finansavimą ir poveikį valstybės strateginiams sektoriams. Deja, bet visose šiose srityse parlamentinio tyrimo metu buvo aptikta nelegalios veiklos požymių.

Atlikus parlamentinį tyrimą buvo nustatyti šie faktai: neskaidraus ir neteisėto politinių partijų finansavimo atvejai, verslo grupės per kontroliuojamas žiniasklaidos priemones bandė daryti įtaką valstybės institucijoms, „MG Baltic“ ir kitų įmonių vadovai darė neteisėtą poveikį šalies politinei sistemai, palaikomais ryšiais su „Rosatom“ ir „Nukem“ atstovais buvo siekta padaryti neteisėtą poveikį valstybinėms institucijoms, politikams, politiniams procesams ir kt.

[quote author=“Aut. past.“]Parlamentinis tyrimas dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms apėmė tris pagrindines sritis – interesus, kurie galėjo kelti grėsmę valstybės energetikos sektoriui, politikų finansavimą ir poveikį valstybės strateginiams sektoriams.[/quote]

V. Bakas pabrėžė, kad tiek „MG Baltic“, tiek kai kurių kitų tyrime nagrinėtų įmonių tikslas nebuvo laimėti atskirų valstybės viešųjų pirkimų konkursų.

„Jie siekė sukurti sistemą, kuri ilgam aprūpintų juos pajamomis. Jeigu analizuotume organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, buvo naudojami tų interesų grupių savininkų. Tai yra ir įtaka politinei sistemai, tai yra įtaka žiniasklaidai ir jos valdymui, tai yra neapskaitomi pinigai, kuriuos galima iš esmės naudoti papirkimui arba reikalingų žmonių motyvavimui, tai yra sistemiškumas, tai yra daugelį metų vykdyta sisteminė veikla“, – tvirtino Seimo NSGK pirmininkas.

Keis įstatymus

Pateikę tyrimo išvadas Seimo NSG komitetas pasiūlė inicijuoti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Taip pat pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą ir pasirūpinti, kad licencijuojamų visuomenės informavimo priemonių vadovai būtų nepriekaištingos reputacijos, siūlomose įstatymo pataisose siūloma stiprinti tiriamąją žurnalistiką, regioninę žiniasklaidą. Dar komitetas siūlo pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus.

[quote author=“V. Bakas“]ei asmuo turto kilmės teisėtumo neįrodytų, turtas galėtų būti perduotas valstybės naudai. Manome, kad šios griežtesnės priemonės turėtų atgrasyti nuo korupcinio pobūdžio veikų.[/quote]

„Korupcinio pobūdžio nusikaltimų bylos paprastai trunka ilgai, nes juos sunku įrodyti. Net ir nuteisus korumpuotus žmones, bausmės jiems paprastai nėra itin reikšmingos. Už tokius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės šiuo metu iš esmės yra netaikomos, o baudos palyginti nedidelės. Už sunkius korupcinius nusikaltimus 2017 metais teismai vidutiniškai skyrė vos 3 000 eurų dydžio baudas. Kitaip tariant, net jei teisėsauga ir sugeba įrodyti kaltę, iš teismų kaltinamieji išeina su nedidelėmis baudomis. Mes siūlome, kad už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus būtų taikomos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat siūlome įstatymo pataisą, kuri numato, kad už korupcines veikas teismas turėtų skirti baudas ne mažesnio dydžio nei siektos naudos dydis. Taip pat siekiame civilinio turto konfiskavimo instituto įtvirtinimo. Tuomet asmuo, kuris įtariamas praturtėjęs neteisėtai, turėtų įrodyti savo turto kilmės teisėtumą, o ne atvirkščiai kaip yra dabar, kuomet valstybė turi įrodinėti turto kilmę. Jei asmuo turto kilmės teisėtumo neįrodytų, turtas galėtų būti perduotas valstybės naudai. Manome, kad šios griežtesnės priemonės turėtų atgrasyti nuo korupcinio pobūdžio veikų“, – viliasi V. Bakas.

Susitikimą su Vytautu Baku inicijavo rajono Tarybos narė Adelė Štelmokienė

– Kodėl nusprendėte surengti kėdainiečiams susitikimą su V. Baku?

– Iniciatyva atėjo iš pačių kėdainiečių. Keletas žmonių kreipėsi į mane su prašymu organizuoti tokį susitikimą. Ypač aktyviai šią idėją rėmė pirmosios po Nepriklausomybės kadencijos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Volkus bei jo kolegos.

Pats tyrimas dar visai neseniai buvo garsiausia tema Lietuvoje, o informaciją, kurią iš parlamentinio tyrimo sužinojome, daugelį Lietuvos piliečių tiesiog šokiravo. Pagalvojau, kad tikrai būtų prasminga šios komisijos pirmininką Vytautą Baką pakviesti į Kėdainius ir iš pirmų lūpų sužinoti šio didelio masto korupciją atskleidusio tyrimo išvadas. Taip pat aptarti, kas Lietuvoje galėtų ir turėtų keistis po šių skandalingų faktų išviešinimo.

– Kaip Jūs vertinate šio žmogaus darbą mažinant korupciją Lietuvoje?

– Vytautas Bakas – aktyvus Seimo narys ir jo veiklą vertinu teigiamai. Visgi, vienas lauke ne karys. Tai, kad toks tyrimas Lietuvos parlamente išvis įvyko, yra visų pirma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų Seime nuopelnas. Juk pokalbių įrašai gulėjo metų metus stalčiuose, o Lietuvos specialiosios tarnybos, kurios vėliau teikė parodymus Seimo komisijai, apie žalingus stambaus verslo ir politikų, valdininkų ryšius žinojo metų metus. Bet reikėjo stiprios politinės valios ir drąsos iš tiesų imtis ir judinti tą neskaidrią sistemą.

– Ką Jūs pati norėtumėte pasakyti kėdainiečiams šia tema?

– Norėčiau pakviesti kėdainiečius nebūti abejingais – švarios Lietuvos kūrimą reikia pradėti nuo savo miesto, rajono ir negalvoti, kad korupcija yra tik Vilniaus problema. Norėtųsi, kad kiekvienas kėdainietis jaustųsi savo miesto šeimininku ir netoleruotų, neslapstytų neteisybės, nenumotų ranka, jeigu mato kažkokias negeroves, neva, ai, nieko nepakeisi… Aš tikiu, kad mes tikrai galime keistis.