Rinkosi šalies skausmo specialistai

Praėjusios savaitės pabaigoje Kėdainiuose susirinko skausmo medicinos specialistai iš visos šalies. Čia vyko 16-asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas bei mokslinė praktinė konferencija  „Skausmas labiausiai pažeidžiamiems“. Toks renginys mūsų mieste vyko pirmą kartą. Šį renginį kasmet organizuoja Lietuvos skausmo draugija, o vieta renginiui pasirinkta neatsitiktinai – šiais metais jame aktyviai dalyvavo ir Kėdainių ligoninėje ne taip seniai susikūrusios Skausmo klinikos medikai.

Skausmo daugėja

Visame pasaulyje skausmas pripažįstamas kaip viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų, o medikai ir mokslininkai skausmo malšinimo priemonių tobulinimui skiria didelį dėmesį.

Mokslinėje praktinėje konferencijoje „Skausmas labiausiai pažeidžiamiems“, vykusioje Kėdainiuose, šalies medikai dalinosi patirtimi, kaip kovoti su skausmu, domėjosi naujausiais moksliniais atradimais bei medicininių stebėjimų duomenimis.

Mokslinėje praktinėje konferencijoje „Skausmas labiausiai pažeidžiamiems“ dalyvavę Kėdainių ligoninės Specializuotų skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų dienos stacionaro, dažniau vadinamo tiesiog Skausmo klinika, gydytojai anesteziologai-reanimatologai Egidijus Gaučas ir Tadas Rupša bei jiems talkinančios slaugytojos Greta Visickienė ir Solveiga Putnienė pastebi, kad Kėdainiuose maždaug prieš pusmetį duris atvėrusi Skausmo klinika kėdainiečiams yra iš tiesų labai reikalinga ir sulaukia vis daugiau pacientų.

„Pacientų, apsilankančių mūsų skyriuje, vis daugėja, nes žmonės pamažu mus atranda. Be to, pavasarį visada stebime pacientų skaičiaus augimą. Padidėjus žmonių fiziniam aktyvumui skausmai taip pat suintensyvėja.

Skausmas, o ypač lėtinis, tikrai labai neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę, todėl medicinos mokslas nuolat ieško būdų, kaip palengvinti dalią pacientams, kenčiantiems lėtinius skausmus. Tad tam, kad pacientams būtų suteikta aukštos kokybės paslauga, privalu domėtis naujovėmis bei dalintis patirtimi. Konferencijos „Skausmas labiausiai pažeidžiamiems“ metu dalinomės savo pačių įžvalgomis, atradimais, domėjomės kitų šalies ir užsienio skausmo  specialistų sukaupta patirtimi. Tokiuose renginiuose sužinome tikrai labai daug, jų nauda didžiulė“, – tvirtina Kėdainių Skausmo klinikos medikai.

Išskirtiniai atvejai

Mokslinė praktinė konferencija „Skausmas labiausiai pažeidžiamiems“ buvo skirta neurologams, neurochirurgams, šeimos, vidaus ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, kineziterapeutams, medicinos psichologams ir kitų specialybių gydytojams, taip pat ir slaugytojoms.

Konferencijoje, trukusioje dvi dienas, pranešimus skaitė apie 20 įvairios specializacijos gydytojų. Pranešimuose vyravo įvairios skausmo temos, paliečiančios įvairių amžiaus grupių pacientus bei jų problemas.

Konferencijos atidarymo metu įžanginį sveikinimo žodį tarė ilgametis Lietuvos skausmo draugijos prezidentas doc. dr. Arūnas Ščiupokas, LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Genovaitė Klimienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. dr. Kęstutis Petrikonis bei Kėdainių ligoninės Skausmo klinikos atstovas gydytojas Tadas Rupša, kuris pasidžiaugė Kėdainių ligoninės direktoriaus Stasio Skaumino ir visos administracijos, anesteziologijos-reanimacijos skyriaus personalo palaikymu įkuriant Skausmo kliniką bei užsimezgusiu naujos Skausmo klinikos bendradarbiavimu su Lietuvos skausmo draugija ir Skausmo klinikų asociacija.

Savo pranešimą pristatė ir Kėdainių ligoninės gydytojas anesteziologas-reanimatologas E. Gaučas. Medikas su kolegomis pasidalino patirtimi gydant išskirtinius ir sudėtingus skausmo atvejus.

„Stažuotės Vokietijoje metu teko stebėti, kai medikai kas mėnesį susitinka ir aptaria sudėtingesnius, retesnius, netipiškus jų praktikos atvejus, vėliau dalinasi patarimais, patirtimi, idėjomis.

Man tokia praktika pasirodė labai naudinga ir prasminga, todėl labai norėtųsi tai įgyvendinti ir Lietuvoje. Jau keletą kartų per įvairias konferencijas dalinausi išskirtiniais savo, kaip skausmo gydytojo, praktikos atvejais. Šios konferencijos metu ir vėl kolegoms pristačiau keletą neeilinių skausmo gydymo atvejų. Džiugu ir naudinga buvo sulaukti jų pastebėjimų bei patarimų“, – sako E. Gaučas.

Sąnariai ir stuburas

Skausmo medicina jau senokai yra tapusi savarankiška medicinos šaka, o lėtinis skausmas pripažintas atskira liga.

Anot E. Gaučo, didžiąją dalį Kėdainių skausmo klinikos pacientų sudaro dėl stuburo ir sąnarių skausmo kenčiantys žmonės.

„Kai Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios skausmo klinikos, jos iš pradžių buvo labiausiai orientuotos į onkologinius ligonius. Bet vėliau gydytojai onkologai su savo pacientų skausmais įgudo susidoroti patys, jiems ženkliai pagelbėjo inovatyvūs ir pakankamai saugūs bei itin efektyvūs naujos kartos analgetikai.

Todėl dabar skausmo klinikos onkologinėmis ligomis sergančių pacientų sulaukia kiek mažiau, o didžioji dalis skausmo klinikos pacientų, kaip jau minėjau, kenčia nuo judėjimo ir atramos sistemos skausmų. Daugiausia tai nugaros, sąnarių skausmai. Dažniausiai jiems taikomas medikamentinis gydymas – nustačius skausmo židinį į jį suleidžiami reikalingi medikamentai.

Tačiau noriu pabrėžti, kad jei pacientai laiku pradėtų gerti įprastus vaistus nuo skausmo ir juos vartotų taip, kaip paskyrė gydytojas, invazinių skausmo malšinimo priemonių jiems gal nė neprireiktų arba bent jau reikėtų tikrai rečiau.

Taip pat liūdina, kad nemaža dalis pacientų nesimoko teisingai judėti, o dar ir nesilaiko medikų nurodymų, tad ir gydymo rezultatas neretai būna prastesnis nei būtų galima tikėtis“, – sako pašnekovas.

Pasak E. Gaučo, kad skausmas gali būti gydomas ne vien medikamentais, šalia jų arba atskirai yra taikomos ir įvairios kitos priemonės.

„Skausmo mechanizmas dažnai yra gana sudėtingas ir nevienalypis. Tam, kad pacientai skausmo atsikratytų ilgam ar net ir visam laikui, neretai nepakanka vien medikamentų. Skausmas dar gydomas ir judesiu, fizinėmis reabilitacijos priemonės ir net psichoterapija.

Beje, pastaruoju metu vis daugiau reikšmės būtent ir teikiama tam, kiek skausmo suvokime dalyvauja mūsų psichika. Daug dėmesio skiriama psichikos paramai bei pačių pacientų švietimui ir mokymui“, – pasakoja gydytojas anesteziologas-reanimatologas.

Pašnekovas pastebi, kad šiuolaikinės visuomenės skausmo kilmė ir toliau išlaiko tas pačias tendencijas. Senėjant visuomenei pagrindiniais skausmo klinikų pacientais dažnai tampa vyresnio amžiaus žmonės.

„Mūsų Skausmo klinikoje gausu vyresnio amžiaus pacientų. Pastaruoju metu ženkliai daugėja lėtinių skausmų, likusių po anksčiau atliktų chirurginių intervencijų. Auga sąnarių protezavimo bei kitokio pobūdžio operacijų, atliekamų vyresnio amžiaus pacientams, skaičius, o senyvo amžiaus žmonėms po sudėtingų intervencijų dažnai pasitaiko liekamųjų reiškinių.

O jaunesnio amžiaus pacientai dažniau kenčia nuo stuburo juosmeninės ir kaklinės dalies skausmų.

Tai vis dėl mažo fizinio aktyvumo, sėdimų darbo vietų, dėl ilgo laiko, praleidžiamo dirbant ar pramogaujant prie kompiuterio, išmaniųjų telefonų. Todėl labai svarbi taisyklinga sėdėsena, nepamiršti sėdimo darbo metu reguliariai daryti pertraukas, pramankštinti kaklą, pečių juostą, juosmenį. Tai itin paprastos ir trumpos mankštelės, tačiau be galo efektyvios ir galinčios padėti išvengti bėdos“, – pastebi E. Gaučas.

Į 16-ąjį Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimą Kėdainiuose bei mokslinę praktinę konferenciją „Skausmas labiausiai pažeidžiamiems“ susirinkę šalies medikai ne tik dalinosi naujausiomis medicinos žiniomis, bet taip pat rado laiko aktyviam laisvalaikiui dalyvaujant ekskursijoje po gražųjį Kėdainių senamiestį bei tradicinėse krepšinio varžybose Arūno Pakulos – skausmo medicinos pradininko Lietuvoje – vardo taurei laimėti.