Kėdainiuose plečiami kolumbariumai
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Nors Kėdainiuose pirmasis kolumbariumas pagal tuomet parengtą projektą buvo pastatytas dar 2014 metais, per visą šį laiką nusiskundimų jų išvaizda nebuvo. Tačiau dabar, plečiant kolumbariumų erdvę, kai kurie gyventojai galiausiai nusprendė garsiai išsakyti kritikos pasirinktam jų modeliui.
Tačiau atrodo, kad nelabai aišku, kas iš tiesų atsakingas už pokyčius kolumbariume, jei jie kada pribręstų.
Jokio asmeniškumo
Į „Rinkos aikštės“ redakciją paskambinusi kraštietė guodėsi, kad jau kurį laiką nesupranta, kodėl Kėdainiuose esančiose Kauno g. kapinėse pastatyti tokie, kaip ji sako, seno modelio kolumbariumai.
Atvykus aplankyti mirusiojo, atneštas gėles ir žvakes dėti tenka prie kolumbariumo, ant „palangės“, skirtos žmonių atnašoms. Tačiau, sako kraštietė, ilgainiui ten pasidaro tikras šiukšlynas, o ir asmeniškumo jokio nebelieka.
„Vilniuje, Klaipėdoje jau statomi naujo tipo kolumbariumai, su individualia erdve kiekvienai kriptai. Ten galima gėlytę palikti, žvakutę uždegti. Žinai, kam palieki. Tvarkinga, gražu.
O čia ką atneši, tą, kaip ant šaligatvio kokio ir dedi. Kaip tai atrodo? Kaip kalnas šiukšlių palei kolumbariumą, neatskirsi, kur kieno.
Kalbėjau su keliomis pažįstamomis, na, visos sako tą patį – norėtų erdvės prie kriptos. Manėme, kad bent plečiant kolumbariumus nauji bus kitaip suprojektuoti – ogi žiūrim, vėl toks pats kyla! Na, nejaugi negalima atsinaujinti, nejau negalima kitaip padaryti?“ – klausė moteris.
Ji pridūrė, kad pati bendravo su kolumbariumus statančia ir prižiūrinčia įmone „Kėdainių akmenukas“, tačiau išgirstas įmonės atsakymas jos netenkino.
Išvaizda nuspręsta iš anksto
Įmonės vadovas Valdas Končius sako, kad kolumbariumo modelį sugalvojo ne jie. Buvo parengtas projektas, paskelbtas konkursas, kurį jie ir laimėjo. Tačiau projekte numatyto kolumbariumo modelio keisti jie neturi teisės.
„Konkurso sąlygos buvo tokios – statyti numatyto tipo, išvaizdos kolumbariumus. Toks buvo projektas ir jo keisti mes savavališkai negalime.
Daugumai kaip tik patinka tas natūralus betonas, sąsaja su krematoriumu, atkartojamas tas pats stilius. Per visą laiką tai yra pirmasis skundas dėl kolumbariumų išvaizdos ar funkcionalumo“, – sakė „Kėdainių akmenuko“ vadovas.
Tuo tarpu miesto vyriausiasis architektas Rytis Vieštautas paantrino, kad kolumbariumai išties buvo rengti pagal paruoštą projektą, tačiau keisti juos kažkiek vis dėlto įmanoma.
„Dėl kolumbariumų funkcionalumo klausimų gyventojai gali kreiptis į juos prižiūrinčią įmonę. Dar 2014 metais „Kėdainių akmenukas“ išsinuomojo žemės sklypą prie Kauno kapinių teritorijos ir šiame sklype pagal parengtą projektą įrengė dalį kolumbariumų.
Pagal šį projektą yra numatyta, kad ateityje gali būti įrengta daugiau kolumbariumų. Jų forma gali būti šiek tiek tobulinama, nesugadinant visumos“, – sakė R. Vieštautas.
Tvarkingiau
„Kėdainių akmenukas“ ne tik rūpinasi kolumbariumų statyba, bet ir nuolatine jų priežiūra.
V. Končius sako, kad jis domisi ir kituose miestuose statomais kolumbariumais, jų išvaizda, funkcionalumu, priežiūra. Jo teigimu, palangės prie kiekvienos kriptos gal ir suteikia asmeniškumo, tačiau daugiau tvarkos tikrai neatneša.
„Viena vertus, aš tikrai suprantu žmones, kurie nori ateiti, aplankyti artimą mirusįjį ir palikti asmeniškai jam gėlės žiedą ar žvakutę uždegti.
Na, dabar visos gėlės, žvakės dedamos apačioje kriptų. Tačiau praktika rodo, kad jei prie kiekvienos kriptos yra erdvė atnašoms, vaizdas neretai būna kaip tik blogesnis. Vėjas išlaužo tas gėles, išvarto žvakeles. Vaškas ar tai parafinas nubėga, apibėga visos apačioje esančios kriptos. Žvakės dažnai ir iškrenta, lieka stiklo duženos prie kolumbariumo.
Nuvalyti ir prižiūrėti tokį kolumbariumą yra žymiai sunkiau. Tokio tipo kolumbariumai dažnai kaip tik atrodo gerokai mažiau tvarkingi nei tokie, kokie yra įrengti pas mus“, – sako V. Končius pridurdamas, kad jo asmenine nuomone, parengtas kolumbariumų projektas kaip tik yra labai geras, minimalistinis, padedantis palaikyti tvarką ir švarą, lengvinantis priežiūrą.
Tvarko dažnai
Jei įprastos kapavietės tvarkymas yra mirusiojo giminaičių reikalas, tai kolubariumo aplinką tvarko „Kėdainių akemnukas“. V. Končius sako, kad žiemos metu darbuotojai kiek rečiau užsuka į kolumbariumų erdvę, tačiau šiltuoju laiku jis tvarkomas bent kas antrą dieną.
„Aprenkame gėles nuvytusias, žvakes vienkartines taip pat. Tiesa, vis dažniau žmonės atsineša žvakes su keičiamais įdėklais ir prašo jų neišmesti.
Todėl tikrai galima atėjus rasti nedegančių, iš pažiūros jau sudegusių žvakelių, bet mes jas paliekame žmonių prašymu. Vėliau jie atėję tiesiog išima seną įdėklą ir įdeda naują. Taip saugoma aplinka“, – sako pašnekovas.
Minčių turi
Ir nors V. Končius išreiškia palankumą esamam kolumbariumų tipui, visgi, po kraštietės skambučio, jis sakosi nuvykęs ir pabandęs kitomis akimis pažiūrėti į mūsų miesto kolumbariumus. Jo teigimu, šį tą pakeisti būtų galima, jei tik atsirastų toks poreikis.
Be abejo, kolumbariumo išvaizdos keisti dėl vieno žmogaus prašymo niekas nesiims, tačiau jei atsirastų daugiau norinčių pokyčių, juos apsvarstyti būtų galima.
„Aišku, jei būtų daugiau pageidavimų, galėčiau kreiptis į savivaldybės architektus, ieškotume sprendimo. Galima kažkokius elementus iš nerūdijančio plieno padaryti – na, bet čia tik mano pasvarstymai.
Kita vertus, visiems juk neįtiksi. Vieniems gražu vienaip, kitiems kitaip. Tokiu atveju svarbu galvoti ir apie funkcionalumą bei bendrą vaizdą“, – akcentavo V. Končius.
Bus tūkstantis
„Kėdainių akmenuko“ vadovas sako, kad Kauno g. kapinėse projektu numatyta kolumbariumams skirti 20 arų plotą. Kai šis plotas bus pilnai užstatytas, Kauno g. kapinės turės iš viso 1 000 kriptų, kuriose bus galima šimtą metų saugoti urnas su artimųjų pelenais.
„Šiuo metu esančiuose kolumbariumuose yra įrengta 350 kriptų. Užimta kiek daugiau, nei pusė, gal apie 60 proc.
Šiemet planuojame įrengti dar 200 kriptų“, – sakė V. Končius pridurdamas, kad viena kripta kainuoja pusantro tūkstančio eurų. Į kainą įeina ir nuolatinis kolumbariumų apšvietimas, bendros zonos priežiūra, gėlių sodinimas, tvarkymo darbai.
„Dažnai žmonės klausia, o kas gi nutiks po tų šimto metų?
Mes esame sudarę žemės nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba, būtent tam šimtui metų. Logiška būtų manyti, kad po to laiko tarpo kolumbariumai veikiausiai pereis savivaldybės žinion, o jie jau tvarkysis, kaip tuo metu bus nutarta.
Manau, dėl to jaudintis tikrai neverta“, – sako V. Končius.
