Kėdainiuose minėta Gedulo ir vilties diena
Sekmadienį Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo minima Gedulo ir vilties diena. Šiai dienai skirti renginiai prasidėjo Kėdainių geležinkelio stotyje, kur prie Atminimo lentos vyko sovietinės okupacijos aukų pagerbimas. Kauno gatvės kapinėse, prie simbolinio tremtinių kryžiaus aukotos šventosios Mišios už tremtinius, okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas.
Viltis – jėga
Prie Kėdainių geležinkelio stoties rinkosi rajono Tarybos nariai, žinomi Kėdainių krašto žmonės, Šaulių organizacijos nariai, „Misijos Sibiras“ atstovai, skautai ir kitų įstaigų ir visuomeninių organizacijų nariai, pavieniai žmonės.
Kėdainių geležinkelio stotyje vyko Pagarbos ir Atminties valanda, skirta Lietuvos gyventojų tremties ir masinių žudynių 79-osioms metinėms paminėti.
Susirinkusieji pagerbė Lietuvos okupacijos aukas, prie paminklo padėjo gėlių. Jiems koncertavo Kėdainių muzikos mokyklos mokiniai.
„Kiekvieną kartą prisimindami ir tardami tremtinių ir politinių kalinių vardus, kalbėdamiesi apie jų likimus, pasakodami skaudžias jų istorijas, susivienykime tam, kad visada būtume stiprūs ir nepalaužiami.
Viltis telkė toli nuo Lietuvos ištremtus žmones, viltis buvo jų jėga.
Pagalvokime, kad būtent tą neramų genocido laikotarpį, kurį jie išgyveno, jaunoji karta gali susikurti tik vaizduotėje.
Kiek daug mūsų senelių vilties sudėta į troškimą, kad laisva būtų mūsų Lietuva. Mūsų tremtinių tikėjimas laisve įkvepia mus ir šiandien.
Saugokime savo istorinę atmintį ir išlikime vieningi“, – sveikindamas visus susirinkusiuosius sakė rajono meras Valentinas Tamulis.
[#gallery=2383#]
Atvyko pasveikinti
Su kėdainiečiais susitiko ir okupacijos aukas pagerbė Kėdainiuose rinktas Lietuvos Respublikos
Seimo narys Darius Kaminskas.
„Ši diena yra kupina vilties ir meilės Lietuvai.
Žmonės tremtyje vienas kitą gerbė, vienas kitam padėjo. Juos stiprino meilė tėvynei.
Būtent ši tėvynės meilė klojo jiems kelią sugrįžti atgal.
Deja, bet pavyko ne visiems.
Tad prisiminkime juos.
Kviečiu visus, mylinčius Lietuvą, mylinčius Tėvynę, auginti ją, kad ji augtų ir stiprėtų“, – kvietė D. Kaminskas.
Palietė šeimą
Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius prisiminė, kad tremties baisumai palietė ir jo šeimą.
„Iš šios stoties buvo vežami visi – ir ką tik gimę kūdikiai, ir vyresni žmonės.
[quote author=“Aut. past.“]Kėdainių geležinkelio stotyje vyko Pagarbos ir Atminties valanda, skirta Lietuvos gyventojų tremties ir masinių žudynių 79-osioms metinėms paminėti.[/quote]
Šiandien mes turime nulenkti galvą prieš tuos, kurie kankinami, šaldomi, marinami badu sugebėjo ištverti tuos baisumus ir išlaikyti lietuvybę. Sugebėjo išsaugoti meilę Tėvynei ir ją perduoti ateities kartoms.
Ši diena palietė ir mano šeimą. Mano mamos tėvas Sibire mirė.
Jis karste buvo parvežtas į Lietuvą.
Taip pat į Sibirą buvo ištremtas ir mano tėčio brolis“, – kalbėjo A. Kacevičius.
Atminties valanda
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas
Šleževičius priminė, kad pirmomis tremties dienomis iš Lietuvos buvo išvežta apie beveik
aštuoniolika tūkstančių žmonių.
Suskaičiuota, kad trėmimai palietė apie 280 tūkstančių atskirų žmonių likimų.
Iš Kėdainių ištremta apie 2 tūkst. 400 gyventojų.
„Labai džiaugiuosi, kad šią dieną mini ir prisimena mūsų savivaldybės vadovai, taip pat vyresni žmonės, kurių šeimos vienaip ar kitaip susijusios su trėmimais. Tačiau man labai trūksta jaunimo.
Mes turime kviesti jaunimą, turime jam aiškinti, jį šviesti.
Jaunimas turi žinoti tiesą ir prisiminti, pagerbti istoriją, pagerbti šeimų atminimus“, – sakė J. Šleževičius.
