Kėdainiuose – 29 kilometrai dviračių takų, juos plės iki 54 kilometrų

Kėdainiai – dviračių sostinė: realybė ar utopija?
Kėdainiuose sparčiai daugėjant dviračių entuziastų, daugėja ir dviračių takų. Šiuo metu miestą yra apraizgęs 29 kilometrų ilgio dviračių takas, o netolimoje ateityje jį ketinama plėsti iki 54 kilometrų. Pasak Kėdainių rajono vicemero Pauliaus Aukštikalnio, kuris taip pat yra prisiekęs dviratininkas, Kėdainiuose dviračių takų situacija nėra bloga, tačiau greitu laiku ji bus dar geresnė. Šiuo metu jau ne tik planuojamos, bet ir realiai vyksta įvairios dviračių sporto varžybos. Vicemeras tikisi, jog bendradarbiaujant su Lietuvos dviratininkų organizacijomis pavyks pritraukti kuo daugiau įdomių respublikinių dviračių varžybų etapų į Kėdainius. Tiesa, šiais metais mūsų mieste turėjo vykti finalinis MTB etapas, bet dėl pandemijos jis nukeltas į kitų metų rugsėjį.
Žmonių saugumas – prioritetas
Vicemero teigimu, pagal statistiką, lyginant su kitomis savivaldybėmis, dviračių takų situacija Kėdainiuose yra gana gera.
„Kėdainiuose jau įrengta apie 29 kilometrus pėsčiųjų ir dviračių takų.
Tačiau aš, būdamas dviračių sporto fanu, manau, kad reikia ne sekti iš paskos lyginantis su kitomis savivaldybėmis, o plėsti dviračių takų tinklą toliau“, – ryžtingai kalbėjo P. Aukštikalnis.
Jo nuomone, dviračių ar pėsčiųjų takai – būtinasis sveikatinimo ir saugos komponentas.
„Nors pagal Kelių eismo taisykles (KET) leidžiama važiuoti ar eiti ir transporto važiuojamąja dalimi, bet užtikrinti saugumą galima tik dviračių/pėsčiųjų takais. Todėl, manau, šis darbas bus tęsiamas ateityje prie visų valdžių.
Priemonės, užtikrinančios bendruomenės saugumą, visuomet bus prioritetinės“, – įsitikinęs vicemeras.
Anot jo, kaip tik šiuo metu naujai projektuojamas 0,4 kilometro ilgio kelias nuo paminklo Skongalio gatvėje iki „Vaivorykštės“ tilto.
„Tai svarbu. Didinamos miesto erdvės bei žmogaus gyvenimo kokybė, – pabrėžė pašnekovas. – Kaip ir minėjau, šiuo metu galima naudotis 29 kilometrais pėsčiųjų/dviračių takų, bet tai tik įpusėti darbai.
Pagal miesto Darnaus judumo planą numatyta plėsti takų tinklą iki 54 kilometrų, o esant galimybėms, dar daugiau.“
Dviračių takai greitai dyla
Kaip teigė P. Aukštikalnis, dviračių takų būklė priklauso nuo daug ko: kaip jie įrengti, kaip prižiūrimi ir kaip jais naudojamasi.
„Pirmiausiai noriu atkreipti dėmesį į pasivažinėjimą dviračiu laisvalaikio metu, į darbą ir į sodą.
Kaip minėjau, Kėdainiuose yra 29 kilometrų dviračių takų tinklas taip pat senamiesčio Didžioji gatvė, miesto šaligatviai pėstiesiems, kurie labai platūs. Jais ir aš saugiai su savo vaikais važiuoju į Babėnų mišką ar miesto sodą, – dėstė pašnekovas. – Taip pat važiuojame maudytis į Pelėdnagių Ašarėnos tvenkinį.
Bet vis tik didžiausia pramoga – važiuoti dviračiu palei Nevėžį bei jo apsaugine užtvanka.“
Vicemeras pažymėjo, jog pagal KET važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
„Taigi vadovaujantis vien KET taisyklėmis, mes turime labai didelį dviračių takų tinklą Kėdainiuose.
Bet visi žinome, kad važiuoti važiuojamąja kelio dalimi nėra labai jauku ir saugu, – sakė P. Aukštikalnis. – Dviračių takai mūsų mieste pakankamai geri kalnų ar miesto dviračiui. Tačiau kiekvienais metais dėl plonos dangos jie prastėja, ypač dėl gretimai augančių medžių, kurių šaknys iškilnoja dangą.“
Didžiuojasi MTB trasa
Kalbėdamas apie dviračių sportui skirtus takus, vicemeras džiaugiasi, jog mieste yra net ir tokių.
„Kėdainiuose yra puikios sąlygos MTB dviračiams.
Juk nėra daug miestų, kur keli kilometrai nuo centro yra puiki miško trasa dviračiui. Žinoma, miške tyko pavojai.
Kad ir ponia Irena, kuri niokoja takus ir siundo savo šunį ant dviratininkų, bet visa kita tai tobula, – linksmai šypsojosi pašnekovas. – Net Kaune Ąžuolyne tokių sąlygų nerasi.
MTB trasa galime didžiuotis ir žinoma aktyviai užsiimti šiuo sportu.“
Sportuojant plentiniu dviračiu, kaip teigė P. Aukštikalnis, kur kas svarbiau yra automobilių vairuotojų kultūra, t.y. kad jie laikytųsi KET ir lenktų dviratininką ne mažesniu nei 1,5 metro atstumu.
„Antra svarbi sąlyga – geras tarpmiestinis kelias. Dviračių takai treniruotis rimtiems dviratininkams nėra svarbu.
Žodžiu, plentiniams dviračiams, t.y. ir dviratininkams–sportininkams, čia jau kita filosofija.
Apie tai tikriausiai nesustodamas valandų valandas pasakotų dviračių klubo „VeloRatai“ prezidentas ir dviračio sporto entuziastas Mindaugas Žiupsnys“, – sakė vicemeras.
Rezultato siekia visa šeima
Trečią žmonių kategoriją, prijaučiančią dviračių sportui, pašnekovas įvardijo kaip dviratininkus mėgėjus.
„Tai tokie dviratininkai, kurie dviračių sportą pasirenka kaip hobį, o kartais netgi siekia rezultato ir tai daro su visa šeima. Šioje kategorijoje yra „šeimyniniai“ sportininkai. Ir aš save priskiriu šiai kategorijai, – šypsodamasis pažymėjo P. Aukštikalnis. – Džiaugiuosi esama Kėdainių infrastruktūra, ir Babėnų mišku, nors visur dar reikia daug tvarkos.“
Manantiems, jog norint pasiekti rezultato šiose varžybose, reikia daug ir sunkiai treniruotis, vicemeras tai paneigia.
„Treniruotės lengvos. Per metus būna 5 – 10 varžybų Lietuvoje. Vienos iš tokių – JEEP MTB, kurios surenka įvairias dviratininkų grupes sekmadienio varžyboms.
Tokie būna penki sekmadieniai per vasarą ir į šias varžybas atvažiuoja virš 1000 dalyvių nuo balansinių dviratukų iki rimtos sporto grupės.
Dalyviai įveikia 75–80 km maratoną. Ir tai puiku: sportuojama, bendraujama su to paties pomėgio pavieniais žmonėmis ar net šeimomis!“ – su užsidegimu pasakojo į dviračių sportą paniręs P. Aukštikalnis.
Planuose – dar daugiau varžybų
Paklaustas, ar galima būtų Kėdainiuose plėtoti dviračių sportą ar rengti kitas varžybas, susijusias su dviračiais, pašnekovas užtikrintai atsakė, kad tam nebūtų jokių problemų.
„Kėdainiai turi labai garsių dviratininkų, kurie vis dar palaiko dviračių sporto pulsą ir buria bendruomenę.
Tai mūsų dviratininkai – legendos: Leonidas Šliavas, Arūnas ir Ilma Lipnevičiai ir kiti krašto sportininkai. O tokie, kaip Mindaugas Žiupsnys – geriausias įrodymas, kad dviračių sporte gali pasiekti rezultatų net ir pradėjęs šį sportą perkopus 30-metį“, – šypsojosi vicemeras.
[quote author=”P. Aukštikalnis”]Kaip ir minėjau, šiuo metu galima naudotis 29 kilometrais pėsčiųjų/dviračių takų, bet tai tik įpusėti darbai. Pagal miesto Darnaus judumo planą numatyta plėsti takų tinklą iki 54 kilometrų, o esant galimybėms, dar daugiau.[/quote]
Ir pridūrė, jog net ir šiuo metu dviračių varžybos Kėdainiuose yra rengiamos.
„Dviračių klubas kiekvienais metais organizuoja įvairias varžybas: atskiro starto TT varžybas, rudenio MTB varžybas Babėnų miške, taip pat turistinius žygius, tokius, kaip „Pasitik vasarą su „VeloRatais“ ir miesto šventės metu organizuoja masinį važiavimą miestu, – vardijo P. Aukštikalnis. – Beje, praeitais metais šiame važiavime mieste buvo fiksuotas rekordinis skaičius dalyvių – per 500 iš anksto prisiregistravusiųjų ir dar nemažai nespėjusių prisiregistruoti dviratininkų. Jie, džiugindami kėdainiečius, judėjo miesto šventės išvakarėse Kėdainių miesto gatvėmis.
Šiais metais tikimės panašaus skaičiaus, jei tik COVID-19 nesugriaus planų.“
Taip pat vicemeras pažymėjo, jog ateityje planuojama organizuoti ir daugiau įvairių dviračių varžybų.
„Tikiuosi, bendradarbiaujant su įvairiomis Lietuvos dviratininkų organizacijomis, į Kėdainius pritraukti kuo daugiau įdomių etapų. Beje, šiais metais turėjo būti finalinis MTB etapas Kėdainiuose, bet dėl pandemijos nukeltas kitiems metams rugsėjo mėnesiui“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
[quote author=”P. Aukštikalnis”]Tikiuosi, bendradarbiaujant su įvairiomis Lietuvos dviratininkų organizacijomis, į Kėdainius pritraukti kuo daugiau įdomių respublikinių dviračių varžybų etapų. Beje, šiais metais turėjo būti finalinis MTB etapas Kėdainiuose, bet dėl pandemijos nukeltas kitiems metams rugsėjo mėnesiui.[/quote]
Dar daugiau dviračių takų
Paklaustas, ar be jau esamų dviračių takų artimiausiu metu planuojama jų tiesti dar daugiau, vicemeras nedvejodamas sakė „taip“.
„Kėdainių rajono savivaldybės strateginiame Plėtros plane iki 2030 metų ir Kėdainių rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane yra Kultūros paveldo išsaugojimo, turizmo skatinimo ir vystymo programa, kurioje numatyta Kėdainių miesto viešųjų erdvių tvarkymui skirti apie 500 tūkst. eurų, iš kurių dalis kartais skiriama dviračių takams, – detalizavo P. Aukštikalnis. –
Plėtra vykdoma vadovaujantis Kėdainių miesto darnaus judumo planu, pagal kurį įrenginėjami dviračių takai ir dviračių stovėjimo stotelės.
Tad tikėkimės, kad ateinantys metai bus finansiškai geresni ir galėsime skirti dviračių takų plėtrai reikiamą kiekį lėšų.
O vairuotojams dar kartą noriu priminti: laikykitės 1,5 metro lenkimo atstumu ir saugokite mūsų dviratininkus.“
Pėsčiųjų ir dviračių takai Kėdainiuose:
Pramonės g. – 1,9 km;
Juodkiškio g. (nuo Šilelio g.) – 2,0 km;
Nuo Josvainių g. iki Kauno g. per Nevėžį – 0,8 km;
Nuo paminklo Skongalio g. palei Nevėžį, pro Žemaitę iki J. Basanavičiaus g. – 1,7 km;
J. Basanavičiaus g. – 4,6 km;
Kauno g. nuo miesto kapinių iki Paobelio k., per Paobelio k. iki žiedo – 2,3 km;
Gedimino g. (nuo A. Kanapinsko g. iki žiedinės sankryžos) – 1,3 km + nuo žiedinės sankryžos iki Bartkūniškio k. – 1,7 km;
Tarp Pelėdnagių ir Kėdainių miesto ties Moki veži žiedinės sankryžos – 2,5 km.
Nuo Kėdainių miesto žiedinės sankryžos ties Moki veži iki Krekenavos agrofirmos – 2,8 km;
Nuo žiedinės sankryžos ties Pelėdnagių k. iki Pašilių sodų galo – 4,5 km;
Nuo Kėdainių m. Žibuoklių g. iki Sirutiškio k – 1,7 km.