Kėdainių rajono vaikų sveikata – dideliame pavojuje
BNS Luko Balandžio nuotr.
Daug kalbama apie sveiką gyvenseną, sveikus maisto produktus, fizinį aktyvumą. Teisingų gyvenimiškų įpročių formavimas prasideda dar ankstyvoje vaikystėje. Tačiau paaiškėjo, kad Kėdainiuose vaikai ir jaunimas toli gražu ne visose sveikatos puoselėjimo srityse gali džiaugtis. Kai kurie rezultatai yra itin liūdni ir atspindi ne vienerius metus trukusį prastą įgūdžių formavimą.
Trečią kartą
Kėdainiuose moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimą pagal griežtą tarptautinį protokolą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas. Tokie moksleivių sveikatos tyrimai atliekami 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. Pernai metais Lietuvoje atliktas šis tyrimas buvo jau septintasis, Kėdainiuose – trečias.
Tyrimo metu buvo apklausti 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleiviai pateikiant klausimus apie jų gyvenseną ir sveikatą. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidžia, kaip mūsų savivaldybės vaikai ir jaunuoliai atrodo visos Lietuvos mastu. Tiesa, kai kurie rezultatai verčia gerokai nustebti. Tai – ženklas tėvams, mokytojams bei savivaldybės vadovybei, mat kai kurie rodikliai yra akivaizdus valdančiųjų dėmesio trupinių rezultatas.
Pamiršo pusryčius
Pusryčiai – pagrindinis dienos patiekalas. Kiek mūsų esame tai girdėję? Tiesa, klausimas, ar daugelis suaugusiųjų patys valgo pusryčius, tačiau ar stengiasi tėvai išugdyti tinkamus įgūdžius vaikams? Tyrimas atskleidė, kad veikiausiai ne. Didesnė pusė apklausoje dalyvavusių moksleivių teigė pusryčius valgantys ne kas dieną, ir šiuo rodikliu Kėdainiai ženkliai atsilieka nuo likusios Lietuvos.
„Kas antras Kėdainių rajono moksleivis, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, nurodė, kad ne kasdien pusryčiavo darbo dienomis. Nustatyta, kad mergaitės reguliariai pusryčiavo darbo dienomis rečiau nei berniukai“, – teigiama išvadoje.
Be to, pastebėta, kad kėdainietės mergaitės itin dažnai geria saldžius gazuotus gėrimus ir bendrą Lietuvos vidurkį viršija beveik 8 procentais. Berniukai jais pasilepina rečiau, tačiau dažniau nei mergaitės užkandžiauja saldėsiais – kas penktas moksleivis saldėsius valgo kasdien.
Nors Kėdainiai laikomi ūkininkų kraštu, per 60 procentų vaikų ne kas dieną ir nepakankamai vartoja daržovių bei vaisių. Stebina tai, kad kaimo vietovėse gyvenantys moksleiviai daržoves ir vaisius valgo rečiau nei vaikai, gyvenantys mieste.
Tragiškas fizinis aktyvumas
Tačiau ne visai tinkama mityba – tik žiedeliai lyginant su fiziniu aktyvumu. Vaikus mes dažniausiai įsivaizduojame itin judrius, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas aiškiai padarė įtaką.
Nepakankamai fiziškai aktyvūs kas dieną yra net 81 procentas apklaustųjų. Tik kas šešta mergaitė per savaitę skiria apie valandą laiko aktyviam sportui. Su tuo aiškiai susijusi ir vaikų psichikos sveikata ir gerovė – tyrimas atskleidė, kad kiek mažiau nei pusė apklaustų mergaičių nesijaučia aktyvios ar energingos, tuo pat skundėsi ir kas penktas berniukas.
[quote author=“Aut. past.“]Aplaidus požiūris į elektronines cigaretes savo rezultatais tiesiog šiurpina – net 65 procentai septintokų yra mėginę rūkyti elektroninę cigaretę, daugiau kaip pusė jų rūkė elektronines cigaretes per paskutinį mėnesį.[/quote]
Žinoma, vaikų fizinis aktyvumas – ne tik tėvų ir mokyklos rūpestis. Rūpintis sveika augančia karta yra ir valdininkų rūpestis. Tačiau paaiškėjo, kad lig šiol Kėdainių rajono savivaldybė skirdavo daugiau kaip pusę milijono eurų sportui ir vos 25 tūkst. eurų fiziniam aktyvumui. Ar tik ne šių katino ašarų rezultatą ir matome pateiktose išvadose?
Svaiginimosi ypatumai
Alkoholio vartojimas vaikų tarpe – itin skaudus klausimas. Ir nepaisant to, kad Kėdainiuose atlikto tyrimo rezultatai šiuo klausimu praktiškai nesiskyrė nuo visos Lietuvos vidurkio, visgi panagrinėjus atskirus tirtus dalykus, pasidaro liūdna.
Beveik pusė apklaustų penktokų pažymėjo, kad savo gyvenime jau yra gėrę alkoholio. Septintokų tarpe šis skaičius dar didesnis – beveik 66 procentai. Tyrimas atskleidė, kad septintokai apskritai aktyviausiai dalyvauja alkoholio vartojime – štai trečdalis jų teigė alkoholio vartoję per paskutinį mėnesį ir beveik tiek pat teigė alkoholio išgėrę tiek, kad apsvaigo.
Rūkymo fronte rezultatai dar liūdnesni – Kėdainių rajono vaikai šiuo klausimu pasirodė ženkliai blogiau nei Lietuvos vidurkis, ypač kalbant apie elektronines cigaretes.
Apklausos metu rūkantys teigė beveik 13 procentų penktokų. Apskritai rūkyti gyvenime bandę apie pusė penktokų ir septintokų, kiek daugiau nei trečdalis devintokų.
Aplaidus požiūris į elektronines cigaretes savo rezultatais tiesiog šiurpina – net 65 procentai septintokų yra mėginę rūkyti elektroninę cigaretę, daugiau kaip pusė jų rūkė elektronines cigaretes per paskutinį mėnesį.
Pagrindinės problemos
Kėdainiuose išskirtos pagrindinės problemos, kurios prisideda prie sveikatai nepalankių įpročių formavimo – tai nepakankamas fizinis aktyvumas, daržovių ir vaisių vartojimas, nereguliarus dantų valymas ir pusryčiavimas. Kalbant apie psichikos sveikatos ypatumus, svarbu pabrėžti, kad gana didelė moksleivių dalis rytais nesijaučia žvalūs ir pailsėję, be to, nemažai jaunuolių teigia, kad pastaraisiais metais yra buvę laikotarpių, kai dvi savaites ar ilgiau jiems nesinorėjo nieko veikti. Pastarieji rezultatai rodo, kad yra nemaža dalis moksleivių, kurie pasižymi šiek tiek padidėjusia depresijos išsivystymo rizika. Vertinant rizikingą elgseną pastebėtina, kad du dažniausi tokios elgsenos ypatumai yra alkoholio vartojimas ir elektroninių cigarečių išbandymas.
Apie tai, kaip tokius rezultatus vertina rajono valdantieji bei kokių priemonių imsis problemoms spręsti, skaitykite ateinančiose „Rinkos aikštės“ numeriuose.
