Kėdainių rajono savivaldybė ir vėl nesugeba susiskaičiuoti?

4 elektromobiliams planuojamos 6 įkrovimo stotelės

Kėdainiuose numatyta įrengti 5 elektromobilių įkrovimo stoteles. Prieš dvejus metus AB „Lifosa“ teritorijoje viena jau įrengta. Taigi, iš viso Kėdainiuose per artimiausius kelerius metus turėtų atsirasti net 6 elektromobilių įkrovimo vietos. Paradoksalu – įkrovimo vietų numatyta daugiau nei realiai rajone yra elektromobilių. Iki birželio 1-osios Kėdainiuose buvo registruoti vos 4 elektromobiliai.

Tačiau ir tai dar ne visas Kėdainių kuriozas, kurį galima būtų nurašyti politikų sukurtai strategijai su numatytomis ateities perspektyvomis, viliantis, kad kada nors jau ir taip tuštėjančiame rajone žmonės praturtės tiek, kad savo „pagyvenusius“ taršius automobilius puls keisti į elektromobilius.

Ne mažiau paradoksali situacija susidaro ir dėl pinigų, kuriuos valdininkai numatė tokių įkrovos stotelių įrengimui.

Išanalizavus Kėdainių rajono savivaldybės pateiktus planuojamus tokių stotelių įrengimo kaštus ir palyginus juos su Susiekimo ministerijos pateiktais skaičiais, tampa akivaizdu, kad Kėdainių valdžia, panašu, jog vėl eilinį kartą nesugeba teisingai susiplanuoti būsimų projektų.

Dviems stotelėms – 63,5 tūkst. eurų

„Rinkos aikštei“ savivaldybės atsiųstoje informacijoje teigiama, kad Kėdainiuose numatytų penkių įkrovimo stotelių elektromobiliams įrengimas dar nepradėtas.

Pabrėžiama, jog tikimasi, kad Europos Sąjunga (ES) šiam reikalui skirs daugiau nei 54 tūkst. eurų.

Kaip teigiama savivaldybės pateiktoje informacijoje, pirmoms dviems stotelėms įrengti prireiks daugiau nei 63,5 tūkst. eurų. Taigi, savivaldybei dar tektų pridėti 9,5 tūkst. eurų.

Išeitų, kad vienos stotelės įrengimas Kėdainių rajono savivaldybės skaičiavimais atsieis 36,5 tūkst. eurų.

Tuo tarpu Susisiekimo ministerija pateikia visai kitokius skaičius. Šios ministerijos atstovai tvirtina, kad įrengti vieną elektromobilių įkrovos aikštelę kainuoja apie 55 tūkst. eurų.

Nesugeba susiskaičiuoti?

Kodėl Kėdainių rajono savivaldybės ir ministerijos pateikiami skaičiavimai skiriasi net 18,5 tūkst. eurų?

Iš kur tokią trūkstamą sumą paims savivaldybė, kai įsibėgėjus stotelių įrengimo darbams susizgribs, kad visų būtinų darbų nenumatė ir lėšų viskam nepakanka?

Juolab, kad nesunku suskaičiuoti, jog remiantis tokiais Kėdainių savivaldybės skaičiavimais, planuojant įrengti visas penkias elektromobilių įkrovos stoteles, tokiam projektui iš viso pritrūks net 92,5 tūkst. eurų!

O gal tokiu atveju savivaldybės vadovai pasinaudos jau įprasta praktika ir eilinį kartą viską užglaistys mokesčių mokėtojų pinigais? Panašiai kaip padarė su krepšinio klubu „Nevėžis” – jam trūkstamas milžiniškas sumas iš mokesčių mokėtojų pinigų per metus skyrė net ne vieną kartą.

Skaičiai skiriasi jau ne pirmą kartą

Ar Kėdainiuose eilinį kartą nesusiklostys vėl tokia situacija, kai valdininkai ruošiamoje elektromobilių įkrovos stotelių projekto specifikacijoje nenumatys tam tikrų darbų, kuriuos yra būtina atlikti?

[quote author=“Aut. past.“]Jau yra ne vienas pavyzdys, kai Kėdainių rajone stringa pradėti statybų projektai, nes juose rajono savivaldybės specialistai numatė ne visus darbus, kuriuos būtina atlikti.[/quote]

Tokias prielaidas leidžia daryti rajone sukaupta patirtis. Jau yra ne vienas pavyzdys, kai Kėdainių rajone stringa pradėti statybų projektai, nes juose rajono savivaldybės specialistai numatė ne visus darbus, kuriuos būtina atlikti.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos rekonstrukcija, apie kurią rašėme jau ne kartą.

Sieks mažinti neigiamą transporto poveikį

Kam Kėdainiuose prisireikė 6 elektromobilių įkrovos stotelių? Rajono savivaldybė turi atsakymą į šį klausimą.

„Projekto tikslas – sukurti viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Kėdainių mieste, siekiant skatinti elektromobilių naudojimą ir taip mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai“, – rašoma savivaldybės atsiųstoje informacijoje.

Jei bus gauta ES parama, pasak savivaldybės administracijos, turėtų atsirasti įprastos ir didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos.

„Gavus ES finansavimą, planuojama įrengti dvi stoteles: vieną – J. Basanavičiaus g. 51, prie Kėdainių rajono savivaldybės, t. y. prie buvusio SEB banko ir prekybos centro – didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigą ir Didžiosios Rinkos a. 5, prie Kėdainių miesto bibliotekos pastato ir Didžiosios Rinkos aikštės – įprastos galios elektromobilių įkrovimo prieigą“, – pažymi savivaldybės atstovai.

[quote author=“Aut. past.“]Panašu, kad Kėdainių valdininkai, skaičiuodami elektromobilių įkrovos aikštelių poreikį Kėdainiuose, veikiausiai nepasivargino pasidomėti, kiek kartų buvo pasinaudota Kėdainiuose jau esančia tokia aikštele, kuri veikia AB „Lifosa“ teritorijoje.[/quote]

Kitos trys vietos elektromobilių įkrovimo stotelėms numatytos: S. Dariaus ir S. Girėno g. 50A, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro; J. Basanavičiaus g. 93, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kėdainių autobusų stoties; Senosios Rinkos a. 5, automobilių stovėjimo aikštelėje prie sinagogų komplekso ir Senosios Rinkos aikštės.

Per dvejus metus pasinaudojo tik 20 kartų

Panašu, kad Kėdainių valdininkai, skaičiuodami elektromobilių įkrovos aikštelių poreikį Kėdainiuose, veikiausiai nepasivargino pasidomėti, kiek kartų buvo pasinaudota Kėdainiuose jau esančia tokia aikštele, kuri veikia AB „Lifosa“ teritorijoje.

Beveik prieš dvejus metus įrengta elektromobilių įkrovimo aikštelė, esanti AB „Lifosa“ teritorijoje, yra vidutinio krovimo vieša aikštelė.

Įmonės duomenimis, nuo jos įrengimo pradžios ši įkrovimo stotelė suvartojo 450 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad per dvejus metus šioje stotelėje elektromobiliai buvo įkrauti tik 20 kartų.

Pasak AB „Lifosa“ atstovės ryšiams su visuomene Indrės Mažeikienės, dažniausiai įvardijama priežastis, dėl ko per dvejus metus sulaukta tiek nedaug elektromobilių – neparanki įkrovimo stotelės vieta.

„Pas mus automobilį krovėsi Estijos pilietis. Jo nuomone, mūsų stotelės problema yra ta, kad ji – nepatogioje vietoje, reikia išsukti iš pagrindinio kelio“, – kalbėjo įmonės atstovė. Jos nuomone, jei savivaldybė pasirinko įrenginėti daugiau tokių stotelių, vadinasi, mato tokį poreikį.

„Galbūt kitoje lokacijoje būsimos stotelės pritrauks daugiau elektromobilių?“ – svarstė I. Mažeikienė.

Verslo nesudomino

Praėjusiais metais rajono Tarybos posėdyje svarstant elektromobilių įkrovimo stotelių klausimą, rajono meras Saulius Grinkevičius išreiškė nuomonę, kad įrengus stoteles, tris iš jų vėliau galima būtų perduoti verslo globon. Tačiau, pasidomėjus, ar atsirado bent vienas šiuo projektu susidomėjęs verslininkas, savivaldybė pateikė neigiamą atsakymą.

[quote author=“Aut. past.“]O gal tokiu atveju savivaldybės vadovai pasinaudos jau įprasta praktika ir eilinį kartą viską užglaistys mokesčių mokėtojų pinigais? Panašiai kaip padarė su krepšinio klubu „Nevėžis” – jam trūkstamas milžiniškas sumas iš mokesčių mokėtojų pinigų per metus skyrė net ne vieną kartą.[/quote]

„Privačios verslo įmonės susidomėjimo dėl elektromobilių stotelių nepareiškė“, – lakoniškai patvirtino savivaldybė.

Vadinasi, tai reiškia tai, kad už europinius ir mokesčių mokėtojų pinigus tokias stoteles įrengusi savivaldybė jas ir turės išlaikyti ne iš ko kito kaip iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų.

Stotelių dar daugės

Pasak Susisiekimo ministerijos, šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose įrengta 12 didelės galios įkrovimo prieigų.

„Susisiekimo ministerija rūpinasi viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimu (šiam tikslui panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos). Elektromobilių įkrovimo prieigas taip pat įrengia ir verslo įmonės, todėl bendros statistikos, kiek iš viso Lietuvoje yra tokių prieigų, neturime“, – teigiama ministerijos pranešime. Anot jo, šiais metais valstybinės reikšmės keliuose ES lėšomis planuojama įrengti 14 didelės galios įkrovimo prieigų, taip pat 33 didelės galios ir 23 įprastos galios įkrovimo prieigas savivaldybėse.

Daugiausiai naudojamasi magistralėje

Ministerijos duomenimis, kaip jau ir minėta, vienos stotelės įrengimas kainuoja daugiau nei 50 tūkst. eurų.

„Elektromobilių įkrovos stotelės pirkimą sudaro projektavimo, įrangos, elektrotechnikos darbų, elektroninių ryšių, sklypo plano, architektūros darbai, kurių bendra kaina yra apie 55 tūkst. eurų. Tikslios atskirų elektromobilių įkrovos stotelių įrengimo kainos kartu su sutartimis yra skelbiamos viešai CVPIS“, – pažymi ministerijos atstovai.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, elektromobilių įkrovimo prieigomis labiausiai naudojamasi magistralėje A1 Vilnius–Kaunas. Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija fiksuoja, kad šių metų kovo–birželio mėnesiais elektromobilių įkrovimo prieigomis valstybinės reikšmės keliuose iš viso vidutiniškai pasinaudojama 1044 kartus per mėnesį.

Viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas valstybinės reikšmės keliuose prižiūri Lietuvos automobilių kelių direkcija. Savivaldybėse įrengiamas prieigas prižiūrės pačios savivaldybės.

Elektromobilį kraunasi namuose

Nors eiliniam žmogui idėja Kėdainiuose įrengti šešias elektromobilių įkrovimo stoteles gali atrodyti kaip beprotystė, tačiau elektromobiliu važinėjantis Keleriškių kaime gyvenantis Nerijus Sabulis sveikina tokį savivaldybės sprendimą.

„Aišku, reikia. O kodėl gi ne? – retoriškai klausė keleriškietis. – Vien tik tai, kad miestas prisivilios daugiau turistų. Aš čia ne iš savo daržo žiūriu. Tarkim, atvažiuos žmogus elektromobiliu ir išsikraus baterija. Ir ką jam tada daryti?

Vien tik benzino kolonėlių, pažiūrėkit, kiek yra Kėdainiuose, o elektromobiliams stotelių tai trūksta. Viskas juda į priekį po truputį.“

Paklaustas, ar ne per didelė prabanga keturiems elektromobiliams šešios stotelės, vyras juokavo: „Mes lengvai draugiškai pasidalinsime.“

Elektromobilį vairuojantis N. Sabulis neslepia, kad jis pats šiuo metu viešosiomis įkrovimo stotelėmis naudojasi mažai. Jis savo elektromobilį krauna namuose.

„Aš į „Lifosą“ nevažiuoju, nes namuose kraunu automobilį. Per nepilnus metus, kol turiu elektromobilį, ten buvau lygiai du kartus, – juokėsi vyras. – Tačiau, jeigu būtų kažkur kitoje vietoje, kur man būtų patogu, kraučiausi mieste.“

[quote author=“Aut. past.“]Vadinasi, tai reiškia tai, kad už europinius ir mokesčių mokėtojų pinigus tokias stoteles įrengusi savivaldybė jas ir turės išlaikyti ne iš ko kito kaip iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų.[/quote]

Nemokamas įkrovimas ir kitos privilegijos

Nuo 2013 m. sausio 19 d. Kelių eismo taisyklėse (KET) įvesta sąvoka „elektromobilis“, atsirado trys nauji kelio ženklai, žymintys elektromobilių įkrovimo vietą, atvejus, kai ženklai negalioja elektromobiliams, taip pat šioms transporto priemonėms skirtas stovėjimo vietas. Taip pat įteisinti kiti KET pakeitimai.

Jie elektromobiliams leidžia važiuoti „A“ raide pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis; numato galimybę nemokamai statyti elektromobilius didžiuosiuose Lietuvos miestuose; įvesti specialūs valstybiniai numeriai elektromobiliams (raidės EV ir keturi skaitmenys); Susisiekimo ministerija elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai iš 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos fondų skyrė beveik 3 mln. eurų – įkrovimo infrastruktūros įrengimui valstybinės reikšmės keliuose ir vietinės reikšmės keliuose (savivaldybėse).