Kėdainių rajono gyventojai stoja į kovą su kovais
Apdergti parkai, kapinės, skverai, gatvės, namai, automobiliai ir net klebonija. Taip dabar gyvena Dotnuvos ir Truskavos seniūnijų gyventojai. Kėdainių rajono miestelius kankina didžiulės problemos – miestelių centruose savo kolonijas kuria kaimo žmonių tiesiog varnomis vadinami paukščiai – kovai. Neapsikentę vienos seniūnijos gyventojai stojo į kovą su šiais ateiviais.
Daug problemų
„Problema yra Truskavoje ir Petkūnuose. Truskavoje labai daug šių paukščių yra aplink bažnyčią, kapinėse. Jie ten suka lizdus, deda kiaušinius, kuria kolonijas. Jie dergia, visą dieną klykauja, kvarksi. Išties nėra malonu, nes žmonėms reikia tvarkytis, valyti, jie ramiai negali gyventi“, – paaiškino Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza.
Ruošiasi perėti
„Dabar šie paukščiai deda kiaušinius ir ruošiasi perėti. Iš pradžių bandėme paukščius vaikyti garsu, naudojome specialius sprogmenis. Tačiau naudos nebuvo. Paaiškėjo, kad geriausia juos vaikyti tada, kai jie yra padėję kiaušinius. Tuomet jų kiaušiniai atšąla ir jie niekaip nesugeba išperėti. Tada paukščiai tiesiog iškeliauja“, – dėstė seniūnas.
Pats laikas
„Vermenos“ bendrovės agronomas turi droną. Jis pakėlė droną virš lizdų ir pažiūrėjo, ar yra kiaušinių. Kiaušiniai buvo jau padėti.
„Tuomet atvažiavau penktą valandą ryto, atsivežiau galingų petardų. Paukščiai pradėjo rėkti, nes jie mane puikiai pažįsta, jie atpažįsta ne tik žmones, jie atpažįsta net automobilius. Labai protingi paukščiai. Taigi, ryte porą valandų vaikščiojau, šaudžiau ir manau, kad kiaušiniai turėjo atšalti. Matysim, koks bus rezultatas“, – kalbėjo V. Zakaryza.
Akademijoje – dar baisiau
Dar blogesnė situacija yra Dotnuvos seniūnijos Akademijos miestelyje. Čia kovai užėmę kone visą parką. Žmonės jau ir eiti bijo be skėčio, mat bijo būti apdergti. Bandydami kovoti su kovais, prieš kelerius metus vietos gyventojai prašė pašaudyti šiuos paukščius, tačiau, pasirodo, gyvenvietėje šaudyti negalima, vėliau nebuvo galimybių. Dabar žmonės nebežino ką daryti, kaip kovus išprašyti iš miestelio.
[quote author=”Aut. past.”]Ornitologų teigimu, šie paukščiai įkuria kolonijas netoli buitinių atliekų konteinerių, nes ten atranda lesalo. Taip pat jiems parankūs aukštesni nenugenėti medžiai, mat juose randa statybinių medžiagų – šakų savo lizdams.[/quote]
Kenčia daugiabučiai
Su kovų keliamomis problemomis jau susiduria ne tik parkų lankytojai, bet ir Akademijos daugiabučių gyventojai. Šių paukščių lizdų apstu medžių viršūnėse šalia namų, parkuose, kiemuose. Žmonės skundžiasi nepakeliamu kovų triukšmu, nudergtais langais, šaligatviais ar automobiliais, taip pat netvarka šalia konteinerių, nes šie paukščiai maisto ieško būtent ten.
Saugomas paukštis
Visgi ornitologai atskleidžia ir kitą medalio pusę – kovai sparčiai nyksta. Pasak Akademijos miestelyje neseniai viešėjusio ornitologo Sauliaus Skujos, per paskutiniuosius kelerius metus jų populiacija sumažėjo net 50 procentų. O žmonių kaimynystėje sparnuočiai kuriasi todėl, kad šalia miestų nyksta miškeliai, kuriuose anksčiau gyveno kovai. Tai ypač kelia nerimą ornitologams, tad susiduriant gamtai ir žmogui reikėtų ieškoti kompromiso.
Galima baidyti
Ornitologai sutinka, kad gyventojams kovų kaimynystė yra nemaloni. Bandant sugyventi su šiais paukščiais yra įvairių prevencinių priemonių.
Ornitologų teigimu, šie paukščiai įkuria kolonijas ten, kur jiems patogu, netoli buitinių atliekų konteinerių, nes ten atranda lesalo. Taip pat jiems parankūs aukštesni nenugenėti medžiai, mat juose randa statybinių medžiagų – šakų savo lizdams.
Pasak specialisto, kovų sugrįžimui reikia ruoštis jau rudenį arba iškart po naujųjų metų. Parkuose išrinkti šakas, gavus leidimą, ardyti jų lizdus. Šiuo metų laiku ardyti kovų lizdus būtų nehumaniška, nes jie jau peri jauniklius. Juos dar galima baidyti petardomis, garsiniais šviesos signalais.
