Kėdainių rajono gyventojų sparčiai mažėja

Kėdainių rajonas gana stipriai nukentėjo nuo emigracijos – ieškoti laimės į užsienio šalis išvyko ne tik pavieniai gyventojai, bet ir ištisos šeimos. Tenka pripažinti, jog mūsų rajonas pirmauja visoje Kauno apskrityje, per 15 metų jis neteko daugiausiai gyventojų. Kokia situacija šiuo metu, ar galima tikėtis demografinės situacijos pagerėjimo?

Nuo 2002 iki 2017 metų nuolatinių gyventojų skaičius Kauno apskrityje sumažėjo 18 proc., skelbia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras MOSTA.

Žvelgiant į kitus apskrities regionus, Kėdainių rajonas nukraujavo labiausiai – per šį laikotarpį neteko 26 proc. gyventojų. Kiek mažiau nukentėjo Raseinių rajonas, netekęs 24 proc. gyventojų, 23 proc. neteko Prienai, o Kaunas – 20 proc. Prognozuojama, kad stabilizuojantis ekonominei situacijai padėtis po truputį ims gerėti.

[quote author=”Aut. past.”]Per 2016 m. buvo užregistruota 590 gimimo įrašų (299 berniukai ir 291 mergaitė), iš jų 3 poros dvynukų. Iš minėto skaičiaus 151 vaikutis gimė užsienyje, vėliau įtrauktas į apskaitą Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje.[/quote]

Kokia demografinė situacija Kėdainių rajone yra šiuo metu? Kaip dažnai žmonės tuokiasi, kokias vietas renkasi santuokos ceremonijai bei kokius vardus duoda savo atžaloms?

Kėdainių savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė apie visa tai papasakojo „Rinkos aikštės“ skaitytojams.

– O kokia demografinė padėtis rajone, kiek gimsta vaikų?

– Šiemet sausio mėnesį buvo užregistruoti 42 gimimo įrašai (pernai sausio mėn. – 41). Berniukų ir mergaičių gimė beveik po lygiai. Iš jų – pirmas vaikas gimė 19-oje šeimų, antras – 16-oje, trečias – 4-iose, ketvirtas – 1-oje ir po septintą ir aštuntą vaiką – 1-oje šeimoje. Tame skaičiuje daug yra užsienio valstybėse gimusių vaikų, norėtųsi tikėti, kad kada nors jie galbūt sugrįš į Lietuvą.

Per 2016 m. buvo užregistruota 590 gimimo įrašų (299 berniukai ir 291 mergaitė), iš jų 3 poros dvynukų. Iš minėto skaičiaus 151 vaikutis gimė užsienyje, vėliau įtrauktas į apskaitą Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje.

Daugiausia vaikų gimė Jungtinėje Karalystėje – 97, Airijoje – 20, Norvegijoje – 14, Vokietijoje – 10, Prancūzijoje – 2, Švedijoje – 4, po 1 – Ispanijoje, Graikijoje, Rusijoje ir Azerbaidžane. Pagal minėtus skaičius, kaip ir 2015 m., galima daryti išvadą, kad daugiausia kėdainiečių yra išvykusių į Jungtinę Karalystę.

– Ar daugėja santuokų? Kokiais mėnesiais jų būna mažiausiai?

– Palyginus šių ir praėjusių metų sausio mėnesio duomenis, pernai sutuokėme 9, o šiemet per tą patį laiką – 13 porų, 5 iš jų buvo registruotos užsienio valstybėse, o vėliau įtrauktos į apskaitą Lietuvoje. Per 2016 m. iš viso buvo įregistruotos 332 santuokos.

Daugiausia santuokų turime vasarą ir dar rugsėjo mėnesį, o vėliau jų pradeda mažėti. Mažiausiai santuokų užregistruojame sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, bet jau nuo gegužės prasideda vajus, kuris tęsiasi iki metų pabaigos.

– Kokio amžiaus būdami žmonės dažniausiai tuokiasi? Ar dažnai pasitaiko įsimintinų, išskirtinių porų, kurias tenka tuokti?

– Dažniausiai tuokiasi jau subrendę, rimtai šiam žingsniui apsisprendę 25–30 metų žmonės. Pernai turėjome vieną nepilnametę merginą, kuri tuokėsi būdama 15 metų. Šiemet sausio mėnesį Rotušėje sutuokėme du Rusijos piliečius – 80 metų vyrą ir 75 metų moterį.

– Ar dažnai tenka tuokti užsienio šalių piliečius? Ar daug lietuvių tuokiasi užsienyje?

– 2015 ir 2016 m. sudarėme 5 civilinės būklės įrašus, kai 1 santuoka buvo registruota Šri Lankoje, 2 – Jungtinėje Karalystėje ir po 1 Ukrainoje bei Vokietijoje. Apskritai per visą laiką pasitaikė santuokų iš tokių egzotiškų šalių, kaip Indija, Pakistanas, Nigerija ir pan.

– Santuoką galima sudaryti ne tik Civilinės metrikacijos skyriuje. Kur šiais laikais pageidauja tuoktis kėdainiečiai?

– Išvažiuojamųjų santuokų daugėja visoje Lietuvoje. Kėdainių rajone jų turime mažiausiai, nes graži miesto Rotušės salė, senamiestis, kur tikrai daug puikių vietų, kuriose galima įsiamžinti. Todėl jaunavedžiai dažniausiai renkasi mūsų aplinką. Išvažiuojamąsias santuokas pernai surengėme penkiose vietose: Ąžuoloto sodyboje, „Medžiotojų sostinėje“, Akmenių dvare, ant Bakainių piliakalnio ir Džiazo gatvėje Kėdainiuose. Kadangi yra pasirinkimo laisvė, kai kurios poros pasirenka bažnytinę santuoką ir vėliau atneša dokumentus, kuriuos įtraukiame į apskaitą.

[quote author=”G. Petrauskienė”]Daugiausia santuokų turime vasarą ir dar rugsėjo mėnesį, o vėliau jų pradeda mažėti. Mažiausiai santuokų užregistruojame sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, bet jau nuo gegužės prasideda vajus, kuris tęsiasi iki metų pabaigos.[/quote]

– Kiek kainuoja santuokos sudarymas?

– Jeigu tuokiamasi mūsų miesto Rotušėje – reikia mokėti 20, o jei santuoka išvažiuojamoji – 60 eurų. Be to, jaunieji patys turi pasirūpinti santuokos registravimo vieta – muzika, staleliu, ant kurio būtų galima padėti dokumentus, žiedus. Tuo tarpu ceremonijai Rotušėje viską paruošiame ir pasirūpiname mes.

– Koks yra ištuokų skaičius mūsų rajone? Daugėja ar mažėja besiskiriančių porų?

– Pastebime mažėjimą. 2015 m. ištuokų užregistravome 176, o 2016 m. – 134. Kiek bus šiemet – sunku prognozuoti, statistika – slidus dalykas.

– Kokius vardus savo atžaloms išrenka tėvai? Kokie populiariausi ir kokie rečiausi, įdomūs, negirdėti?

– Sausio mėnesį mergaitėms buvo duoti Adelės, Kornelijos, Barboros, iš retesnių – Ugmilės, Iglės vardai, grįžo buvęs pamirštas Rūtos vardas. Berniukams – Artūras, Motiejus, Antanas, Jonas.

Pernai Rugilės ir Lėjos vardai buvo duoti 9 kartus, Emos – 8, Austėjos – 7, po 6 kartus – Luknės, Viltės, Smiltės, Amelijos. Iš retesnių ir įdomių vardų buvo Esmilė, Reina, Glorija, Ulita, Erdvilė, Kilina, Esma, Katalėja, Iglė, Lineta, Lukrecija, Gertrūda, Felicija, taip pat Eglė, Vaiva, Rūta, Saulė, Barbora.

[quote author=”Aut. past.”]Iš 590 registruotų gimimų 347 vaikai gimė tėvams esant santuokoje, 210 pripažinta tėvystė, kai tėvai nesudarė santuokos ir 33 gimimus registravo vienišos mamos. 2016 m. 62 šeimoms gimė po trečią vaiką, 11 – po ketvirtą ir penktą, 5 – po šeštą ir 1-oje – septintas vaikutis.[/quote]

Berniukų populiariausi vardai: Nojus – 11, po 10 – Matas, Emilis, Jonas, Lukas, po 9 kartus – Benas, Dominykas, 7 kartus – Arijus. Reti vardai: Taironas, Agatas, Nerilis, Daurius, Alantas, Mantas, Dojus. Reti buvo ir tokie lietuviški vardai, kaip Mykolas, Vytautas, Radvilas, Mindaugas, Antanas, Motiejus, Gediminas, Adomas, Skomantas ir daugelis kitų gražių vardų.

– Registruojate ne tik santuokas, gimimus, bet ir mirties atvejus. Kokią pastebite tendenciją?

– Šių metų sausio mėnesį mirties atvejų užregistruota daugiau – 77 (38 vyrai ir 39 moterys), kai pernai per tą patį laikotarpį – 65. Per visus 2016 m. Kėdainių rajone buvo sudaryti 804 civilinės būklės mirties įrašai.

Mirties atvejų padaugėja nuo lapkričio iki vasario mėnesio. Pagrindinės mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos (dažniausiai insultas, infarktas), nuo kurių mirė 44 žmonės, nuo vėžio – 11, plaučių ligų – 4, nelaimingų atsitikimų metu – 8. Vyraujantis mirusiųjų amžius – 80–89 metai.

Vieną mirties atvejį įtraukėme į apskaitą civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka, kai Lietuvos pilietis iš Kėdainių mirė užsienio valstybėje. Tuomet giminaičiai tvarkė duomenis ir iš užsienio atvežė mums dokumentus, nes, jeigu išvykus įvyksta kažkoks faktas – gimimas, santuoka, mirtis, tai būtinai reikia kreiptis į bet kurią Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą ir pranešti apie užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus, nes Lietuvos valstybė tokių duomenų negauna. Žmonės patys turi jausti pareigą ir pranešti.