Kėdainių ligoninės ginekologijos skyrius tapo traukos centru

Kėdainių ligoninėje po atlikto remonto akį traukia jaukus atsinaujinęs Akušerijos-ginekologijos skyrius. Jame – ir kelios šviesios modernios gimdyklos, ir operacinė bei mamai ir mažyliui pritaikytos palatos. Čia gimdyti važiuoja vis daugiau moterų iš aplinkinių miestų. Net ir iš Kauno. Moterys sako, jog medikų dėmesys, privatumas bei patogumas – dalykai, kuriuos atvykusios itin vertina bei brangina. Koks iš tiesų vyksta darbas ir gyvenimas šiame skyriuje, pasakoja gydytoja ginekologė Violeta TAMULIENĖ.

– Pastaruoju metu vis daugiau gimdyvių renkasi Kėdainių ligoninę, kodėl?

– Iš tiesų, jau vien šiais metais pas mus gimdė ne viena moteris, atvykusi iš Panevėžio, Radviliškio ir Jonavos rajonų, atvyksta ir kaunietės – moterys, norinčios daugiau privatumo ir ramybės.

Nors Kėdainių ligoninė yra mūsų pagrindinė darbovietė, tačiau dėl gydytojų trūkumo dirbam ir kitose gydymo įstaigose: Krekenavoje, Panevėžyje ir Kaune.

Dalis moterų pripranta prie visą jų nėštumą prižiūrėjusių gydytojų ir jais labai pasitiki, todėl ir atvažiuoja gimdyti į Kėdainius.

Vizituodama moteris, gimdžiusias iš kitų rajonų, aš dažnai paklausiu, kaip jos pas mus jaučiasi. Sulaukiu labai gražių atsiliepimų, ir ne tik apie gydytojus.

Pagimdžiusios moterys negaili pagyrų visam personalui, o ypač – akušerėms ir naujagimių slaugytojoms – už jų švelnumą, palaikymą ir dėmesį.

Būdama gimdykloje, dažnai stebiu dirbančią komandą – kaip personalas bendrauja su gimdyve ir jos vyru, kaip į ją žiūri, kaip pagiria už pastangas, paduoda vandens ar kreipiasi mažybiniu vardu.  Tuomet aš labai didžiuojuosi mūsų kolektyvu ir suprantu, kad mes einam teisingu keliu.

Mūsų Akušerijos skyrius yra labai jaukus – įdėjom labai daug pastangų, kad moterims pas mus būtų švaru, patogu ir jauku: suremontuotos patalpos, naujos funkcinės lovos, o tai ypač aktualu moterims po atlikto cezario pjūvio operacijos, naujos spintelės ir naujagimių lovytės, Kėdainių dailės mokyklos dovanoti vaikų paveikslai ir t.t.

– Kokios svarbiausios, dažniausiai teikiamos paslaugos yra jūsų skyriuje?

– Pas mus teikiamos ginekologinės ir akušerinės paslaugos.

Darbą ginekologijos skyriuje galima šiek tiek planuoti, nemaža dalis operacijų yra planinės: biopsijos, gimdos kaklelio konizacijos, gimdos abrazijos ir histeroskopijos, laparoskopijos ir plastinės operacijos.

Kitos moterys atvyksta skubos tvarka. Pagalba kraujuojančioms nėščioms moterims ar su ūmiu pilvo skausmu teikiama visą parą.

Tuo tarpu Akušerijos skyriuje darbo prognozuoti beveik neįmanoma, nei gimdymų, nei skubių cezario pjūvio operacijų nenumatysim. Akušerio-ginekologo darbas yra įvairus ir nenuspėjamas. Jeigu viena savaitė būna rami, tai kitą jau vos spėjam suktis.

[quote author=“V. Tamulienė“]Net nežinau, kaip nupasakoti tą jausmą, kai galiausiai gimsta naujagimis, ypač po ilgo ir sunkaus gimdymo – gal jaučiu palengvėjimą, o gal ir pergalę. Manau, tą patį jaučia visa gimdyme dalyvavusi komanda ir, žinoma, pati gimdyvė.[/quote]

Kadangi Kėdainių ligoninėje yra teikiama tiek akušerinė, tiek ginekologinė pagalba, čia dirbantis gydytojas turi būti nuolat pasirengęs: vieną akimirką gali ramiai surašinėti ligos istoriją, o kitą – stabdyti kraujavimą ar priiminėti gimdymą.

Mūsų specialybės gydytojai labiau nei kitų privalo nepasimesti ir išlikti ramūs. O iššūkių juk pasitaiko įvairių.

Kartais susiduriam su socialinėmis problemomis, kai, išleidus moterį į namus, ji neturi kaip grįžti, arba, prireikus III lygio ginekologo ar onkologo konsultacijos, ji nenuvyksta, nes tiesiog neturi tam lėšų.

Neretai tenka pranešti moteriai apie nutrūkusį nėštumą ar tyrimo atsakymą su onkologine diagnoze, tada tampam ne tik gydytojais ginekologais, bet ir psichologais.

Kad ir kokia bloga žinia bebūtų, visada stengiamės surasti bent vieną teigiamą dalelę, kad moteris turėtų motyvacijos eiti pirmyn.

Ne visada pavyksta pamiršti moters liūdesį ir ašaras. Grįžus namo vis dar jauti kažkokį negerą jausmą. O viską apsunkina dar ir tai, kad su vyru dirbam tą patį darbą, tai kartais tą slogią nuotaiką galima dauginti iš dviejų.

Šeimos draugai ir artimieji dažnai klausia, kaip mums pavyksta vis dar šypsotis? Tiesiog kai būna per sunku, stengiamės savo mintis nukreipti kitur: aš lankau Dailės mokyklą, vyrą išleidžiu į žvejybą, o vakarais kartu bėgiojam.

– Jums padedant, įvyksta stebuklai – gimsta vaikai – kaip jūs jaučiatės, jau pripratote prie padėkų?

– Net nežinau, kaip nupasakoti tą jausmą, kai galiausiai gimsta naujagimis, ypač po ilgo ir sunkaus gimdymo – gal jaučiu palengvėjimą, o gal ir pergalę.

Manau, tą patį jaučia visa gimdyme dalyvavusi komanda ir, žinoma, pati gimdyvė.

O ypač džiugina sklandūs, fiziologiniai gimdymai, kuriuos mes tarpusavyje vadinam „gražiais“. Patikėkit, jie tikrai gražūs ir tai tikrai yra gamtos stebuklai.

Gimdžiusi moteris visada giliai atsikvepia, dauguma jas palaikiusių vyrų vos sulaiko ašaras, o mes šypsomės ir mintyse dėkojame Dievui, kad viskas pavyko puikiai – turim sveiką mamą ir sveiką naujagimį. Juk mes atsakome ne už vieną pacientą, o už du.

Kažkada mėginom, remdamiesi medicininiais išrašais, su vyru skaičiuoti, keliuose gimdymuose jis yra dalyvavęs – suskaičiavom per 600!

O įstrigusių istorijų yra daug.

Kažkodėl dažniau įsimena tos, kurios buvo labai sunkios: masyvus kraujavimas po gimdymo ar ankstyvas sepsis, kai kovojom dėl tų moterų gyvybių. Laimei, viskas baigėsi laimingai.

Bet viena istorija man yra ypatinga.

Tą dieną dirbau Akušerijos skyriuje, buvo likusi valanda iki darbo pabaigos ir staiga su sirenom atlėkė Greitosios medicinos pagalbos automobilis – atvežė labai jauną gimdyvę.

Mergina nėštumo metu niekur nesilankė, echoskopu niekuomet nebuvo žiūrėta, neatlikti jokie tyrimai, o laiko mes jau nebeturėjom, vos spėjom priimti gimdymą.

Gimė dvyniai – du sveiki, nuostabūs berniukai! Visiems tai buvo iššūkis, nes gimdyti dvynius yra labai rizikinga ir tokios moterys turėtų gimdyti tik III lygio stacionare.

Liūdniausia buvo tai, kad gimdžiusi mergina nenorėjo nė pažiūrėti į savo vaikučius, visas personalas dėjo pastangas įtikinti, padėti, kvietėme socialinius darbuotojus, bet pakeisti sprendimo „palikti“, deja, nesugebėjome.

Dvi dienas neradome sau vietos, su nerimu laukėm tos dienos, kada berniukus privalėsim perduoti vaikų namams. O tada įvyko stebuklas – atsirado nuostabi pora, kuri su didžiausiu noru sutiko juos auginti. Iki šiol gauname tų vaikučių nuotraukas – jie nuostabūs, mylimi ir laimingi.

– Skyriuje dirba ir jauni specialistai, ir patyrę medikai. Kaip jie sutaria?

– Kėdainių ligoninėje pradėjau dirbti, kai skyriui tuomet vadovavo dabartinis Seimo narys Darius Kaminskas. Jis mus išmokė komandinio darbo, pasitikėti didelę patirtį turinčia akušere, išgirsti ir įsiklausyti į patarimus.

Nemažiau „geros“ patirties gavau ir iš kartu su manimi moterų konsultacijoje dirbančios akušerės  A. Vinciūnienės. Ji išmokė mylėti moteris, padėti daugiau negu „nurodo protokolai“. Už tai esu jiems labai dėkinga.

Todėl dabar, kai ateina pas mus dirbti naujas medikas ar tiesiog praktiką atliekantys studentai, stengiamės visada padėti. Nors jau beveik metus nebedirbam moterų konsultacijoje, su ten dirbančiom akušerėm bendraujam beveik kasdien: aptariam nėščiųjų priežiūrą, peržvelgiam atliktus tyrimus, įtardami sudėtingesnius atvejus, nukreipiam į stacionarą.

Neseniai moterų konsultacijoje pradėjęs dirbti gydytojas V. Černius mane mokė praktikos rezidentūros metu, visada buvo geras ir malonus, tai ar galėtumėm dabar su juo elgtis kitaip?

Šią vasarą jo dėka galėsim savaitę atostogauti kartu su vyru – gydytojas V. Černius pavaduos mus Akušerijos-ginekologijos skyriuje. Šiuo žmogumi mes visiškai pasitikim, netgi pavadavimo metu apgyvendinsim savo namuose.