Kėdainių ligoninėje planuojamas ilgai lauktos „Skausmo klinikos“ atidarymas
Lėtinis skausmas po truputį tampa nauja šiuolaikinės visuomenės dalimi – nuolat skubantys žmonės šiandien laiko sau nebeatranda, ignoruoja kūno siunčiamus signalus, o į medikus neretai kreipiasi jau tik tuomet, kai liga būna įsisenėjusi. Kėdainių ligoninėje iki šių metų pabaigos planuojama atverti naujos „Skausmo klinikos“ duris. Joje patyrę ir ilgametę patirtį turintys medikai žmonėms padės ne gyventi su skausmu, o darys viską, kad žmonės jo nebejaustų. Ką galite padaryti jau šiandien, kad skausmo gydymas būtų efektyvus, o gyvenimo kokybė ženkliai pagerėtų?
Skausmų priežastis – stresas
Skausmas yra subjektyvus patyrimas, kuris reiškia, jog žmonės skiriasi tuo, kaip patiria skausmą ir kiek jo gali iškęsti. Todėl žmonėms sunku išmatuoti kito jaučiamo skausmo intensyvumą ir tiksliai pasakyti, koks skausmo malšinimo būdas – medikamentinis ar nemedikamentinis – jam labiau tiktų. Tad medikai, dirbantys su skausmu, rekomenduoja – rašykite skausmo dienoraštį – kada skaudėjo, kada skausmai prasidėjo, kokie vaistai ir kokios jų dozės pagelbėjo.
Tokį dienoraštį rašyti rekomenduojama mažiausiai mėnesį, jį peržiūrėjęs gydytojas sužinos daug daugiau informacijos nei pats žmogus jam galėtų pateikti – normalu daug ką pamiršti, o štai, kas surašyta – niekur nedings.
Naujai atidaromoje „Skausmo klinikoje“ dirbsiantys gydytojai – anestezeologas reanimatologas Egidijus Gaučas ir kitas gydytojas iš Kauno Tadas Rupša pasakoja, jog „Skausmo klinikos“ buvo pradėtos kurti siekiant pagerinti onkologinėmis ligomis sergančiųjų ligonių kasdienybę, tačiau šiuo metu, anot E. Gaučo, dažniausiai klinikų pacientai skundžiasi nugaros skausmais. „Onkologinių ligonių sulaukiame vis mažiau ir labai gaila, nes vien narkotinėmis medžiagomis gydytis skausmą, kaip kad dažniausiai daroma dabar, nėra išeitis.
Narkotikai numalšina skausmą, tačiau nepašalina kitų onkologines ligas lydinčių negalavimų – baimės, nemigos, o tinkamai parinkti vaistų deriniai susidoroja ir su skausmu, ir su šalia esančiais negalavimais.
Nerekomenduoju apsiriboti vien brangiai kainuojančiais narkotikais. Mūsų žmonės yra kuklūs, skausmą linkę kentėti, vyrauja požiūris – jei jau susirgai vėžio liga, skausmas – neatsiejama ligos dalis ir jį kentėti kone privaloma. Tačiau mes „Skausmo klinikoje“ stengsimės pakeisti ir šią, ir kitas žmogaus pasąmonėje įsitvirtinusias neteisingas nuostatas“, – sako E. Gaučas.
[quote author=“E. Gaučas“]Dokumentuose mano pamaina trunka parą, – sako jis, – tačiau neįmanoma būti gydytoju tik tas dvidešimt keturias valandas – juk neišeisi nei pačiame operacijos įkarštyje pareiškęs, jog pamaina baigėsi, nepaliksi neapžiūrėto vyro, moters ar vaiko, jei jį ištiko bėda.[/quote]
Svarbu atsiminti, jog gydyti skausmą gali būti taikomi įvairūs būdai: psichoterapija, masažai, vandens procedūros, pasivaikščiojimas gamtoje, meditacija, akupunktūra, nugaros raumenų stimuliacija, kai į stuburo kanalą implantuotas elektrodas siunčia impulsus ir malšina skausmą. Visa tai – nemedikamentiniai skausmo gydymo būdai. Kita priemonių grupė – vaistai nuo skausmo ir injekcijų blokados.
Gyventi be skausmo – įmanoma
Kiekvienas žmogus skausmą jaučia ir vertina skirtingai: vienas, skilus kaului, gali vaikščioti savaitę, kitas dėl eilinio sumušimo į medikus kreipiasi iš karto. Todėl naudojama vadinamoji skalė, kur skausmas įvertinamas balais nuo nulio iki dešimt.
Kaip rodo atlikti tyrimai, apie 70 proc. Lietuvos gyventojų patiria lengvą skausmą, 45 proc. – vidutinį, 16 proc. – stiprų ir 6 proc. – nepakeliamą.
Medikas, objektyviai įvertinęs visus nusiskundimus, ligos priežastis bei eigą, gali nuspręsti, kokią skausmo malšinimo taktiką taikyti, o jei tai bus reikalinga, naujojoje „Skausmo klinikoje“ tokią procedūrą, kaip, tarkim, injekcinę blokadą, galės atlikti nedelsiant. Tačiau tam, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis, pasak gydytojo anestezeologo reanimatologo Tado Rupšos, reikia kuo daugiau informacijos – atvykstant į „Skausmo kliniką“ labai praverstų jau minėtas skausmo dienoraštis, taip pat – kuo išsamesnis šeimos gydytojo atliktų tyrimų sąrašas.
„Visa ši informacija padės mums sudaryti kiekvienam pacientui individualų gydymo planą, kuo daugiau žinosime apie paciento ligos būklę ir eigą, simptomus, tuo greičiau žmogus sulauks pagalbos.
Skausmo nereikia kentėti, jį būtina malšinti, nesvarbu, kad lietuviai iš tiesų yra kuklūs ir retai besiskundžiantys žmonės. Atsiradus dirgikliui, išsiskiria neuromediatoriai, kurie sukelia skausmą. Kartu metu mūsų organizmas įjungia skausmo slopinimo sistemą, t. y. išskiriamos medžiagos, kurios slopina skausmą. Jei skausmas išlieka ilgai, skausmo slopinimo sistema tiesiog išsenka ir skausmas tampa lėtiniu. Pasikeičia signalai galvos smegenyse – smegenų žievėje lieka atmintis apie skausmą, nors dirgiklio gali jau nebebūti“, – pasakoja Kėdainių ligoninės gydytojas anestezeologas reanimatologas Tadas Rupša.
Mediko darbas – iš pašaukimo
Edigijus Gaučas ir Tadas Rupša – kauniečiai, puoselėjantys nemarią meilę Kėdainiams, juose gyvenantiems žmonėms.
Vieną pirmųjų „Skausmo klinikų“ įkūrėjų E. Gaučą, besistažavusį ir dirbusį Vokietijoje, Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas ilgai viliojo grįžti ir čia dirbti.
Medikas dvejojo, mat pacientus gydo dar keliuose Lietuvos miestuose, tačiau galiausiai sutiko – kiek mažiau nei prieš metus jis vėl grįžo į Kėdainių ligoninę, kurioje jau yra dirbęs ir seniau.
Šį kartą jį suviliojo galimybė gydyti šio miestelio žmones ir nuo skausmo – juolab dažnas jo pacientas į Kauno klinikas atvyksta būtent iš čia, Kėdainių. O kol bus sutvarkyti formalumai ir atidaryta klinika, jis dirba ir gydytoju anestezeologu reanimatologu.
Gydytojas sako, jog visko per ilgus jo darbo metus matyta – iš atminties nedingsta nei kritinės būklės ištikti ir jo gelbėti kūdikiai ar tragiškos avarijos, kai operacinėje sprendimus reikia priimti per kelias sekundes. Sekundes, kurios neretai nulemia tolimesnį žmogaus gyvenimą… „Dokumentuose mano pamaina trunka parą, – sako jis, – tačiau neįmanoma būti gydytoju tik tas dvidešimt keturias valandas – juk neišeisi nei pačiame operacijos įkarštyje pareiškęs, jog pamaina baigėsi, nepaliksi neapžiūrėto vyro, moters ar vaiko, jei jį ištiko bėda. Padedu. Kartais iš paskutinių jėgų. Tačiau savo pasirinkimo, savo darbo aš niekuomet nesigailėjau. Ir nuoširdžiai laukiu naujosios „Skausmo klinikos“. Žinote kodėl? Nes noriu išmokyti šio gražaus miestelio darbščius žmones gyventi be skausmo“, – iššūkį sau kelia Egidijus Gaučas.
