Kėdainių ligoninėje – kylantys medikų atlyginimai ir itin daug nemokamų vaistų
Vos prieš kelis mėnesius Lietuvoje praūžė medikų atlyginimų didinimo vajus. Ženkliausiai jis didėjo mažiausiai iki šiol uždirbusiems medikams, kiek mažiau – didesnius atlyginimus gavusiems gydytojams. Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas pasakoja, kad jo vadovaujamoje ligoninėje permainos taip pat įvyko ir jau baigia nusistovėti.
– Kaip su atlyginimu kėlimu susidorojote savo ligoninėje?
– Gydymo įstaigoms Lietuvoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo skirta beveik 100 milijonų eurų. Atsižvelgiant į tai, kokias paslaugas teikia konkreti ligoninė, sumos skyrėsi, tad kalbant apie Kėdainių ligoninę, mums kvotos buvo padidintos 73 tūkstančiais eurų, tačiau jei norime visiems medikams algas pakelti 20 procentų, mums dar mėnesiui trūksta 7 tūkstančių eurų, na, o iš viso aštuoniems mėnesiams yra skirta 584 tūkstančiai eurų. Mes, turėdami savo rezervą, galėjome atlyginimus kelti daugiau nei 20 procentų, tačiau pirmiausia stengėmės padidinti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems medikams – slaugytojoms, kurioms bazinis atlyginimas kilo 31 procentu. Gydytojų atlyginimų pakėlimui liko apie 10 procentų sumos. Kai kurie iki šiol daugiau uždirbę medikai ženklaus finansinio pagerėjimo nepajuto, nes, tokius sprendimus – atlyginimus didinti mažiausiai uždirbantiems – priėmėme su gydymo tarybomis, darbo tarybomis, kurios išrinktos darbuotojų ir profsąjungų, taip pat gydytojų sąjungomis.
– Koks šiuo metu yra vidutinis gydytojo atlyginimas?
– Vidutinis gydytojo atlyginimas iki šiol buvo 1 350 eurų su mokesčiais, juos atskaičius – kiek daugiau nei 1 000 eurų. Dabar, po pakėlimo – su mokesčiais gydytojų vidutinis atlyginimas 1 550 eurų, o slaugytojų – 747 eurai. Tačiau pasikartosiu – tiek kainuoja atsakomybė, įtampa, budėjimai. O ir ligos ar sunkios traumos atveju medikui labai sunku emociškai. Gydytojai yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam iš mūsų. Tiesiogine to žodžio prasme.
O ką mes šiandien turime iš tiesų? Jie dirba keliais etatais, važinėja į skirtingas ligonines, neretai budi ištisomis paromis. Ir visa tai daro, kad galėtų bent išgyventi. Taip būti neturėtų – mums reikalingi dirbantys, iš atlyginimų pragyventi galintys ir apie išvykimą svetur negalvojantys gydytojai.
– Neretai pacientai skundžiasi, kad nors yra drausti, ligoninėse už dalį vaistų privalo sumokėti patys. Ar ir Jūsų vadovaujamoje ligoninėje tokia pati tvarka?
– Ne, tikrai ne. Tik už labai mažą dalį vaistų susimoka pacientai, o visus kitus suteikiame nemokamai. Man atrodo, kitaip ir būti negali – jei sergi ir esi draustas, paslaugų kokybė turi būti kuo aukštesnė, o papildomos priemonės – tvarsliava, medikamentai – neturi kainuoti.
Teko girdėti, kad kitose ligoninėse galioja visai kitos tvarkos, ligoniai plačiai atveria pinigines. Tarkim, į Kėdainių ligoninę iš Vilniaus ar Kauno važinėjantys anesteziologai-reanimatologai pasakojo, kad Vilniuje nėra tokių sąlygų, kokios yra pas mus. Tad kiek iš tiesų kainuoja „nemokami“ vaistai, sprendžia kiekvienos ligoninės administracija. Mano vadovaujamoje įstaigoje nemokami vaistai ir yra nemokami.
– O kaip emigrantai? Ar ir jie atvyksta tirtis, gydytis į jūsų ligoninę?
– Atvyksta, žinoma. Ir atvyksta dėl kelių priežasčių. Pirma, labiau pasitiki savo šalies medikais, o ir susikalbėti vartojant specifinius medicininius terminus tikrai lengviau. Kita priežastis – kainos. Čia jos, net ir lankantis privačiai, mažesnės kartais, o ne vienetais. Kiek yra buvę atvejų, kad pacientas, tarkim, tvarkytis dantų du ar tris kartus specialiai skrenda į Lietuvą. Ir net sudėjus kelionės bei gydymo išlaidas, čia, Lietuvoje, gydytis pigiau.
Mūsų ligoninėje taip pat yra programų, skirtų būtent emigrantams – jie gali užsiregistruoti jiems patogiu laiku pas vieną, du, penkis specialistus ir atvykę juos visus aplankyti. Nėra jokių eilių, nereikia siuntimų, tiesiog tam tikrą sumą susimoki į kasą ir esi ramus dėl savo sveikatos.
Pastebime, jog vasarą atvyksta gerokai daugiau norinčiųjų pasitikrinti sveikatą, tačiau ir tada eilės nesusidaro, nes visa registracija išankstinė. Belieka nusipirkti bilietą ir pasirūpinti savo sveikata. Iš mūsų pusės tam sudarytos visos sąlygos, belieka jomis pasinaudoti.
– Neseniai laimėjote dar penkerių metų kadenciją Kėdainių ligoninės vadovo poste. Kokių žadate pokyčių?
– Manau, svarbiausia tęsti pradėtus darbus – geriatrijos, skausmo klinikų atidarymus, investuoti laiko bei lėšų į personalo kvalifikacijos kėlimą, kursus. Ne mažiau aktualus ir eilių klausimas, kurį visą laiką stengiamės spręsti, ir labai noriu priminti pacientams, jog kone 30 procentų užsiregistravusiųjų pas medikus – neateina, o tai reiškia, jog dalį savo laiko, kurį medikas praleidžia veltui ne dėl savo kaltės, jis galėtų skirti kitam ligoniui, jo gydymui. Taip pat džiugina, kad pagaliau bus galima pradėti jau 11 metų stringantį projektą – ligoninės administracinio-laboratorinio korpuso renovacija. Šis didžiulis darbas Sveikatos apsaugos ministerijos strateginiuose planuose yra jau nuo 2007 metų, tačiau keičiantis ministrams vis būdavo nustumiamas į šalį, dabar, iš premjero Sauliaus Skvernelio lūpų išgirdome pažadą, jog ilgai laukti darbai pagaliau bus pradėti.
Be jokios abejonės, tobulinsime ir gerinsime ligonių priežiūrą, stengsimės, kad įstaiga ir toliau atsinaujintų bei teiktų kokybiškas paslaugas.
