Kaštonams ginti – šimtai eurų
Per 90 miesto kaštonų apžieduoti kaštonų kenkėjų – keršakandžių – gaudyklėmis. Jos miesto seniūnijai atsiėjo beveik 3 000 eurų. Kol kas kaštonai apvyti ten, kur jų daugiausia – dviejose miesto gatvėse: Č. Milošo bei S. Dariaus ir S. Girėno. Norėdamas kaštonus saugoti kuo tikslingiau seniūnas Valentinas Tamulis ruošiasi inventorizuoti visus miesto kaštonus.
Paplito visur
Kaip pasakojo V. Tamulis, kaštonų keršakandės šalyje pastebėtos apie 2002-uosius ir jau paplito visur. Kėdainiai su minėtais kenkėjais taip pat kovoja nebe pirmus metus.
„Valstybė nėra priėmusi vienos strategijos, kaip geriausia būtų kovoti su keršakandėmis, – pastebi miesto seniūnas. – Drugiai ant kaštonų lapų prideda kiaušinėlių – ant vieno lapo jų pridėti gali net iki 160. Išsiritę vikšriukai graužia lapą ir šis paruduoja. Toks kaštonas nebręsta – neaugina medienos. Jei lapai visai nuruduotų, kaštonas tais pačiais metais galėtų darsyk sužydėti, bet tada jo imunitetas peržiemoti būtų silpnesnis.“
Deginti
V. Tamulis aiškina, jog kitos savivaldybės lapus degina.
„Mieste lapų sudeginti negalime. Rudenį, kai jie krenta, reikėtų lapus nuolat rinkti ir utilizuoti. Kai kas mano, kad padėtų šaltos žiemos. Mat tada kenkėjai įšaltų ir neišgyventų“, – kalba pašnekovas.
Po kelis tūkstančius
Kėdainiečių naudojamas keršakandžių naikinimo metodas, anot V. Tamulio, nepigus. Šiemet gaudyklėms išleista 2 700 eurų. Panašią sumą atseikėti reikėdavo ir ankstesniais metais.
„Dabar kaštonus apjuosėme dviejose gatvėse. Mat čia kaštonų yra ištisos eilės, bet pavienių medžių esama ir kitose miesto gatvėse. Tad iki rudens ketiname atlikti kaštonų inventorizaciją. Tada žinosime, kiek šių medžių yra, kiek reikia gaudyklių ir lėšų. Jei saugome kaštonus, tai veiksmingiausia bus, jei saugosime visus“, – mano seniūnas.
