Kas vyksta su krepšinio klubu „Nevėžis“?

2015-ieji ir 2016-ieji metai Kėdainių krepšinio kubui „Nevėžis“ buvo išties nelengvi. Įvairaus plauko skandalai, iškelta bankroto byla bei nemenkos skolos judino šį klubą iš pačių pamatų. Tiesa, tikėtasi, kad 2017-ieji atneš teigiamų permainų – rajono savivaldybės Taryba skyrė nemažą sumą pinigų, o pats klubas aktyviai ieškojo naujo generalinio rėmėjo, kurio piniginės įplaukos turėjo padėti atsikratyti jau ilgus metus iš paskos besivelkančios skolų uodegos. Tačiau vasarai įpusėjus – galimai iškilo naujas skandalas. Taipogi, dėl skolų.

Taryba „Nevėžio“ klubui – neabejinga

Respublikiniu mastu krepšinio pasaulio vandenys buvo sudrumsti jau tuomet, kad Kėdainių rajono valdantieji 2015 metais krepšinio klubui iš savivaldybės biudžeto skyrė 30 000 eurų abonementams įsigyti, už kuriuos rajono moksleiviai galėjo žiūrėti krepšinio rungtynes visą sezoną nemokamai.

Vėliau tai peraugo į savotišką skandalą – pigiausi abonementai, kurie užtikrino galimybę stebėti viso sezono „Nevėžio“ rungtynes, kainavo 100 eurų. Kiek žinoma, pigiau visą sezoną buvo galima stebėti net gerokai pajėgesnių krepšinio komandų žaidimą… Maža to, mokiniams išdalinti abonementai buvo imti perpardavinėti net keletą kartų pigiau.

Dar vėliau iškelta bankroto byla, buvusių žaidėjų mesti kaltinimai dėl milžiniškų skolų.

Nepaisant to, kad Kėdainių krepšinio klubas per tą laiką spėjo ne kartą nuskambėti respublikiniu mastu, ir tikrai ne iš pačios geriausios pusės, rajono savivaldybės Taryba nebuvo abejinga – savo miesto krepšinio klubo ignoruoti negalima. Atsitiesti ir išlipti iš skolų duobės be pagalbos nėra lengva. Po to, kai „Veržliojo Nevėžio“ direktorė Ingrida Marijošienė patikino, kad klubas turės generalinį rėmėją, kad su įmone, kurios pavadinimo paviešinti ji nenorėjo, vyksta rimtos derybos, savivaldybė tapo kubo rėmėju ir skyrė 183 000 eurų 2017–2018 metų sezonui.

[quote author=“I. Marijošienė“]Galbūt jau šį sezoną bus paskelbtas rėmėjas. Tai didelė įmonė, didelis rėmimas, sutartis ne vieneriems metams būna. Natūralu, kad ir derybų procesas yra ilgas, užsitęsia. Gali būti, kad rėmėjas dar šiemet atsiras.[/quote]

Taigi solidi parama buvo skirta ir posėdžio metu klubo direktorė teigė, kad tokia pinigų suma turėtų leisti klubui visiškai funkcionuoti ir siekti aukštesnių rezultatų.

Direktorė taip pat pateikė sudarytą 3 metų visų susidariusių skolų grąžinimo planą. Nesumokėtus mokesčius ir skolą „Sodrai“ ketinta grąžinti per 2–3 metus. Didžiųjų kreditorių klausimas buvo dalinai išspręstas – 95 103 eurus klubui paskolinę UAB „Daumantai“ sutiko skolą nurašyti, o su beveik 166 000 eurų paskolinusia įmone „Fortera“ yra pasirašyta taikos sutartis, kuri galioja iki 2021 metų.

Pradėjusi mažėti skola vėl išaugo

Paprasčiausia, ką galima padaryti – įvertinti klubo „Veržlusis Nevėžis“ skolas „Sodrai“.

Štai 2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, po to, kai buvo gauta savivaldybės skirta parama, skolų nebuvo, kitaip tariant, klubas su valstybine įmone visiškai atsiskaitė. Tačiau taip pat, kaip staigiai skolos dingo, taip staigiai jos ir vėl atsirado – jau 2017 metų pradžioje skola „Sodrai“ siekė beveik 7 000 eurų. Balandžio mėnesio skola siekė jau daugiau kaip 7 500 eurų. Liepos mėnesio skola – 6 308,13 eurų.

Nesumokėjo už buto nuomą?

Tačiau atrodo, kad klubas turi skolų toli gražu ne tik valstybei, bet ir privatiems asmenims. Kaip žinia, klubas nuomoja butus žaidėjams, tačiau ne su visais atsiskaito.

Štai Timūras Kuprijanovas, nuomojęs butą „Nevėžiui“, viešojoje erdvėje tikino, kad klubas jau nuo praeitų metų lapkričio mėnesio nemokėjo komunalinių mokesčių. Taip pat jo žiniomis, klubas yra įsiskolinęs ir viešbučiams.

„Aš buvau įdėjęs į socialinę erdvę skelbimą, kad nuomoju butą. Ir „Nevėžio“ vadybininkas į mane kreipėsi. Jie apsižiūrėjo – tas butas paprastas, normalus – jiems tiko, ir jie jį išsinuomojo. Tačiau nuo pat 2016 metų rugpjūčio mėnesio, kai išnuomojau jiems butą, jie realiai sumokėjo tik pradinį įnašą ir dar tris mėnesius mokėjo komunalinius mokesčius. O daugiau – nieko nemokėjo. Nuo lapkričio mėnesio nėra nei lapelių, nei įmokų.

O kai paprašau susimokėti, prasideda pasakojimai – tai sumokės pirmadienį, tai sumokės kito mėnesio pirmą dieną, tai direktorė išėjusi, tai buhalterės nėra. Viskas yra velkama, vis tolyn ir tolyn. Jie nebendrauja, sako, kad arba kad sumokės, arba kad nėra pinigų“, – susidariusią situaciją nupasakojo T. Kuprijanovas.

Pašnekovo teigimu, po to, kai skundu buvo pasidalinta socialinėje erdvėje, klubo vadovybė sureagavo – pažadėjo skolas sumokėti pirmadienį. Tačiau pažadai ir liko pažadais.

„Po to, kai parašiau socialiniame tinkle apie skolas, klubas sureagavo – sakė, kad apmokės skolas pirmadienį. O praėjo jau kokie trys pirmadieniai.

Esu kalbėjęs ir su klubo direktore, esu raginęs susimokėti. Sakiau, kad kreipsiuos kur nors – net nereaguoja į tai. Sako, kad nešantažuočiau. Dabar iš viso nėra kalbos apie apmokėjimą – nei ragelio nekelia, nei perskambina. Tai artimiausias kelias dabar – į teismą. Matyt, turi daug pinigų teismams ir advokatams“, – ironizavo vyras.

Dar daugiau skolų?

Tiems, kurie svarsto, kad šis atvejis – galimai vienetinis, panašu, teks nusivilti. Socialinėje erdvėje netruko pasklisti informacija, kad klubas galimai nemoka žaidėjams atlyginimų ir turi kitokių skolų.

[quote author=“T. Kuprijanovas“]Po to, kai parašiau socialiniame tinkle apie skolas, klubas sureagavo – sakė, kad apmokės skolas pirmadienį. O praėjo jau kokie trys pirmadieniai.[/quote]

„Yra faktas, kad jie taip elgiasi. Jei jie žaidėjams nesumoka, nesumoka už nuomą – tai blogina visų kėdainiečių situaciją. Jie prisiveža žaidėjų užsieniečių, viešbučius nuomoja, butus nuomoja, ir už nuomą nesumoka. Žaidėjams atlyginimų nesumoka net – esu ir tokių faktų girdėjęs.

Manau, kad klubas yra blogai valdomas iš principo. Gali skirti jam kiek nori pinigų, bet jie bus ištaškyti, jie yra neteisingai valdomi.

Juk jei neturi pinigų eiti į restoraną, tu į jį neini, o ne nueini, pavalgai ir tada sakai – oi, neturiu pinigų. Tai tas pats ir su klubu…“ – svarstė T. Kuprijanovas.

Išsisukinėti neketina

Tuo tarpu „Veržluiojo Nevėžio“ direktorė I. Marijošienė tikino, kad situacija yra visiškai kitokia, nei ją bando nupiešti T. Kuprijanovas. Esą sutartyje buvo numatyta, kad komunalinius mokesčius mokės jis pats.

„Čia labai paprasta situacija. Pagal sutartį, Timūras komunalinius mokesčius turėjo mokėti pats ir jisai turbūt nemokėjo tą laikotarpį. Skaitiklių parodymus mes jam siuntėm. Už buto nuomą yra visiškai atsiskaityta, sutartis yra jau pasibaigusi. Ir jis tikriausiai už komunalinius nemokėjo, mes jam siuntėm tuos rodmenis, jis mums atgal apmokėtų kvitų nesiųsdavo, pagal kuriuos mes jam sumą visą pervestume. O jis, matyt, dabar gale už viską vienu kartu susimokėjo ir tą pačią minutę pareikalavo pinigų.

Tačiau yra mokėjimų eilė, į kurią visi mokėjimai rikiuojami, ir kai ateis ta eilė, pagal finansines galimybes mes viską apmokėsime.

Viskas labai paprasta, tiek, kad žmogus labai keistai elgiasi. Mes neišsisukinėjame juk, jis man skambino, aš su juo kalbėjau, jam tą patį pasakiau. Jis čia grasino man respublikiniais žurnalistais, nu tai sakau – labai gerai, žurnalistai išklauso abi puses“, – tikino I. Marijošienė.

Klubo direktorė tikino, kad mokėjimas yra įtrauktas į eilę, ir su T. Kuprijanovu atsiskaityta tikrai bus, tačiau situaciją apsunkina jo nenoras komunikuoti.

„Vasarą klubui su pinigais yra labai striuka. Reikia pabaigti atsiskaitymus pasibaigusio sezono, rinkti naujam sezonui – bet vasarą pinigų judėjimas krepšinio klubuose yra labai lėtas. Didžiausios įplaukos būna prieš pat sezoną – rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais.

Mes tikrai niekur nesislepiame, tačiau mums labai sunku buvo su juo kontaktuoti. Jis nereaguodavo, neatsiliepdavo į skambučius, nekontaktuodavo. Dabar, kai jau susimokėjo tą didelę sumą, staiga ne tik į klubą, bet ir į viešumą iššoko. Dar kartą kartoju – mes tikrai niekur nesislepiame. Jei būtų jis kas mėnesį mokėjęs komunalinius mokesčius ir mums kvitus siuntęs, viskas būtų kitaip, bet jis nereagavo nei į skambučius, nei į elektroninius laiškus“, – situaciją komentavo I. Marijošienė.

Kitas skolas paneigė

Pasklidusi informacija, kad „Nevėžio“ žaidėjai galimai taip pat vietoje atlyginimų gauna tik pažadus, situaciją dar labiau blogina. „Rinkos aikštės“ duomenimis, per šį sezoną žaidėjams atlyginimai vėlavo ir du, ir tris mėnesius. Tačiau klubo direktorė tokią informaciją paneigė.

„Ne, tikrai ne. Pas mus tokių skolų nebuvo. Už vieną mėnesį yra skola, tačiau kitą savaitę bus atsiskaityta. Kad du mėnesius ar tris mėnesius būtų nesumokėta – to nebuvo. Gal čia apie kitus klubus kažką girdėjote, nes yra klubų, kur nuo Naujųjų metų skolos likę, o pas mus to tikrai nėra“, – patikino I. Marijošienė.

Rėmėjas dar tik pakeliui

Rajono Tarybai sprendžiant, ar skirti „Nevėžiui“ nemenką sumą pinigų, vienas iš klubo kozirių buvo mįslingas generalinis rėmėjas, su kuriuo buvo vedamos derybos. Žinia, kad klubą kelerius metus gali remti didelė įmonė, palankiai nuteikė Tarybos narius, besitikinčius teigiamų pokyčių. Tačiau pasirodo, kad iki šiol generalinio rėmėjo nėra – kol kas vyksta derybos.

„Galbūt jau šį sezoną bus paskelbtas rėmėjas. Tai didelė įmonė, didelis rėmimas, sutartis ne vieneriems metams būna. Natūralu, kad ir derybų procesas yra ilgas, užsitęsia. Gali būti, kad rėmėjas dar šiemet atsiras“, – kalbėjo klubo direktorė.

Tiesa, jau anksčiau buvo sakyta, kad generaliniai rėmėjai nesitenkins priešpaskutine vieta nuo galo LKL sąrašuose, tad „Nevėžiui“ teks pasitempti. Norima, kad krepšinio klubas užimtų 5–7 vietas LKL turnyrinėje lentelėje. Tačiau pasibaigusio sezono rezultatai nieko gero nežada – „Nevėžis“ ir vėl antras nuo galo.

 Tuo tarpu „Veržlusis Nevėžis“ valdybos narys ir įmonės „Fortera“ akcininkas Vygandas Valiukevičius neslėpė – gavęs savivaldybės paramą klubas įmonei negrąžino nė cento. Kita vertus – viešos kalbos apie klubo skolas garbės nedaro ne tik „Nevėžiui“, bet ir, ko gero, visam rajonui.

Nijolė Naujokienė:

„Savivaldybės remia įvairių sporto klubų veiklos programas. Daugelį metų savivaldybė rėmė krepšinio klubą „Nevėžis“, finansuodama jo veiklos programą. Tai visiškai suprantama, tačiau aš visada sakau, kad savivaldybė turi labai gerai įvertinti savo galimybes ir prioritetus. Juk pinigų reikia įvairioms programoms – ir vaikų, ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių.

Dar tuomet, kai buvo pateikta „Nevėžio“ veiklos programa, man ji sukėlė daug abejonių ir todėl Švietimo ir kultūros komitete mes apie tai daug diskutavome.

Tada sakiau, kad programa sudaryta gana formaliai, ir ji neleistų patikrinti rezultatų siekimo ir racionalaus lėšų panaudojimo. Jau tada man buvo aišku, kad naujos kokybės tikėtis iš klubo veiklos negalime. Dabar iš turimos informacijos kaip ir matosi, kad ši savivaldybės skirta didelė parama neduoda laukto rezultato.

Rajono Tarybai buvo sakyta, kad jau kaip ir yra rastas stiprus generalinis rėmėjas, su juo tariamasi, tik nenorima įvardinti, kas jis. Žadėta, kad bus pasiekti geri komandos veiklos rezultatai, tačiau jei tai, kas pasirodė viešojoje erdvėje, yra tiesa, tai pažadai taip ir liko pažadais – jie nėra vykdomi. Man asmeniškai labai skaudu matyti tokius atsiliepimus apie klubą ir jo veiklą, kokie paplito socialiniuose tinkluose.

Manau, kad mūsų žmonės negyvena taip turtingai, kad mes lengva ranka galime tokius pinigus skirti ir negauti jokios grąžos. Aš manau, kad eilinį kartą Tarybos nariai posėdžio metu gavo netikslią informaciją. Iš esmės buvome pastatyti prieš faktą – arba klubas išlieka, arba ne.

Juk mes visi norime, kad klubas gyvuotų, kad komanda žaistų, tad visi ir turime atsakingai ta linkme eiti: siekdami rezultatų, skirstydami ir naudodami pinigus, teikdami informaciją.

Įprasta darosi pažadėti, nepadaryti, o paskui išsisukinėti. Man tai nepriimtina, ir tokį elgesį aš vertinu neigiamai, dėl to rudenį planuoju šį klausimą kelti svarstymui Taryboje.

Algimantas Kižauskas:

„Dar prieš pinigų skyrimą aš buvau nusiteikęs skeptiškai. Ką jau bekalbėti apie tuos žaidimus su Ramūnu Karbauskiu – kai jis skyrė pinigų abonementams, kad arenoje rungtynių metu nebūtų prekiaujama alkoholiu. Mano akimis žiūrint, nebuvo tai normaliai, natūraliai padaryta – viskas buvo daroma dėl pinigų.

Tikslai nepasiekti – jie žadėjo ketvirtą vietą, o yra taip, kaip yra. Žinoma, sportas yra sportas, kaip ir visur reikia nemažai įdirbio.

Generalinio rėmėjo iki šiol nežinome – mes visi buvome apgauti. Taip, aš balsavau prieš, nes manau, kad jie turi švariai ir tvarkingai dirbti, o jie dirba kitaip. Kaip ir tas sandoris su R. Karbauskiu – paslėptas toks buvo.

Esama situacija nedžiugina. Žinoma, paremti klubą reikia, bet ne tokiomis sumomis, o ir skaidrumo turėtų būti žymiai daugiau“.

Stanislovas Blinstrubas:

„Krepšinio klubui jau seniai trūksta teisingo ir švaraus lėšų administravimo. Paskutinis finansavimo padidinimas ir skyrimas nebuvo lydimas tikslių, konkrečių užduočių, kokius rodiklius ir už kokį laikotarpį klubas turi pasiekti. Dabartiniu metu vykstančios diskusijos rodo, kad ir lėšų skyrimas, ir jų administravimas nėra tinkamas.

Tada, kai buvo svarstoma dėl lėšų skyrimo, kai buvo programa numatyta, pateikti rodikliai, kuriuos numatoma pasiekti, aš balsavau už tai, kad lėšos būtų skirtos. Teisybę pasakius, ir tada pasitikėjimo klubo veikla limitas buvo išsemtas. Anuomet balsavau avansu, nes buvo labai apeliuojama į moralinę pusę – kad nebūtų galutinai sužlugdytas klubas, jo ateitis.

Tačiau kadangi pažadai neįgyvendinti, ateityje sprendimai turi būti priimti kitokie, ir prie jų grįšime jau rudens Tarybos posėdžiuose“.

Juozas Baniota:

„Aš kaip tik girdėjau, kad šį sezoną nemažai skolų buvo sumokėta. Galbūt tam žmogui, kuris nuomojo butą klubui, ta suma skolos atrodo didelė, tačiau klubo mastais tai nėra dideli pinigai.

Kiekvienas save gerbiantis rajonas turėtų turėti reprezentacinę komandą, bent jau vieną. Kiek daug rajonų turėjo LKL krepšinio komandas, bet vietos neteko ir vilties grįžti net nebeturi. Miestai neturi infrastruktūros, salių atitinkamų.

O krepšinio komanda Kėdainiams tikrai yra reikalinga ir ji turėtų visiems rūpėti.

Tos skolos, kurios slegia komandą, objektyviai vertinant, susidarė jau seniai – kai komandos vadovus, valdybą ir administraciją maitindami pažadais respublikos lygio funkcionieriai įklampino į skolas. Tos skolos sunkiai išsemiamos jau daug metų.

Galbūt tos vadybos nepakanka. Nedideles rėmimo sumas juk randa, bet didelio rėmėjo neranda. Jeigu tas rėmėjas – ne kėdainietis, tai jį ypatingai sunku prikalbinti. Niekas labdaros nenori teikti, rėmėjas ateina su savais tikslais – gal nori rinką plėsti, gal gamybą vykdyti, gal kažkokių simbolinių lengvatų norėtų gauti. Pažiūrėkime į industrinį parką – jeigu jame statytųsi įmonės, tai tos įmonės tikrai, manau, kad prisidėtų, bet kad tame parke praktiškai niekas nevyksta.

Žinoma, vadybos lygis turi būti aukštas, ar jis pakankamas „Nevėžyje“ – negaliu pasakyti“.

Adelė Štelmokienė:

„Aš iš principo nuo pat pradžių buvau prieš tokio finansavimo skyrimą krepšinio klubui ir kartais buvau vos ne vienintelė iš Tarybos narių, kuri aiškiai kritikavo Kėdainių „Nevėžio“ finansavimo modelį dėl jo neskaidrumo. Taryba gali paremti miesto krepšinį, bet viskas turi būti daroma atvirai ir skaidriai, o ne kuriant kažkokias schemas, per kurias neva vaikų labui iš savivaldybės biudžeto išperkami brangiausi abonementai.

Mano požiūriu, jeigu privačiame versle neįgyvendinami susitarimai, kita pusė nepadaro to, ką pažadėjo, paprastai nutraukiamas kontraktas su tokia firma. Šiuo atveju Kėdainių „Nevėžis“ savo pažadų savivaldybei neįvykdė.

Dėl generalinio rėmėjo nebuvimo – čia buvo tiesiog atvira apgavystė. Tarybos nariai buvo apgaulės būdu suvilioti balsuoti už šį projektą, nes buvo sakoma, kad tik tokiu būdu generalinis rėmėjas atsiras. Beje, iki šiol nesuprantu, kokia prasmė buvo tam menamam rėmėjui neatskleisti tapatybės. Įtariu, kad tai buvo tik triukas palenkti Tarybos narius. Aš, kaip politikė, esu išrinkta atstovauti viešajam interesui ir man kyla rimtų abejonių, ar toks mūsų bendrų pinigų naudojimas yra prasmingas. Manau, viešojo intereso požiūriu, būtų žymiai naudingiau šias lėšas skirti sveikos gyvensenos programoms, neprofesionaliam ir vaikų sportui.“

Taigi akivaizdu viena – problemų krepšinio klubo veikloje yra. Kaip matyti iš Tarybos narių komentarų, tolimesnės klubo veiklos klausimas nebus pamirštas – prie jo bus sugrįžta rudens pradžioje.