Kas nutinka, kai ūkininkai ir „majonezai“ ima gydyti ligoninę…

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdis, turėjęs tapti dar vienu žingsniu modernizuojant rajono medicinos infrastruktūrą, virto absurdo spektakliu, atskleidusiu gilų atotrūkį tarp realių Kėdainių ligoninės problemų ir kai kurių tarybos narių kompetencijų bei (ne)gebėjimo į jas įsigilinti. Kol VšĮ Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė, vienu metu žongliruodama keliais ligoninės skyrių rekonstrukcijos projektais bandė išgelbėti situaciją, kuri, beje, kilo visai ne dėl jos, o dėl tos pačios rajono valdžios sprendimų, dalis politikų, regis, pasijuto esantys ir statybų ekspertai, ir medicinos technologijų žinovai. Vietoje dar šiemet prašomų 250 tūkst. eurų, kurie padėtų ligoninei rasti išeitį iš beviltiškos situacijos, į kurią ši yra įstumta, politikai nusprendė kol kas šiai įstaigai skirti tik 60 tūkst. eurų, kurie yra juokingai maža suma sprendžiant neatidėliotinai iškilusį ligoninės poreikį – perkelti laboratoriją į kitas patalpas, kad dėl kaimyninėse patalpose įsikūrusios kitos gydymo įstaigos – Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Odontologijos skyriaus remonto, nenukentėtų ligoninės laboratorijoje esanti itin jautri įranga ir ja atliekami tyrimai nebūtų iškraipyti ir nesukeltų pavojaus žmonių sveikatai. Ir nors ligoninės direktorei A. Šakickienei dabar jau tenka tik srėbti rajono valdžios ir kaimynų iš PSPC užvirtą košę skubiai ieškant sprendimų, politikai rajono tarybos posėdyje šią gydymo įstaigos vadovę taršė taip, lyg ji dėl visų problemų ir būtų kalta ar atsakinga. Tad kyla paprastas, bet kritiškai svarbus klausimas: ar kai kurie rajono tarybos nariai yra pajėgūs suprasti, kad jų sprendimai gali tiesiogiai paveikti ne tik brangią ligoninei išnuomotą įrangą, bet ir pacientų gyvybes?

Tikroji projekto kaina – pacientų sveikata

Planuojamas Kėdainių PSPC Odontologijos skyriaus modernizavimas, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, pasuko nenumatyta kryptimi. Atsirado grėsmė, kad dėl statybos darbų, kurie vyks tiesiai virš ir po ligoninės laboratorija, jos tolimesnis darbas dabartinėse patalpose taps neįmanomas.

Rangovai informavo, kad darbai, susiję su grindų ardymu ir konstrukcijų demontavimu, neišvengiamai sukels intensyvią vibraciją ir didžiulį dulkėtumą.

Klinikinės diagnostikos ir patologijos laboratorijai, veikiančiai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir atliekančiai skubius tyrimus Reanimacijos bei Skubiosios pagalbos skyriams, tai reiškia mirties nuosprendį.

„Laboratorijoje naudojama moderni įranga yra itin jautri bet kokiems fiziniams trikdžiams. Net minimali vibracija ar dulkės gali sukelti netikslumus tyrimų rezultatuose. Tai tiesiogiai kelia pavojų pacientų saugumui“, – tarybos nariams parašytame rašte aiškino ligoninės vadovė. 

Sustabdyti laboratorijos darbo negalima – gyvybiškai svarbūs tyrimai privalo būti atlikti per 30–60 minučių, o jokios kitos įstaigos rajone, kuri galėtų perimti šią funkciją, nėra. Ligoninės vadovė jau svarstė visus variantus, net mėginių vežimą į kitus miestus, deja, tai nėra išeitis, nes laiko sąnaudos yra per didelės.

Maža to, laboratorijos veikla yra itin griežtai reglamentuojama, jos perkėlinėti, kada patogu ir kur patogu, taip pat lengvai negalima. Kiekvienas laboratorijos prietaiso pajudinimas iš esmės ligoninei kainuos didelius pinigus. O prietaisai, esantys laboratorijoje, yra nuomojami ir kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Menkiausias gedimas, ir ligoninei teks atsakyti už sugadintą svetimą įrangą.

„Laboratorija yra akredituota, jos įrangą kažkur perkėlus, iš karto reikia perakredituoti. Visa įranga yra išnuomota, ja rūpinasi tiekėjas, kuris laimi viešąjį konkursą. Tiekėjas atvažiuoja, perkelia ir prijungia įrangą, sukalibruoja ir viską sutvarko, tada mes prašome iš naujo akreditacijos.

Perkėlinėjant laboratoriją darbas nutrūkti negali, tai reiškia, kad vienu metu ligoninėje veiks dvi laboratorijos: senoji, turinti akreditaciją, ir naujoji, kuri ims veikti vos tik gaus akreditaciją. Tada senoji bus išmontuota.

Tuo tiekėjas turės pasirūpinti ir tai mums kainuos, todėl numatyti pinigai ir iš ligoninės lėšų“, – kantriai jau nežinia kelintą kartą tarybos posėdyje politikams aiškino A. Šakickienė ir pridūrė, kad PSPC Odontologijos skyriaus projektą vykdantis rangovas iškart pasakė, kad remontas bus toks, kad bus ir triukšmo, ir vibracijos, ir dulkių, o tai neišvengiamai paveiks laboratorijos darbą. Maža to, remonto darbai kels tiesioginę grėsmę laboratorijos įrangai, o ją sugadinus, pasekmės kainuos šimtus tūkstančių eurų, jei ne šešiaženklę sumą…

Vienintelė išeitis – iškelti laboratoriją į apleistas buvusios valgyklos patalpas. Tačiau tam reikia kapitalinio remonto, kainuojančio beveik 300 tūkst. eurų. Ligoninė iš savo lėšų gali padengti tik mažą dalį, todėl ir kreipėsi pagalbos į savivaldybę.

Ir čia prasidėjo politinis cirkas.

Medicinos srityje, pasirodo, daugiausia žinių prikaupę turi „valstiečiai“

Diskusijų smaigalyje atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, ūkininkė Erlenda Turskienė, kuri nuo pat pradžių neslėpė skepsio ir net apkaltino A. Šakickienę tarybos narius spaudžiant skirti ligoninei kuo daugiau pinigų.

Pasirodo, ūkininkai Kėdainiuose geriau žino, ar ligoninės darbas sustos, ar ne, jei nebus laboratorijos.

„Jinai ten jau stovi eilę metų ir pusė jos yra suremontuota. Tai vadinasi, nesustoja ligoninės gyvavimas dėl to, kad vykdomi remonto darbai. Kauno klinikos nesustoja, kai ten vyksta laboratorijos remontai, nes tai tikrai nėra nuo pastatymo laikų.

Ir kaip jūs galvojate, kiek dar išlįs tų reikalų, pinigų? Tai sekantį kartą sakysit, nu jau davė, dabar jau reikia, nes jau dabar visi darbai stovi. Negi jūs tikite, kad per dvi naktis sukurtas projektas mintyse ir sąmata, kuri tik iš lubų nupaišyta, kad jinai tokia ir bus?

Čia juokingai atrodo, kada per naktį sukurta sąmata. Kodėl jūs dabar mus laužote, kad jums reikia per du mėnesius naują laboratoriją įrengti?“ – ligoninės direktorę puolė E. Turskienė, matyt, užsimiršusi, kad čia ne jos „Bobų radijo“ pasirodymas, o rajono tarybos posėdis, ir laboratorijos remontą ji sulygino su… bene trumpiausiu ir negatyviai pagarsėjusiu Kėdainių dviračių taku iš J. Basanavičiaus į Josvainių gatvę, kainavusiu 180 tūkst. eurų.

Nors ūkininkė bandė sustiprinti savo puolimą šiuo palyginimu, deja, ji tik dūrė pirštu į kreivus savivaldybės vadovų prioritetus. 180 tūkst. eurų nefunkcionaliam dviračių-pėsčiųjų takui – gerai, prašom. Bet, neduok Dieve, paprašys pinigų ligoninė…

Kyla net uždarymo rizika

Ligoninės direktorė A. Šakickienė dar kartą aiškino, kad neakredituoti laboratorijos ligoninė negali, juo labiau kad ši įstaiga ir taip turi daugybę neeilinių patikrų, nes trūkstant PSD lėšų valdininkai tiesiog ieško, prie ko čia prisikabinus ir ką čia uždarius.

Faktas, kad tik suuodę apie tai, kad Kėdainių ligoninė neturi akredituotos laboratorijos, jie greitai pasistengtų nurėžti lėšas, o tai reikštų dar mažesnį spektrą teikiamų sveikatos paslaugų mūsų krašto žmonėms.

Maža to, ligoninės vadovė ir ankstesniuose darbuose, ir dabar yra ne kartą dirbusi su rekonstrukcijų, remontų ir skyrių perkėlimo projektais, dėl to ji tikina, kad tarybai pateikta ir sąmata, ir kainos, skirtingai nei teigia E. Turskienė, nėra nustatytos iš lubų – pasinaudota ankstesne patirtimi ir viešai prieinamomis skaičiuoklėmis.

Egzpertai nestabdo: vienas dalinasi patirtimi, kitas kaltina be argumentų

Prie E. Turskienės kritikos prisidėjo ir kitas „valstietis“. Mokslų daktaras (ne medicinos srities) Dalius Serafinas taip pat nusprendė pasidalinti savo vertinga patirtimi: „Man teko konsultuoti lazerių gamybos įmones, jie ten turi tokius specialius vibro stalus… Gal tam periodui išsinuomoti tuos vibro stalus?“

Ši analogija, kurioje gyvybiškai svarbius kraujo tyrimus atliekanti laboratorija lyginama su lazerių gamykla, puikiai iliustruoja kai kurių tarybos narių atitrūkimą nuo realybės.

Kritikos chorą vainikavo ir buvęs meras Saulius Grinkevičius. Jis ne tik apkaltino Kėdainių ligoninės direktorę A. Šakickienę „dideliu broku darbe“ ir šios savo pastabos visiškai neargumentavo ir niekuo nepagrindė, bet ir pareiškė, kad numatyta laboratorijos remonto kaina yra per didelė.

„Šiai dienai už 1 000 eurų kvadratiniam metrui pastatyti galima naują namą su aplinkos sutvarkymu. Tikrai aš labai įdėmiai stebėsiu tą darbą ir tą sąmatą, nes netikiu aš, kad tokie pinigai turi būt.

Šiuo atveju tai buvo didelis direktorės darbo brokas. Iš tiesų mus, tarybos narius, pastatė prieš faktą ir išties mes atsidūrėm tokioj situacijoj, kad kitaip pasijudint negalėjom. Tai aš tikiuosi, kad antro tokio atvejo daugiau nebus“, – pareiškė S. Grinkevičius.

Iš esmės, de facto savivaldybės meras S. Grinkevičius, panašu, kad labai „gražiai“ įspėjo ligoninės direktorę, kad jos darbas jam nelabai patinka. O ką savivaldybės valdantieji daro su tais vadovais, kurie jiems nelabai patinka? Pakanka atsiminti kai kurių savivaldybės įstaigų direktorių staigius iškrapštymus iš darbo, ir į nebylų ore kybantį klausimą bus atsakyta.

Likusius pinigus nusprendė paskirti vėliau

Tačiau ne visi tarybos nariai pasidavė visą savaitę trukusiam, o galiausiai rajono tarybos posėdyje apogėjų pasiekusiam A. Šakickienės taršymui.

Tiek opozicijos narė Indrė Saldytė- Eigirdė, tiek, paradoksalu, ir S. Grinkevičiaus bendražygis liberalas Virmantas Pikelis, paprastai pučiantis į vieną dūdą su S. Grinkevičiumi, ragino kolegas pasitikėti ligoninės direktore A. Šakickiene.

„Tikrai komplikuotas klausimas ir reikalaujantis greito mūsų sprendimo. Aš išgirdau, kiek jau variantų čia bandė ieškoti direktorė. Iš tikrųjų kaip sakė direktorė, sunku suvaldyti kai kuriuos dalykus darant remontus, bet direktorė pati dar labai gerai valdo visą situaciją.

Tai, kaip ji čia visą savaitę atsakinėja į mūsų visokius klausimus, ir kokio lygio ji yra specialistė“, – akcentavo V. Pikelis.

„Aš tai absoliučiai pasitikiu direktore, nuo pirmos dienos akivaizdu, kad žmogus tikrai kompetentingas ir gerai atliekantis savo darbą. Manau, kad tų pinigų reikia ne direktorei, reikia ligoninei, pacientams“, – kolegoms priminė ir I. Saldaitytė-Eigirdė.

Galiausiai sprendimas buvo priimtas. Nuspręsta, kad Kėdainių ligoninės klinikinės diagnostikos ir patologijos laboratorijos iškėlimui ir naujų patalpų pritaikymui laboratorijos veiklai vykdyti numatomas 60 tūkst. eurų finansavimas šiais metais, o reikalingą likusią lėšų dalį numatoma planuoti 2026 metais rengiant 2026–2028 metų strateginį veiklos planą ir 2026 metų savivaldybės biudžetą pagal faktinę pasirašytos rangos sutarties vertę, bet ne daugiau kaip 182 tūkst. eurų.

Tačiau šis posėdis paliko slogų įspūdį. Jis parodė, kad Kėdainių ligoninės vadovei tenka spręsti ne tik sveikatos sistemos bėdas ir lopyti ligoninėje skyles dėl nusidėvėjusios infrastruktūros, bet ir argumentuotai kovoti su vietos politikų neišmanymu. Lieka tikėtis, kad ateityje sprendimai, nuo kurių priklauso rajono gyventojų sveikata, bus priimami remiantis profesionalų įžvalgomis, o ne asmeninėmis politikų ambicijomis ir noru pasirodyti skaldant iš piršto laužtus „faktus“.