Karas dėl daržovių – ar prekybininkai meta lauk gerus produktus?
Visai neseniai socialinėje erdvėje pasirodė Kėdainių sąvartyne daryta nuotrauka. Joje – besimėtančių daržovių, vaisių krūva. Žinoma, nepriėjus prie krūvos ir neapčiupinėjus kiekvienos salotų gūžės iš arti, negali sakyti – geros jos ar ne, tačiau toli gražu ne vienam kraštiečiui tokie vaizdai privertė griebtis už širdies. Tiek žmonių neturi ką valgyti, neturi kuo savo gyvulių pašerti – o čia, iš pažiūros dar geros salotos voliojasi. Ne vieno manymu, prastesnės prekinės išvaizdos vaisių ir daržovių ir nusipirkti tenka. Tai kaipgi ten yra iš tiesų?
Patikino – tikrai senos
Minėtų žalumynų savininkės įmonės „Rivona“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, nuotraukoje užfiksuotos daržovės tikrai nebuvo tinkamos naudoti.
„Per praeitus metus „Norfos mažmena“ suteikė paramos ir labdaros už 1 710 000 eurų ir labai didelė dalis tos paramos buvo maisto produktais – bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis, kurios tiesiogiai dirba su nepasiturinčiais žmonėmis ir teikia jiems paramą.
[quote author=“D. Ryliškis“]Išmetami vaisiai ir daržovės būna sugedę, nepaisant to, kad kažkam gal ir atrodo neblogai. Tačiau išmesti produktai nebūna tinkami vartoti, o tai reiškia, kad ir dykai žmonėms jų duoti negalime. Jei produktai netinkami pardavimui – netinkami ir labdarai.[/quote]
Išmetami vaisiai ir daržovės būna sugedę, nepaisant to, kad kažkam gal ir atrodo neblogai. Tačiau išmesti produktai nebūna tinkami vartoti, o tai reiškia, kad ir dykai žmonėms jų duoti negalime. Jei produktai netinkami pardavimui – netinkami ir labdarai“, – tikino D. Ryliškis.
Gadina ar ne?
Po nuotrauka pasirodė ir pasakojimų, kad galimai anksčiau darbuotojams net būdavo liepiama išoriškai apgadinti išmetamus vaisius ir daržoves, kad jų atėję žmonės nesusirinktų. Tačiau D. Ryliškis tą paneigė.
„Tie komentarai, kad daržovės gadinamos nėra logiški – koks tikslas gadinti produkciją? Kita vertus, štai nuotraukoje matomi ilgavaisiai agurkai. Parduotuvių lentynose jie būna įpakuoti į plėvelę, tačiau sąvartynas juos priima tik be plėvelių, todėl darbuotojai, prieš išmetant agurkus, tas plėveles nulupa. Gal tuo momentu pats vaisius gali nukentėti, būti apgadintas, bet tai tikrai nėra daroma specialiai“, – tikino „Norfos“ atstovas spaudai.
80 tonų per mėnesį
Tuo tarpu Kėdainių sąvartyną prižiūrinčios įmonės „Skongalis“ direktorius Laurynas Kazlauskas teigė, kad atskirai nėra fiksuojama, kokia įmonė kokius kiekius daržovių ar kitų žaliųjų atliekų atveža, tačiau bendri skaičiai – įspūdingi.
„Atliekų priėmimą, svėrimą ir identifikavimą atlieka Kauno RATC. Mes tik operuojame/tvarkome atvežtas atliekas, t. y. neturime tiesioginių sutarčių su atliekas tiekiančiomis įmonėmis, todėl negaliu identifikuoti, iš kokios įmonės atliekos atvežtos. Visos atvežtos atliekos yra pasveriamos ir apskaitomos, pagal numatytus reikalavimus, tačiau nėra išskirta, kiek tiksliai yra daržovių, vaisų ar pan., tokios atliekos žymimos kaip biologiškai suyrančios atliekos.
[quote author=“Aut. past.“]Po nuotrauka pasirodė ir pasakojimų, kad galimai anksčiau darbuotojams net būdavo liepiama išoriškai apgadinti išmetamus vaisius ir daržoves, kad jų atėję žmonės nesusirinktų.[/quote]
Bendrai visų tokių atliekų per mėnesį sukompostuojame ir sutvarkome apie 80 tonų. Aišku, tai priklauso ir nuo metų laiko – šaltuoju metų laikų jų būna mažiau“, – komentavo „Skongalio“ direktorius.
Tačiau pašnekovas taip pat suabejojo, kad įmonės išmestų lauk gerus produktus – tokius, kuriuos galėtų parduoti, kad ir pigiau.
„Mano manymu, pats atliekų turėtojas turėtų būti suinteresuotas, kuo mažiau atliekų šalinti, t.y. kuo daugiau jų parduoti/panaudoti ir kiek įmanoma vengti atliekų susidarymo. Ir tik tada, jau tikrai kas lieka atliekant atliekų vengimo bei didesnio panaudojimo veiksmus – likusias atliekas šalinti, kas kainuoja jiems pinigus“, – svarstė L. Kazlauskas.
