Karantinas institucinės globos įstaigose: pirmoji baimė jau praėjo

Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvą laiko sukaustęs karantinas. Tiesa, palengva gyvenimas ima laisvėti, draudimų kažkiek mažiau, tačiau pagrindinės taisyklės nesikeičia. Tuo tarpu senjorai, kuriems šis virusas itin pavojingas, elgiasi įvairiai. Vieni saugosi namuose, kiti moja ranka į patarimus ir gana drąsiai kulniuoja iki vaistinės ar apsipirkti. O kaip gyvena itin jautrūs šiai ligai žmonės instituciniuose globos namuose?

Griežtai saugosi

Dotnuvos slaugos namuose gyvena 47 senjorai. Karantinas čia buvo paskelbtas vasario 27 dieną – tai yra geromis dviem savaitėmis anksčiau, nei visoje Lietuvoje.

Visą šį laiką ir patys senjorai turėjo prisitaikyti prie šiokių tokių pokyčių, o dar daugiau jų pasitiko slaugos namų darbuotojus.

„Be abejonės, karantino metu yra draudžiamas mūsų gyventojų lankymas. Taip pat lauknešėlių nebepriimame.

Visai uždraustas transporto priemonių su prekėmis įvažiavimas į kiemą.

Turime dezinfekuotą vežimėlį, į kurį sukraunamos prekės, dezinfekuojamos ir jau tada vežamos į sandėlį.

Darbuotojai savo automobilius palieka už įstaigos teritorijos ribų, o atėję į darbą pirmiausia nusivalome apavą ant specialaus kilimėlio, kuris pripildytas dezinfekcinių priemonių. Tuomet leidžiamės į rūsį, persirengiame vidaus rūbais ir apavu, liftu užkylame į įstaigos patalpas ir tada jau prasideda darbas.

Gerokai dažniau dezinfekuojame patalpas, plaunamos jos dažniau, kiemo inventorius taip pat dezinfekuojamas.

Priemonių turime – ir kaukių, ir skydelių, akinių, pirštinių.

Marlines 8 sluoksnių kaukes siuvomės ir patys čia. Esame gavę ir dovanų iš rėmėjų – keturis ozonatorius, dezinfekuojančių, higienos priemonių“, – apie pokyčius pasakojo slaugos namų direktorė Irena Staliorienė.

[quote author=”Aut. past.”]Dotnuvos slaugos namuose imtasi visų reikalingų apsaugos priemonių. Žymiai dažniau dezinfekuojamos patalpos, kiemo inventorius, senjorai valgo atskirai, kiekvienas savo kambaryje.[/quote]

Laikosi gerai

Patys senjorai laikosi gerai, jų nuotaikos ramios. Jie puikiai supranta, kad tokios griežtos apsaugos priemonės reikalingos dėl jų pačių saugumo.

„Mūsų gyventojai turi televizorius kambariuose, skaito laikraščius, žino, kokia situacija. Gyvena gana gerai, nestresuoja.

Žinoma, pokyčių yra, gyvenimas vyksta, tačiau kiek kitaip.

Gyventojai valgo ne valgomajame, o savo kambariuose.

Su artimaisiais susisiekia vaizdo skambučiais, telefonu – čia socialiniai darbuotojai padeda. Senjorai į lauką išeiti gali, kai būna geras oras. Užsideda apsauginę kaukę ir eina pasivaikščioti, koridoriuose vaikštinėja, tačiau irgi su apsauginėmis kaukėmis.

Neturime jokių neigiamų emocijų – juk mūsų nuotaika labai greitai gyventojams persiduoda. Šiandieną esame visi sveiki ir tikimės, kad korona neateis, nes mes su tuo virusu draugauti nenorime“,– optimistiškai reziumuoja I. Staliorienė.

Tik į vaistinę

Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos namuose gyvena 19 senjorų.

Vedėja Aldona Tamošaitienė pasakojo, kad kol kas net ir patys darbuotojai vengia eiti į parduotuves – eina tik į vaistinę, ir saugosi visais įmanomais būdais.

„Mes karantiną paskelbėme kokią savaitę prieš tai, kai jis visoje Lietuvoje buvo paskelbtas.

Jau kai Šauliuose prasidėjo sirgimai, į Klaipėdą keltais grįžo žmonės – mes nusprendėme nebeįsileisti lankytojų.

Einame tik į vaistinę. Į parduotuves stengiamės neiti, duoną atveža, palieka už durų.

[quote author=”A. Tamošaitienė”]Pradžioje vis skambindavo kai kurie artimieji, reikalaudavo, kad bent 10 minučių įleistume. Rodos, tik vienam paaiškini, kodėl negalimas lankymas, jau kiti skambina, pyksta, barasi. Bet juk pas mus senukai su lėtinėmis ligomis. Kol kas visi sveikai laikosi, tačiau kas būtų, jei užsikrėstų bent vienas?[/quote]

Naikiname šaldiklio atsargas, stengiamės maisto prigaminti įvairaus, net cepelinų priverdame“, – kalbėjo A. Tamošaitienė. 

Veržėsi su pykčiais

Tiesa, pasirodo ne visi senjorų artimieji tokie supratingi. Jei patys senjorai pradžioje buvo neramūs, jaudinosi, dabar jie jau su situacija apsipratę, tai jų artimieji ne visuomet tokie geranoriški.

„Pradžioje labai sunku buvo.

Vis skambindavo kai kurie artimieji, reikalaudavo, kad bent 10 minučių įleistume.

Rodos, tik vienam paaiškini, kodėl negalimas lankymas, jau kiti skambina, pyksta, barasi.

Bet juk pas mus senukai su lėtinėmis ligomis. Kol kas visi sveikai laikosi, tačiau kas būtų, jei užsikrėstų bent vienas?

Labai daug senjorų patys savo telefonus turi ir jais naudojasi, skambinasi po keletą kartų per dieną su artimaisiais. O kas neturi galimybės, nešame savo telefonus, vaizdo skambučius darome.

Senjorai dabar jau ramūs, meldžiasi, gieda giesmes, stiprybės ieško taip.

Turime vieną 95 metų senjorę, kuri nuostabiai eiles skaito, mintinai eilėraščius deklamuoja nuostabiausiomis intonacijomis, o eilėraščius prieš pusę amžiaus išmokusi… Taip ir leidžiame dienas“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad senjorai patys vienas kitą saugo – ragina plautis rankas, akylai stebi, ar visi laikosi higienos.

Dezinfekcines ir apsaugos priemones šie senelių namai perkasi patys, tiesa, iš rajono savivaldybės administracijos yra gavę dovanų 10 litrų dezinfekcinio skysčio ir 20 apsauginių kaukių.

[quote author=”Aut. past.”]Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos namuose gyvenantys senjorai ramybės ieško tikėjime, maldose ir giesmėse. O ir darbuotojai vengia vizitų po parduotuves – eina tik į vaistinę, o maistą ruošia iš sukauptų atsargų.[/quote]

Ribojamos veiklos

Kėdainių socialinės globos namuose gyvena 150 globotinių.

Dalis jų – ne pensinio amžiaus, tačiau vis tiek patenkantys į rizikos grupę. Šių namų direktorė Audronė Kasperavičienė ramina – situacija gana gera, darbuotojai dirba atsakingai, gyventojai taip pat supranta apribojimų svarbą.

„Mes karantino anksčiau laiko neskubėjome vestis. Apskritai pas mus užkrečiamumas infekcinėmis ligomis yra labai žemas, tad ir dabar stipriai nesureagavome iš karto. Žinoma, kai pamatėme, kas aplink darosi, ėmėmės veiksmų ir mes.

Mūsų darbuotojai labai atsakingi ir tikrai noriu padėkoti ir pasidžiaugti jais. Yra moterų, kurių vyrai dirba tolimųjų reisų vairuotojais – tad jos iš karto pranešdavo apie grįžtančius vyrus, atsiprašydavo nuo darbo kuriam laikui, dėl to esu labai dėkinga“, – pasidžiaugė įstaigos vadovė.

[quote author=”Aut. past.”]Kėdainių socialinės globos namuose gyvena 150 asmenų. Izoliacija ir čia paveikė gyventojus, tiesa, darbuotojai stengiasi sugalvoti alternatyvių veiklų.[/quote]

Ji akcentavo, kad kadangi socialinės globos namai teikia įvairias paslaugas, dalies jų tenka kuriam laikui atsisakyti.

„Teikiame ne tik ilgalaikes paslaugas, kai žmogus pas mus apsigyvena jau visam gyvenimui, bet ir trumpalaikes, iki pusmečio, mėnesio, ar dienos globos paslaugas. Štai dėl tokių žmonių ir skaudžiausia – čia jie jau gavo galimybę bendrauti, veikti, realizuoti save, atvykdavo pas mus kaip į darbą, o vakare grįždavo namo, ir čia – vėl namuose tarp keturių sienų.

Labai jie laukia, kada baigsis karantinas, kada vėl galės grįžti. Kalbasi mūsų socialiniai darbuotojai su jais ir jų artimaisiais, labai laukiame jų grįžtant.

Kitiems izoliacijos, aišku, padaugėjo. Turėjome užrakinti vartus. Gyventojai nebegali laisvai eiti į kaimą, į parduotuvę. Jie izoliuoti savo teritorijose.

Šlapaberžėje, kur daugiausiai gyvena žmonių, yra uždarytas užimtumo korpusas. Tačiau mes turime lauko treniruoklius, kur gyventojai eina mankštintis, aišku, nustatytomis valandomis ir mažomis grupelėmis.

Futbolo, krepšinio aikštynuose veikla vyksta, tik kad orai tokie nelabai palankūs. Jei orai būtų geresni, tai gal dar mažiau pasijustų tos izoliacijos.

Sulaukiame skambučių ir prašančių priimti žmones trumpam laikui. Priimti galime, bet tik tada, kai jiems atliekamas COVID-19 testas“, – pasakojo A. Kasperavičienė.