Kam Kėdainiuose reikalinga Verslo taryba?
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Dar 2021 metais Kėdainių rajono savivaldybės taryba patvirtino naujos Verslo tarybos sudėtį. Ją sudaro 9 nariai – po tris iš savivaldybės, verslo ir ūkio sektoriaus atstovus. Tuomet teigta, kad Verslo taryba padės sukurti palankią teisinę, ekonominę aplinką, mažinti biurokratinius verslo plėtros barjerus Kėdainių rajone.
Kaip tuomet sakė KPPAR Kėdainių filialo direktorė Ramunė Gustienė, Kėdainių verslo tarybos atsiradimas sustiprins verslo pozicijas rajone bei leis greičiau iškomunikuoti verslo ir žemės ūkio sektoriaus lūkesčius. Teigta, kad Verslo taryba sieks sukurti ir nuolat gerinti verslo ir ūkio plėtrai palankią aplinką ir sąlygas Kėdainių rajone, spręs daug įvairiausių klausimų ir rajono tarybai pateiks išdiskutuotą ir bendrai suderintą argumentuotą poziciją. Verslo tarybos sprendimai savivaldybės institucijoms bus patariamojo pobūdžio.
„Numatoma, kad taryba spręs mokestinius, infrastruktūros ir investicinius klausimus, formuos ir teiks poziciją dėl mokesčių dydžių klausimų.
Verslo taryba veiks verslo subjektų ir savivaldos bendradarbiavimo forma, kuri sudarys sąlygas atviram ir konstruktyviam dialogui, užtikrins savivaldybės institucijų veiklos viešumą ir skaidrumą, verslo subjektų dalyvavimą sprendžiant atitinkamus klausimus. Svarbu tai, kad turėsime aiškų valdymo ir atstovavimo organą – Verslo tarybą, kuri dirbs verslo ir ūkio subjektų labui“, – sako R. Gustienė.
Vis dėlto kai atėjo laikas spręsti tiesiogiai verslą ir žemės ūkį liečiančius klausimus, Verslo taryba kažkodėl į darbą nebuvo pasitelkta, nors jos tiesioginis darbas yra teikti poziciją dėl mokesčių dydžių klausimų.
Tačiau sprendžiant mokesčio dydžio klausimą vienintelei Kėdainiuose veikiančiai žuvininkystės įmonei, Verslo taryba savo pozicijos išsakyti negalėjo, mat ji net nebuvo sušaukta.
Apie kokį biurokratijos mažinimą kurdami šią Verslo tarybą kalbėjo politikai, jei realiai viskas, ką ji daro – tiesiog biurokratiškai dulka savivaldybės tarybų ir darbo grupių sąrašuose?
P. Aukštikalnis
Apskritai bent jau kol kas Verslo taryba nebuvo sušaukta nė karto, nes, bent jau Kėdainių rajono savivaldybės puslapyje, jokių veiklos ataskaitų ar susirinkimo protokolų iš šios tarybos veiklos nėra.
Tad kyla klausimas, apie kokį biurokratijos mažinimą kurdami šią Verslo tarybą kalbėjo politikai, jei realiai viskas, ką ji daro – tiesiog biurokratiškai dulka savivaldybės tarybų ir darbo grupių sąrašuose?
Tarybos posėdžio metu šį klausimą iškėlus Pauliui Aukštikalniui, meras tiesiog dūsavo ir žadėjo, kad su Verslo taryba bus susitikta – na, jau po to, kai buvo priimti du verslui ir ūkiui lemiami sprendimai.
Vėliau gi gynėsi, kad rengiant projektus dalyvavo Verslo tarybos pirmininkas Egidijus Žaltauskas, beje, to paties V. Tamulio bendražygis.
Ar reikėtų suprasti, kad likusių 8 tarybos narių nuomonės yra niekam neįdomios? Klausimas tuomet vis tiek lieka toks pat – kam reikalinga taryba, kurios darbo realiai neprireikė?
„Kai kilo idėja sukurti Verslo tarybą, aš nebuvau šios idėjos šalininkas. Pirma, tai tik didins biurokratinį aparatą, nes jos funkcijos dubliuojasi su Verslo ir ūkio komiteto funkcijomis.
Antra, visada turėjau abejonių, ar valdininkai kreipsis į šią tarybą ir ar meras supras, kokius tarybos sprendimo projektus aptarti su Verslo taryba reikėtų.
Tačiau tada logikos niekas nepaisė ir gražiai patvirtino tą darinį, kuris, panašu, iš tiesų aiškėja esantis nereikalingas, – sako P. Aukštikalnis. – Vien tik šį posėdį svarstyti du svarbūs klausimai verslui ir ūkiui, ir abiem klausimais nebuvo kviesta Verslo taryba. Kaip sakant, reitingai surinkti, savivaldos rinkimai praėję, velniop ta verslininkų nuomonė…
Akivaizdūs dabartinės valdančiosios daugumos veiksmai pasako daugiau, nei jų gražūs žodžiai.“
