Kalėdas darbe kuria ne tik gruodį, bet ir visus metus

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Visi skubame pasitikti didžiųjų žiemos švenčių, kupinų burtų, magijos, bent kažkiek praskaidrinančių dažnai pilkas dienas ir ilgus vakarus. Siekiame susikurti jaukią, šventišką nuotaiką, kad Kalėdų laukimas neprailgtų. Būtent ši šventė visuomet asocijuojasi su šeima, namais, jų šiluma, ramybe, pakilia nuotaika, aplinkos dekoravimu bei daugeliu kitų geras emocijas sukeliančių dalykų. Dažnai prieššventinę nuotaiką norime perkelti ir į darbinę aplinką, kur, „Vikonda grupės“ įmonių gamybos apskaitos skyriaus vadovės Daivos Tumienės teigimu, praleidžiame labai didelę savo laiko dalį. Kaip sako Daivos kolegės, ji yra ta geroji fėja, pirmoji į darbą atnešanti kalėdinę dvasią, kvepiančią imbieriniais meduoliais, mandarinais bei eglės šakomis.

Kolegos vertina ir myli

„Nežinau, kodėl jos mane taip apibūdina, – juokiasi Daiva. – Turbūt Zodiako ženklas įpareigoja tokia būti, esu Vėžys, tai man natūraliai išeina būti „mamiška“. O dėl darbo vietos jaukumo, juk mes darbe praleidžiame didžiąją savo laiko dalį, tai ir stengiesi susikurti tokią aplinką, kuri tave džiugintų.“

Iš Rokiškio rajono kilusi Daiva skaičiuoja, kad „Vikonda grupėje“ su pertraukomis dirba jau devynerius metus. O į kitą Lietuvos kraštą ją atvedė mokslai.

„Vienoje iš buvusių „Vikondos“ įmonių pradėjau dirbti 2012 metais, buvo poros metų pertrauka vaiko auginimo atostogoms. Ar tai yra seniai, sunku vertinti, bet man atrodo, kad ne, – šypsosi moteris. – Baigusi mokyklą išvažiavau studijuoti į Kauną, pirmas darbas taip pat buvo čia, tad ir namai dabar laikinojoje sostinėje.

O į Kėdainius atvažiavau dirbti. Tuo metu vyras dirbo Kėdainiuose, o aš buvau bedarbė ir, kai viena „Vikonda grupės“ įmonė ieškojo buhalterės, jis pasiūlė mane.“

Įsitvirtinti įmonėje D. Tumienei nebuvo sunku ir tai netruko. Dabar kolektyvas ją labai vertina, myli ir negaili gražių žodžių: „Daiva yra labai šeimyniška, ji vienintelė taip sugeba puoselėti kambarines gėles, maitinti kolektyvą savo gamintais gardumynais (ne tik per šventes, bet ir įprastomis dienomis), lepinti jų akis neapsakomo grožio rankdarbiais. Ji pirmoji į darbą atneša Kalėdų dvasią, jų laukimą“.

Tačiau pati moteris kuklinasi: „Kad gal ne visai… Pernai Kalėdas pavogė ne Grinčas, bet Covid-19, tad neteko jausti kalėdinės dvasios darbe – dalis dirbome iš namų, dalis biure. Tikiuosi, šiemet bus kitaip ir kalėdiniai papuošimai neliks paslėpti sandėliuke“, – linksmai kalbėjo „Vikonda grupės“ Gamybos apskaitos skyriaus vadovė.

O paklausta, kaip Kalėdas pažymi su bendradarbėmis, sako: „Dovanėlių buvome sutarusios nedovanoti ir jomis nesikeisti (nors būna, kad kuri nors pasiduoda pirkimo manijai – juokiasi), kad neapsikrautume bereikalingais rūpesčiais. Geriau tiesiog šventiniai pietūs kartu šiltai ir jaukiai“.

Aistra – rankdarbiai

Jaukumo ir šilumos netrūksta ir D. Tumienės namuose. Čia ji lepina namiškius gardžiais kepiniais, patiekalais ne tik prieš ar per šventes, bet ir kasdienybėje.

„Na, tiesą pasakius, negali būti vienur vienoks, kitur kitoks – tad, be abejo, ir namuose gėlės, ir kepiniai, ir visi kiti dalykėliai“, – juokėsi pašnekovė.

O tie kiti dalykėliai, tai dailūs ir labai kruopščiai atlikti moters rankdarbiai, kurie puošia ne tik namus, bet ir jaukų moteriško kolektyvo kabinetą.

„Buvo laikas, kai nemažai siuvinėjau, paskui – periodas, kai daug mezgiau virbalais, o šiuo metu geriausias draugas – vąšelis“, – apie aistrą rankdarbiams kalbėjo Daiva ir pridėjo: „Nors jokiems darbščiųjų rankų būreliams nepriklausau, tačiau seku ne vienos grupės veiklą socialiniuose tinkluose, ten semiuosi idėjų, ieškau patarimų, schemų ir pan.“.

Atsidavusi mama atvirauja, jog paskutiniu metu daugiausiai neria žaislus. Tačiau turi ir vieną ypatingą rankdarbį…

„Mama, man reikia supermeno!“. Bus supermenas. „Ir aš noriu tokios lapės, kaip turi mažasis princas“! Tai bus ir lapė, – vaizdžiai apie vaikų įnorius pasakojo pašnekovė. – Didžioji dalis žaislų, be abejo, padovanota ir gyvena skirtinguose Lietuvos kampeliuose.

Sunkiausia turbūt buvo siuvinėti ant juodo audinio. Tai buvo paveiksliukas, kurį dovanojau savo vyrui Valentino dienos proga. Siuvinėjau, kai auginau dukrą (per vaiko auginimo atostogas) ir tik tada, kai vyro nebūdavo namuose, kad nematytų proceso, nes turėjo būti staigmena, tad dėl to ir užtruko ilgiau“.

Prie rankdarbių prisideda ir šeima

„Daiva, daugeliui turbūt apskaita, buhalterija – sausas, rimtas, tik skaičiukais paremtas darbas ir jokios kūrybos, t.y. tik juoda arba balta. Todėl įsivaizduoju, kad Jūsų kūrybinė dvasia – rankdarbiai, gaminiai – įneša į šią veiklą daugiau spalvų, emocijų. Tokiu atveju dirbti tampa maloniau, jaukiau… Gal ir kitų skyrių kolegos užsuka pas Jus į svečius įsikrauti teigiamos energijos, gerų minčių, emocijų?“ – pasiteiravau pašnekovės.

„Buhalterijoje kūrybai vietos taip pat yra. Mes mėgstame juokauti, kad kaip sudėliosime skaičiukus, taip ir matysite: arba juoda, arba balta, – šypsojosi Gamybos apskaitos skyriaus vadovė. – Kitų skyrių kolegos, be abejo, užsuka, tik ne visada išsiduoda, kad įsikrauti teigiamų emocijų – visada sugalvoja kokį rimtą klausimą.“

Du vaikučius Kamilę ir Dominyką auginanti D. Tumienė džiaugiasi, kad į jos mėgstamas veiklas įsitraukia ir jau paauglė dukra.

„Turiu du vaikus, dukrai 12 metų, sūnui – penkeri. Dukra jau bando karts nuo karto kokius darbelius, bet dar neranda srities, kuri ją labiau įtrauktų, tačiau virtuvėje gaminant skanėstus jau galime pasigalynėti“, – juokėsi laiminga mama.

Beje, po darbų kartais pameistrauti mėgsta ir Daivos vyras Eimantas, kuris taip pat dirba finansų srityje.

„Negaliu išskirti kažkokio konkretaus amato, bet kartas nuo karto ką nors pameistrauja iš medžio ar metalo. Vieni iš didžiausių ir reikšmingiausių jo darbų – medinės sūpynės dukrai, kurios ją džiugina jau turbūt aštuonerius metus. Taip pat lauko terasai pats sumeistravo staliuką su suolu, tai dar kokią lentyną sumeistrauja“, – apie nagingą vyrą pasakojo žmona.

Moteris atskleidžia, kad užsiimdama kūryba ji pailsi, tai – atsvara įtemptam ir atsakingam darbui, atsipalaidavimas, relaksacija.

„Mano rankdarbiai man tarsi meditacija, nors toli nuo skaičių ir nepabėgu, juk ir ten reikia skaičiuoti akis, kryžiukus ir pan.“, – geros nuotaikos nestokojo D. Tumienė.

Laikosi tradicijų

Į darbą kalėdinę dvasią atnešanti Daiva namus taip pat stengiasi papuošti iki švenčių likus dar šiek tiek laiko, kad ilgėliau būtų galima pasidžiaugti ta magiška atmosfera ir nuotaika.

„Kalėdinė dvasia namuose apsilanko jau nuo gruodžio pirmos dienos. Advento kalendoriai su dovanėlėmis ir užduotėlėmis, pernai buvo atvykę išdykėliai elfai (The Elf on the shelf) ir neleido vaikams liūdėti dėl karantino ir visų apribojimų, – šmaikščiai ir smagiai apie kuriamą jaukią atmosferą namuose pasakojo moteris. – O puošiamės turbūt kaip ir daugelis: kalėdinė eglutė arba netgi keturios (dirbtinė kambaryje, gyva lauke ir po mažytę vaikų kambariuose)!

Visada – advento vainikas, dekoracijos ant langų, girliandos, kartais kokias nors dekoracijas pasigaminu pati, pagal tai, kiek turiu laiko ir jei būna įkvėpimas.

Paklausta, ar turi kokių nors gilių šeimos tradicijų, kurias puoselėja metai iš metų, D. Tumienė atviravo: „Net nežinau, ką išskirti. Visada šventes sutinkame pas močiutes. Tad turime tradiciją Kūčių vakarą arba Kalėdų rytą dalyvauti Šv. Mišiose, pernai dėl ribojimų pirmi metai buvo, kai buvome namuose, tačiau Kūčių vakarą buvome įsijungę per nuotolį Šv. Mišias. Dukra mokosi katalikiškoje mokykloje, todėl buvo tradicijų išlaikymo iniciatorė.

Kalėdų rytą, be abejo, skubėjimas prie eglės ir dovanų dalybos, praėjusiais metais labai patiko ryte namai, kvepiantys šiltomis cinamoninėmis bandelėmis. Todėl būtinai bandysime pakartoti tai ir šiemet. O Kalėdų dieną stengiamės praleisti su šeimos nariais.“

Ant šventinio stalo – tradiciniai valgiai

Jau net ir neverta stebėtis, jog šventinis Daivos stalas visuomet būna nuklotas gardžiausiais patiekalais. Tačiau ji pati kuklinasi, jog nieko ypatingo neruošia ir vardija, kokiais tradiciniais valgiais pamalonina šeimą.

„Visada būna kūčiukai, avižinis kisielius, silkė įvairiu pavidalu, žuvis, mėsos patiekalai, žinoma, kalėdaičiai ir daugelis kitų valgių.

Firminio patiekalo kaip ir neturiu, bet nuo pernai juo galėtų tapti šventinis sluoksniuotos tešlos pyragas su žuvies užtepėle (eglutės formos), kurį radau vienos maisto tinklaraštininkės puslapyje. Atrodo, jame nieko ypatingo, o skonis pasakiškas.“

„Daiva, kokiomis mintimis gyvenate artėjant vienoms gražiausių metų švenčių? Galbūt norėtumėte ko nors palinkėti sau, artimiesiems, kolektyvui?“ – baigiant mūsų pokalbį paklausiau „Vikonda grupės“ darbuotojos.

„Labiausiai norėtųsi, kad šias šventes galėtume praleisti su artimaisiais, kad nei vienas neliktų vienišas ir pamirštas. Kadangi visi gyvename įtemptą laikotarpį dėl pandemijos, tai norisi palinkėti, kad liktume sveiki, kad susidūrimas su liga būtų kuo lengvesnis ir be pasekmių ir kad kuo greičiau galėtume grįžti į ikipandeminį gyvenimą…“ – linkėjo D. Tumienė.

„Išbandykite komandinius žaidimus kolektyvui Komandiniaizaidimai.lt