Ūkininkai karves gins prie Seimo
Vasario 23 dieną Jonavoje vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstinis tarybos posėdis. Jame dalyvavo 940 pienininkų, Žemės ūkio rūmų, kooperatyvų, Žemės ūkio ministerijos, Kaimo reikalų komiteto atstovai. Dėl kritinės pieno sektoriaus padėties reikalauta konkrečios pagalbos iš valdžios, tačiau valdininkų atsakymai nepateisino pienininkų vilčių.
Padėtis tragiška
Posėdžio metu LPGA vadovas Jonas Vilionis pasakojo, kad tragišką pieno sektoriau padėtį galima pagrįsti skaičiais – 232 pieno ūkiai jau pasitraukė iš verslo, o parduotos karvės skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. „Mažieji ūkininkai tūkstančiais iš šios žemės ūkio šakos bėga. Dabar atėjo stambiųjų eilė. Supirkimo kainos mažinamos, juk dabar priimtas įstatymas, kad perdirbėjai gali kas mėnesį 3% mažinti kainas – tai gaunasi kurioziška situacija, perdirbėjai patys sakė, kad vasarą pieno litras 5 ar 6 centus kainuos. Tai tuoj perdirbėjai sugalvos vasarą sakyti, kad nėra kur dėti to pieno, o mes dar susimokėt turėsime, kad jie jį paimtų“, – pasakoja J. Vilionis.
Nėra žemės ūkio politikos
Ministerijos darbu nusivylę ne tik pienininkai. Visas žemes ūkio sektorius jaučiasi nustumtas į antrą planą. „Pirmiausia linus išnaikino, po to kiaules beveik išnaikino, dabar karves naikinam. Kam augint tą, kas nuostolius neša? Iš ko ūkininkui gyvent? Kai kurie ūkininkai pagal ES programas įsipareigoję dar penkerius metus dirbti, dantis sukandę kenčia, paskolas, kreditus ima“, – liūdną situaciją nušviečia J. Vilionis.
Pašnekovo teigimu, užsienio šalyse ūkininkai taip pat sukilo, tačiau kitose šalyse valdžia sugeba priimti tinkamus sprendimus. „Vokietijoje streikai, Prancūzijoje taip pat. Bet Prancūzijos vyriausybė ūkininkams davė 500 mln. eurų. O mūsų ministerija ką sako – ES direktyvos neleidžia. Tai kas mes – vergai ES? Mes tai važiuojam tenai, kalbamės, streikuojam. Briusely kai mitingavom ir iš vandens patrankų gavom! Na ir ką, skyrė tada pinigų žemės ūkio sektoriui, bet visiems padalino, ir padalinus nelabai kas ir liko“, – pasakoja LPGA vadovas.
Pieno gamintojų dalis mažiausia
Pieno kaina, kurią mes matome parduotuvėje, iš esmės gali būti sudėta iš trijų dalių. Gamintojams tenka vos 21% kainos dalies, kitos dvi – perdirbėjų ir prekybos centrų, tačiau perdirbėjų dalis vis dėlto didžiausia.
„Perdirbėjai geriausiai gyvena – vilas ispanijose perka, krepšinio komandas išlaiko, prekybos centrams milijonines paskolas duoda. Tai kas mes, aborigenų šalis? Juk politikai turi valdžią – Seimo pirmininkė, ministrė, yra Kaimo reikalų komitetas. Tai kas turi spręst problemas? Jie turi. O taip tai, pavarai tą ministrę kažkur, tai nueina, o šiaip tai sėdi ir dalina konservus ir makaronus Uspaskicho“, – neveiklumu piktinasi J. Vilionis.
[quote author=“J. Vilionis“]Iš ko ūkininkui gyvent? Kai kurie ūkininkai pagal ES programas įsipareigoję dar penkerius metus dirbti, dantis sukandę kenčia, paskolas, kreditus ima.[/quote]
Pateikė reikalavimų sąrašą
Dėl to, kad situacija Lietuvos pieno sektoriuje pasiekė kritinę ribą – ūkininkai nekontroliuojamai mažina karvių bandas bei traukiasi iš pieno gamybos, o proceso ilgalaikėje perspektyvoje pasekmės neigiamai palies ne tik Lietuvos pienininkystę, bet ir Lietuvos ekonomiką, ypač ekonominį kaimo vietovių gyvybingumą, LPGA reikalauja pokyčių. Palyginus su 2014 m., 2015 m. Lietuvos pieno gamintojai patyrė 93 mln. eurų nuostolių, iš kurių buvo kompensuota tik 24,46 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, reikalaujama kompensuoti 70 mln. eurų nuostolių už 2015 m., kuriuos pieno gamintojai patyrė dėl nuo jų nepriklausančių politinių sprendimų. Taip pat reikalaujama užtikrinti, kad kooperatinei „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonei būtų suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas.
Taip pat pieno gamintojai reikalauja, kad nuo 2016-ųjų metų jiems nebūtų taikyta tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus (perskirstymo išmokos) schema ir būtų sukurtas pieno rinkos gyvybingumo palaikymo fondas, panaudojant pridėtinės vertės mokesčio, surenkamo į valstybės biudžetą iš pieno ir pieno produktų, tarifo dalį – 16 proc. – kaip valstybės paramą pieno gamintojams.
Rezoliucijoje prašoma 2016-aisiais metais už kvotinio pieno toną išmokėti 25,20 Eur/t dydžio išmokas; mažėjant žemės ūkio produkcijos gamybos mastams ir pajamoms, atitinkamai 30 proc. sumažinti LR žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičių; LR Vyriausybei imtis visų įmanomų priemonių, kad kooperacijos skatinimui iš ES biudžeto būtų skirta papildoma finansinė parama.
Prašo ministrės galvos
Lietuvos pieno gamintojai taip pat pažymėjo, kad LR žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė bei jos komanda nevykdo Šešioliktosios LR Vyriausybės programos XV str. „Konkurencingas žemės ūkis ir įvairiapusė kaimo plėtra“.
„Žemės ūkio ministrės demonstruojamas nesiskaitymas su žemdirbių savivaldos nuomone, dialogo su socialiniais partneriais ignoravimas, drastiškai naikinamas pieno sektorius, abejingumas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos reikalavimams, ištikus pieno sektorių krizei inicijuotas pieno gamintojams žalingas įstatymas, kuris nelikus Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, tapo dar viena bausmės rykšte žemdirbiams, žlugdoma kooperacija bei nesprendžiami ŽŪK „Pienas LT“ kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos statybos užbaigimo finansavimo klausimai, prieštarauja LR Konstitucijos 46 str. nuostatai, kurioje sakoma, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“, kurios pažymi svarbų nevyriausybinių organizacijų indėlį plėtojant ir įgyvendinant demokratiją ir žmogaus teises, dalyvavimą visuomenės gyvenime ir užtikrinant valdžios institucijų veiklos skaidrumą ir atskaitomybę, Europos Komisijos diskusijos dokumentui “Komisija ir nevyriausybinės organizacijos” bei atsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio ministrė nevykdė 2013 metais vykusio vieno suvažiavimo ir 2015 metais vykusių trijų suvažiavimų rezoliucijose išdėstytų reikalavimų. reiškiame nepasitikėjimą ir besąlygiškai reikalaujame LR žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės atsistatydinimo.
Komentuodamas reikalavimus Jonas Vilionis piktinosi, kad ministerija neišnaudoja turimų resursų. „Jie viską meluoja, viską slepia. Per visą ministeriją dirba 3500 darbuotojų, išleidžia 35 mln. eurų savo išsilaikymui. Su savivalda nieko nederina. Aš ministrei sakiau – ko tu ten eini, jei nieko nesugebi? Turi sugebėt spręst problemas. Jei nesugeba, tegu išeina ir duoda dirbt kažkam kitam. “, – svarsto J. Vilionis.
