Kaip tvarkyti rajoną, galės spręsti kiekvienas
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Jeigu bent kartą eidamas gatve susimąstėte, kad vieną ar kitą Kėdainių rajono erdvę galima patobulinti – ši žinia jums ypatingai aktuali. Visiems, kurie turi nors kokią idėją, kaip įmanoma pagerinti miesto ar rajono įvaizdį ir pasiekti kokybiškesnio gyvenimo čia, netrukus turėtų atsiverti plačios galimybės.
Darbo partijos frakcijos siūlymas įsteigti Dalyvaujamąjį biudžetą bus svarstomas jau artimiausiame rajono tarybos posėdyje.
Analogiškas siūlymas yra pateiktas bei buvo registruotas ir vicemero Pauliaus Aukštikalnio, kuris su šia idėja dirba jau daugiau kaip metus ir yra gerai išanalizavęs kitų analogiškus projektus įgyvendinusių savivaldybių patirtis.
Kitų šalių ir savivaldybių patirtis
Idėja, kad bet kuris miestelėnas galėtų nuspręsti, kaip turėtų būti panaudota dalis viso savivaldybės biudžeto, nėra tokia jau nauja. Ši idėja plačiai taikoma tiek užsienyje, tiek ir pačioje Lietuvoje. Štai, kad ir visai šviežias Alytaus pavyzdys, kai alytiškio Artūro Lavrėnovo idėja sukurti naujus miesto vartus sulaukė daugiausiai palaikymo ir buvo įgyvendinta.
Kažko panašaus tikimasi ir iš kėdainiečių – juk aktyvių ir idėjų turinčių žmonių čia daugiau nei pakankamai.
Kaip sako viena iš idėjos autorių Indrė Fiodorova, siūlymą sugeneruoti paskatino didesnis visuomenės įtraukties į priimamus sprendimus poreikis.
„Dar 2019 metais dalyvaudami rinkimuose į rajono tarybą mes, Darbo partijos frakcija, buvome iškėlę tikslą įtraukti kuo daugiau kėdainiečių į savivaldos darbą. Gyventojai turi idėjų ir jie būtų laimingi, jei tos idėjos būtų įgyvendintos.
Tačiau faktas, kad idėja sau, o idėjos realizavimas – sau. Kalbai pasisukus apie finansus, idėja dažnai taip ir lieka tik mintyse ir planuose.
Mūsų planas yra suteikti žmogui, turinčiam idėją, galimybę ją realizuoti. Juk savivaldybės biudžetas yra kėdainiečių biudžetas, vadinasi jie turi visą teisę dalyvauti jo skirstyme“, – sakė politikė.
Suma – įspūdinga
Kol kas nėra tiksliai aišku, kokia suma galėtų būti skiriama šiam projektui. Tačiau manoma, kad galvoti reikia apie ne mažesnę kaip 100 tūkstančių eurų, o geriausiu atveju – net ir dar didesnę sumą. Juo labiau kad svarstoma apie dviejų tipų projektų įgyvendinimą – vieno smulkaus ir vieno stambaus.
Per metus būtų galima įgyvendinti vieną smulkų projektą ir pradėti stambaus projekto įgyvendinimą.
Tam, kad idėja taptų realybe, reikės pateikti savo siūlymą, o pateikimo forma bus itin paprasta. Surinktos idėjos ir siūlymai bus išnagrinėjami komisijos, tuomet pateikiami visuomenei, o daugiausia balsų pelniusios idėjos galės iš tiesų būti įgyvendintos.
Toliau į darbą ir idėjos materializavimą bus įtraukti savivaldybės specialistai, kurie betarpiškai bendradarbiaus su idėjos autoriumi.
Kol kas dar yra diskutuojama, kokio jauniausio amžiaus kraštiečio paraiška galės būti priimama, tačiau svarstoma apie tai, kad idėjos būtų laukiamos ir iš pilnametystės nesulaukusių jaunuolių.
„Aišku, su idėja startuojame labai nepalankiu metu. Dėl karantino savivaldybė į biudžetą nesurenka daug lėšų, tad ir skiriama suma, ko gero, bus rezervuota. Bet, laikui bėgant, ji, tikimės, išaugs“, – sako I. Fiodorova.
[quote author=”Aut. past.”]Tam, kad idėja taptų realybe, reikės pateikti savo siūlymą, o pateikimo forma bus itin paprasta. Surinktos idėjos ir siūlymai bus išnagrinėjami komisijos, tuomet pateikiami visuomenei, o daugiausia balsų pelniusios idėjos galės iš tiesų būti įgyvendintos.[/quote]
Yra ir rizikų
Projekto autorė neslepia – tokio tipo projektas, be abejo, turi rizikų ir iššūkių. Tačiau tai neturėtų trukdyti imtis šio projekto. Laukti nėra ko – tiesiog reikia imti ir daryti.
„Kartais idėjos ir finansavimas neatitinka realybės. Žmogus nori vieno, bet investicijos nepadengtų nei pusės idėjos įgyvendinimo.
Tam, kad ši problema neiškiltų, norime įtraukti kuo daugiau savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie dirba su projektais kiekvieną dieną ir gali įvertinti, kiek koks projektas galėtų kainuoti.
Jei visa idėja į skiriamą finansavimą netelpa, gal galima ją susiaurinti“, – sako I. Fiodorova.
Kitas svarbus dalykas – balsavimas už projektus. Jis turi vykti itin skaidriai, tačiau kaip tą padaryti, kol kas neaišku. Planuojama derinti elektroninį ir popierinį balsavimo variantus.
Kuria aprašą
Kaip sakė vicemeras Paulius Aukštikalnis, dabar, iki tarybos posėdžio, vyksta intensyvus darbas – kuriamas tvarkos aprašas, bandoma aptarti visus iškylančius klausimus.
„Jau per 20 savivaldybių turi pasitvirtinę tokio tipo biudžetą, tad tikiuosi, kad nebus kliūčių ir mums tą padaryti.
Pats dalyvavau jau dviejose paskaitose apie tokio tipo biudžetą, domėjausi kitų savivaldybių patirtimi, iššūkiais. Manau, pats laikas tą įgyvendinti ir pas mus.
Šiais metais turime patvirtinti tvarkos aprašą, o nuo to viskas ir prasidės. Jei pavyks, gal šiemet pavyks ir pirmąjį konkursą paleisti.
Tiesa, lėšų šiemet neturime, bet idėja galėtų būti išrinkta, o įgyvendinta kitąmet.
Šiuo klausimu dirba labai daug tarybos narių, bendruomeninių, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Aš asmeniškai kol kas kaip didžiausią problemą matau balsavimą. Patogiausia būtų elektroninė balsavimo sistema, kai balsuojama būtų jungiantis per elektroninius valdžios vartus.
Kita vertus, daliai žmonių toks variantas gali būti nepatogus, netinkamas, jie gali nemokėti to padaryti.
Popierinis balsavimas visgi, kaip rodo praktika, yra našesnis. Tačiau tai reikalaus daug resursų – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių. Kažkaip elektroninė sistema būtų ir pigesnė, ir patikimesnė“, – savo nuomonę dėstė P. Aukštikalnis.
Jis pridūrė, kad taip pat svarbu akcentuoti ir projekto viešinimą bei skirti jam daug dėmesio tam, kad per trumpą laiką kuo daugiau kėdainiečių sužinotų, jog gali patys teikti idėjas ir tikėtis jų realizavimo.
Vėliau, tas idėjas materializavus, tiek žinia apie tokį projektą, tiek noras jame dalyvauti, tikėtina, išaugs.
