Kaip sveikai senti?
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta dideli demografiniai pokyčiai – mažėja vaikų, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, ilgėja gyvenimo trukmė. Lietuvoje gyvena per 20 proc. šešiasdešimtmečių ir vyresnių. Ar žinome, kaip senti sveikai? Pataria Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Joana KLEIVIENĖ.
Kai kas nulemta dar negimus
Pirmiausia medikė pabrėžia, kad gerinti savijautą niekada nevėlu. Pasak J. Kleivienės, kai kada mūsų sveikata gali būti nulemta dar mums esant mamos įsčiose.
„Nepilnavertė, nesubalansuota mityba nėštumo metu gali lemti diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą brandžiame amžiuje. Neatsiejama senėjimo dalis yra psichikos sveikatos problemos. Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 m. ir vyresnių žmonių, – pastebi šeimos gydytoja. – Silpnaprotystė – tai vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimas. Jo turbūt labiausiai bijomasi.“
Anot pašnekovės, pagyvenę žmonės dažniau nei jaunesni patiria ir traumų. Tai nutinka dėl regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų. „Dėl osteoporozės ir prastos sveikatos pagyvenusių žmonių traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, po jų ilgiau sveikstama, – dėmesį atkreipia J. Kleivienė. – Moterys labiau pažeidžiamos negu vyrai. Mat jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze.“
Norint sumažinti traumų pavojų, medikė rekomenduoja atsargiai vartoti psichotropinius vaistus ir pasirūpinti saugia buitimi.
Energijos reikia mažiau
J. Kleivienė aiškina, kad pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau, nors maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Taigi svarbu nesuvalgyti daugiau nei reikia energijos.
„Tai, kad pagyvenęs žmogus išsaugo normalų kūno svorį, gali būti laikoma geros sveikatos rodikliu, – sako gydytoja. – Vitamino D3 ir kalcio papildai padeda apsaugoti silpnus pagyvenusius žmones nuo kaulų lūžių, o daržovės gerokai sumažina vėžio grėsmę 40−80 metų žmonėms. Pagyvenusiesiems reikia mažinti sočiųjų riebalų kiekį, valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių bei kito maisto, turinčio daug skaidulų.“
Nepamiršti judėti
Šeimos gydytoja J. Kleivienė pastebi, kad net ir sulaukus vyresnio amžiaus nevertėtų pamiršti judėti. „Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai, – sako gydytoja. – Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija.“
Pakankamas judėjimas vyresnio amžiams žmonėms – prevencinė kaulų lūžių priemonė. J. Kleivienė pataria didžiąją savaitės dienų dalį (geriausia kasdien) ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Savigyda, šiukš!
Vyresnio amžiaus žmonės turėtų budriai stebėti savo sveikatą. „Jei staiga numetėte ar priaugote svorio, atsirado skausmų, kurių iki tol nejautėte, įprastas fizinis krūvis tapo per sunkus, netikėtai epizodiškai apima silpnumas ar netenkate sąmonės, staiga pajutote neritmišką širdies plakimą, oro trukumą – tai pavojaus signalai“, – perspėja gydytoja. Pagyvenusiems žmonėms ji pataria reguliariai sekti arterinį kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį. „Svarbiausia niekada neužsiimti savigyda, nekentėti galvojant „Ai, juk senatvė“. Verčiau kreipkitės į medikus“, – ragina J. Kleivienė.
Nemarinkite dvasios
„Norint senti sveikai, be galo svarbu jaustis naudingam, reikalingam, toliau realizuoti save širdžiai mieloje veikloje, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, – tikina gydytoja. – Pagyvenusieji dainuoja chore, lanko Trečiojo amžiaus universitetą, užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo kursus, sveikatinimo renginius. Jie prisideda prie anūkų priežiūros, buities darbų, aprūpinimo maistu, kai augina daržoves ir vaisius savo soduose. Širdžiai miela veikla gerina psichinę ir fizinę savijautą.“
