Kaip Kėdainiai vilioja investuotojus?

Kėdainiuose veikia viena iš septynių Laisvųjų ekonominių zonų šalyje. Visos jos varžosi dėl užsienio ir vidaus verslo investuotojų dėmesio. Kaip konkurencinėje kovoje įveikti didmiesčius? Kokius Kėdainių LEZ‘o privalumus vertina čia įsikuriančios įmonės? Kaip užsienio investuotojų požiūrį į Lietuvą pakeitė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje? Apie tai Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų Kėdainių filialo surengtoje konferencijoje „Kėdainių verslumo identitetas“ pasakojo Kėdainių LEZ‘o valdybos narys Giedrius Valuckas, pristatydamas savo pranešimą „Kėdainių potencialas ir transformacijos: Kėdainių LEZ perspektyva“.

Mokestinės privilegijos

Kėdainių laisvoji ekonominė zona yra pramonės parkas su išplėtota infrastruktūra ir išskirtiniais mokesčių privalumais tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams.

„Esame valstybinės svarbos objektas, skirtas pramonės plėtrai, regioninės ir šalies verslo aplinkos gerinimui, – pristatė pranešėjas. – Čia įsikuriančioms įmonėms garantuojamos išskirtinės ekonominės ir teisinės sąlygos.

Jokių pelno mokesčių pirmuosius 10 metų ir tik 7,5 % pelno mokesčio ateinančius 6 metus, į ilgalaikį turtą investuojant ne mažiau nei 1 mln. eurų. Jokio nekilnojamojo turto mokesčio bei jokio dividendų apmokestinimo užsienio šalių investuotojams.“

Pasiekia svarbiausias rinkas

Kėdainių infrastruktūra suteikia investuotojams daugybę patikimų, greitų ir kokybiškų logistikos galimybių efektyvinti savo veiklą. Jūra, oru, keliais ir geležinkeliais didžioji dalis pagrindinių rinkų yra lengvai prieinamos.

„Kėdainių rajono savivaldybė visada stengiasi pateikti palankiausius sprendimus potencialiems investuotojams ir daro viską, kad Kėdainių rajonas taptų regioniniu vidurio Lietuvos centru, kuriančiu didelę pridėtinę vertę turinčią pramonę ir taikančiu žinių ekonomiką, – pabrėžė G. Valuckas. – Kėdainių LEZ’as puikiai žinomas Lietuvoje.

Mūsų bendra misija – skatinti verslus, jų santykį su edukacinėmis, politinėmis institucijomis, įvairiomis bendruomenėmis. Siekiame vystyti regioną.“

Daro daugiau nei kiti

Šiuo metu Lietuvoje laisvosios ekonominės zonos veikia Kėdainiuose, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Akmenėje.

Kiekvienas LEZ’as su valstybe pasirašo kontraktą ir išsinuomoja žemę, kurioje kviečia kurtis investuotojus.

„Lyginant su kitomis laisvosiomis ekonominėmis zonomis, mes išsiskiriame tuo, kad nenorime būti ir nesame vien tik žemės pardavėjai. Nors visų kitų Lietuvos LEZ’ų verslo planas iš esmės yra parduoti sklypus – ir viskas. O mūsų modelis – Kėdainių LEZ’e įsikuriančias įmones daugiau integruoti į bendruomenę, į kitus verslus ir padėti regionui vystytis, – sakė G. Valuckas. – Savo investuotojams padedame ne tik statant, paleidžiant gamyklas, bet ir ieškant darbuotojų.“

Koks verslas agurkų mieste?

G. Valuckas atskleidė, jog sutelkus dėmesį į Kėdainius, jam su bendraminčiais teko atremti skeptikų abejones.

„Kai pasakėme, jog tapsime Kėdainių LEZ’o operatoriais, mūsų klausė: „Ką veiksite regione? Apie kokią pramonę galima kalbėti agurkų mieste? – dalinasi pranešėjas. – Vis tik mes matėme, kokios modernios technologijos Kėdainiuose naudojamos auginant tuos pačius agurkus, kitą žemės ūkio produkciją ar apskritai maisto pramonės įmonėse.

Iškėlėme sau tikslą vystyti esamas technologijas, siekti integracijos ir sinergijos su ūkininkais, stipriaisiais regiono verslais bei įnešti naujų vėjų, todėl žengti į maisto pramonę nebijojome. Pirmasis investuotojas Kėdainių LEZ’e būtent su maisto pramone ir buvo susijęs. Tai pasaulinio lygio skystųjų trąšų gamintojas „IKAR“.“

Parduoda galimybes

G. Valuckas atkreipė dėmesį, jog keliaudamas po užsienio valstybes ir kalbėdamasis su potencialiais investuotojais, pirmiausia jis turi parduoti ne ką kita kaip Lietuvos, o vėliau ir Kėdainių galimybes.

„Turime tinkamai pristatyti Lietuvą. Atrasti mūsų regiono privalumus – kodėl investuoti Lietuvoje yra geriau nei, tarkime, Vokietijoje, Skandinavijoje, Lenkijoje, kuri yra didesnė, ar Rumunijoje, Bulgarijoje, kurios pigesnės, – dalijasi pašnekovas. – Prisimenu pirmuosius įspūdžius, kai su investuotojais kalbėdavausi prieš 10 metų.

Pakviesdavau juos investuoti Lietuvoje ir matydavau jų akyse, kad jiems tai prilygdavo kvietimui investuoti Pakistane ar Tadžikistane. Jie netgi klausdavo, ar mes turime elektros, – auditoriją nustebino G. Valuckas. – Ilgainiui užsiauginau storą odą ir po tokių klausimų pasiteiraudavau jų: „O koks jūsų šalyje interneto greitis?“ Nes vidutinis interneto greitis Lietuvoje yra gana aukštas palyginti su kitomis Europos ir pasaulio šalimis.

Taigi pirmiausia reikia paneigti klaidingus įsitikinimus apie mūsų valstybę, kad investuotojai atvažiuotų į Lietuvą ir patys pamatytų šią šalį bei jos žmones.

Taip pat reikia įveikti ir dar vieną stereotipą. Deja, Lietuva neretai dar laikoma „bananų šalimi“ – daugelis įsivaizduoja, kad čia labai pigi darbo jėga, o tai nėra tiesa.

Štai tokius užsienio investuotojų įsitikinimų barjerus mums tenka bandyti įveikti.“

Kėdainiai – tik žemdirbių kraštas?

Jei bendraujant su užsienio investuotojais tenka įrodinėti, kad Lietuva civilizuota valstybė, tai kalbant su Lietuvos verslo įmonėmis, reikia įstengti paneigti mitą, jog Kėdainiai – tik žemdirbių kraštas.

„Kokią gamyklą galime pastatyti agurkų augintojų ir dešrų gamintojų krašte? Kur rasime tinkamų darbuotojų? Tokius klausimus mums užduoda Lietuvos investuotojai, – požiūrį į Kėdainius atskleidžia G. Valuckas ir pasidalija karčia realybe. – Esame praradę daug investicijų Kauno LEZ’ui tik dėl to, jog lietuviai tiesiog netikėjo, kad Kėdainių krašte gali klestėti ir kitoks verslas.“

Vis tik – kas atkaklus, to ir dangus. Kėdainių LEZ‘o operatoriams pavyko pralaužti ledus. „Kėdainių LEZ’e įsikūrusios UAB „Ikarai“ CEO vadovas Arminas Kildišis buvo pirmas kaunietis ir investuotojas, kuris sakė: „O, Kėdainiai – super“, – pasidžiaugė G. Valuckas.

Pagalius į ratus kiša karas

Konferencijos pranešėjas pasidalino, kokius Lietuvos bei Kėdainių privalumus jie akcentuoja, siekdami pritraukti užsienio kapitalo į mūsų regioną.

„Pirmiausia pabrėžiame, kad Lietuva yra labai dinaminė šalis. Mūsų stiprybė ta, jog esame maža valstybė, o tai užtikrina dinamiškumą ir greitį. Lietuvoje įsikūrusiam verslui daug lengviau pasiekti šalies valdžios atstovus ir susitarti dėl reikiamų pokyčių nei didesnėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje.

Antras privalumas – logistika. Kai tapome Kėdainių LEZ’o operatoriais, užsienio investuotojams pabrėždavau, jog per penkias dienas sunkvežimiais mes pasiekiame visą Europą, per dieną – pagrindines rinkas, aptarnaujame tiek Skandinaviją, tiek Vakarų Europą, galime žaliavas iš Kinijos gauti traukiniais. Atrodėme išties labai gerai.

Deja, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, nemaža dalis galimybių užsivėrė. Tad šiandien užsienio investuotojai Lietuvą mato kaip tašką pakraštyje. Regionas nežinomas, šalis nežinoma, rizika didelė, turbūt tuoj kokią bombą ten užmes ir nebebus mūsų gamyklos, tad kodėl man čia investuoti?

Prasidėjus minėtam karui, užsienio investuotojų užklausų Lietuva sulaukia, bet jos kur kas atsargesnės dėl geopolitinės situacijos. Tai didžiausia problema ir mums tenka stipriai paplušėti, kad pritrauktume investuotojų“, – šių dienų iššūkiais dalijasi G. Valuckas.

Pirmūnai

Pasak pranešėjo, Kėdainių LEZ’o operatorių žvilgsnis daugiausia krypsta į gamybos pramonę ir siekia pritraukti šio sektoriaus investicijų.

„Investuotojams akcentuojame, kad per krizę mūsų pramonė nebuvo puolusi žemyn, o tai rodo mūsų patikimumą, – sako G. Valuckas. – Taip pat rodome, kokie užsienio investuotojai jau yra įsikūrę ne tik Kėdainiuose, bet ir Lietuvoje.

Čia mums užduotį ypač lengvina tai, jog beveik visos investicinės užsienio kompanijos Lietuvoje pasiekia vadinamąjį business excellence rodiklį savo grupėje: jei įmonė turi gamyklą Lenkijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Lietuvoje, tai mūsų šalyje veikianti gamykla yra efektyviausia. Tai parodo, kad būtent mes esame tie darbštūs žmonės, kurie žino, kaip padaryti geriausiai, – didžiuojasi pašnekovas. – Taip pat atkreipiame investuotojų dėmesį į energetinio sektoriaus situaciją – kad nesame priklausomi nuo Rusijos: tiek dėl dujų, tiek dėl elektros.“

Ateities kryptis

G. Valuckas šalies bei Kėdainių krašto verslui pasiūlė ir ateities kryptį, kuri investuotojų akyse mums leistų išsiskirti.

„Tai tvarumo tematika. Europos Sąjunga iki 2030-ųjų užsibrėžusi dvigubai sumažinti CO2 pėdsaką, o 2050 metais turėti nulį.

Tvarumo aspektu, Lietuva kur kas patrauklesnė nei, tarkime, Lenkija, kuri degina anglį. Turėtume tuo pasinaudoti“, – siūlo G. Valuckas.

Kėdainių LEZ‘e – 200 mln.

Anot Kėdainių LEZ’o operatorių, suskaičiavus čia jau pritrauktas ir dar planuojamas investicijas, bendra suma sudarytų apie 200 mln. eurų.

Šiuo metu LEZ‘e investuotojai yra užpildę apie 40 proc. tam tinkamos teritorijos.

„Mes negalime pritraukti sveikatos mokslų, lazerių ar automobilių pramonės įmonių, nes jiems reikia atitinkamų sričių itin aukšto lygio specialistų, kurie būtų šalia. Vis tik džiaugiamės, kad pavyko pritraukti dviračių pramonės pasaulio lyderį „Pon.Bike“. Tai nepaprastai didžiulė reklama Lietuvai ir Kėdainiams.

Daugiausia orientuojamės į žemės ūkio, surinkimo, metalo, plastiko pramonės investicijas.

Kita vertus, Kėdainius matome kaip Kauno palydovą – miestus skiria tik pusė valandos kelio. Matuojant tokių didelių valstybių, kaip Vokietija, atstumais, pusvalandis kelio nėra daug, todėl ir tokių šalių investuotojams tai nebūtų Kėdainių trūkumas. Taigi bandome pritraukti visus“, – užbaigdamas pranešimą sakė Kėdainių LEZ‘o valdybos narys G. Valuckas.