Kaip gyvensime po karantino?

Jau ilgiau nei mėnesį šalyje trunkantis karantinas anksčiau ar vėliau baigsis, o visą pasaulį bauginantis koronavirusas bus suvaldytas. Tačiau daugelis sutinka, kad gyvenimas ir žmonės jau nebebus tokie, kokie buvo iki pandemijos pradžios. „Rinkos aikštės“ kalbinti pašnekovai tarp daugybės skaudžių neigiamų viruso sukeltų pasekmių įžvelgia ir teigiamų dalykų, o Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis džiaugiasi, kad mieste ir rajone pavyko išvengti koronaviruso protrūkio ir čia bent jau kol kas yra registruotas tik vienas koronaviruso atvejis.

Kad situacija rimta, suprato vieni iš pirmųjų šalyje

Pasak vicemero P. Aukštikalnio, į susiklosčiusią situaciją pačioje pradžioje labai rimtai pažiūrėjo rajono savivaldybės administracija, visi vadovai bei rajono taryba. 

„Rajono taryba kovai su viruso pasekmėmis pritarė suplanuotam administracijos direktoriaus fondo didinimui iki beveik 300 tūkst. eurų. Tai – viena iš didžiausių sumų tarp panašaus dydžio savivaldybių. 

Padėti susitvarkyti su situacija, manau, padėjo ir tai, kad buvome viena iš pirmųjų tarp 60 savivaldybių, greitai sureagavusių į susiklosčiusią padėtį“, – kalbėjo P. Aukštikalnis.

Anot jo, daugelis per karantiną išmoktų ir praktikoje pritaikytų dalykų išliks ilgam. 

„Manau, kad tas laikotarpis visus žmones privertė įvertinti specialistų ir mokslo svarbą. 

Pagal gaunamų skambučių kiekius ir paklausimus matau, kad žmonės nori išgirsti informaciją ne iš „šono“, o tiesiai iš rajono Ekstremalių situacijų centre dirbančių specialistų ar medicinos profesionalų. 

Tikiuosi, kad galbūt po šios pandemijos krizės žmonės taps labiau įsiklausantys ir supras, kad vadovais ir politikais reikia rinkti rimtus ir atsakingus žmones, nes šnekos šnekom, o darbus padaryti kokybiškai ir greitai, neskaičiuojant jokių savo laiko sąnaudų, yra būtina“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo nuomone, pandemijos pasekmės tiek rajone, tiek Lietuvoje ir pasaulyje bus rimtos. 

„Kaip pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, virusas tikrai efektyviau žudo ekonomiką nei žmones. Taigi, laukia rimtos ekonomikos problemos. 

Kad koronavirusas pristabdys ekonomiką, pakeis socialinius įpročius, sveikatos apsaugą, technologijas, politiką ir kultūrą, abejonių nėra. 

Jau šiandien turime numatę priemones, kurių imsimės ekonominei situacijai suvaldyti ir pagelbėti verslui“, – žadėjo vicemeras.

Pasikeitusios vertybės

P. Aukštikalnio nuomone, žmonės, susidūrę su bendru priešu, nebegalvoja apie tarpusavio skirtumus ir nukreipia visą energiją įveikiant visiems bendrus sunkumus. 

„Manau, vertybės pasikeitė labiausiai. 

Pradėjome labiau vertinti tuos dalykus, kurių kasdienybėje nematydavome, kurie buvo savaime suprantami. 

Dabar tik galime prisiminti, kaip gera susitikti su savo tėvais, apsikabinti juos, pasikalbėti akis į akį, pajausti juos. 

Jau gali tapti įpročiu sveikinantis nebepaduoti rankos. 

Manau, kad įprasime ir labai dažnai plautis rankas. O tai – tik į gera“, – įsitikinęs pašnekovas.

[quote author=“P. Aukštikalnis“]Gyvenimas visame rajone jau pasikeitė negrįžtamai: mokytojai taiko naujoviškus nuotolinio mokymo metodus, tokius, prie kokių dar nebūtume priėję daugelį metų. Susirinkimus su tarybos nariais, seniūnais ir specialistais pradėjome rengti per programą ZOOM, o kur dar virtualios parodos, koncertai, muziejai? [/quote]

Jis taip pat sako nemanantis, kad situacijai pagerėjus grįšime į besaikio vartojimo teritoriją, kai daiktai buvo vertinami labiau nei santykiai. 

„Tik dabar daugelis susimąsto, kiek nedaug mums visko reikia ir koks svarbus bendravimas su artimaisiais bei draugais.

Žmonės buvo įpratę valgyti kavinėse, restoranuose, baruose, tačiau dabar, kai maitinimo įstaigos uždarytos, daugiau namuose ims gaminti ir galbūt net pamils šį užsiėmimą. Taigi, tapsime šeimyniškesni, – šypsojosi vicemeras. – Galvoju, kad labiausiai pasikeis požiūris į medikus. 

Po šios pandemijos bus pamatyti medicinos paslaugų nuotoliniu būdu privalumai ir vis greičiau ir plačiau jie bus naudojami, o pasitikėjimas ir dėkingumas medicinos darbuotojams liks ilgam.“

Naujos galimybės ir negrįžtamai pasikeitęs gyvenimas

Harvardo mokslininkai paskelbė, jog įtemptomis socialinės atskirties sąlygomis galime gyventi iki 2022 metų, o koronavirusas taps sezonine liga kaip dabar gripas. 

P. Aukštikalnis sutinka, kad atsiradę skiepai tik palengvins ligos simptomus, tačiau persirgti turėsime visi. Panašus scenarijus bus kaip ir su sezoniniais iki šiol žinomais A, B ir C tipo gripo virusais.

„Teko dirbti Latvijos farmacinėje kompanijoje, kuri gamina priešvirusinį sezoniniam A tipo gripui vaistą, bet ir tada vaisto indikacijoje atsakymas buvo vienas – skiepai pirmoje vietoje, o jei negalima skiepyti, reikia naudoti antivirusinius vaistus, o susirgus simptomams lengvinti gerti atitinkamus vaistus“, – patirtimi dalijosi P. Aukštikalnis.

Nepaisant kilusių negandų, jis ragina į visus sunkumus žiūrėti tik pozityviai ir ieškoti atsirandančių naujų galimybių. 

„Galima sakyti, atėjo naujas amžius. 

Gyvenimas visame rajone jau pasikeitė negrįžtamai: mokytojai taiko naujoviškus nuotolinio mokymo metodus, tokius, prie kokių dar nebūtume priėję daugelį metų. 

Susirinkimus su tarybos nariais, seniūnais ir specialistais pradėjome rengti per programą ZOOM, o kur dar virtualios parodos, koncertai, muziejai? 

Manau, kad dar gajus prisirišimas prie sovietinės kilmės pastatų atitols, nes pagaliau suprasime, kad rezultatų, žinių galime siekti neišeidami iš namų. O vietoj to, kad kištume pinigus į senus pastatus, daug geriau juos investuoti į verslus, aplinkos modernizavimą, naujų paslaugų taikymą, – apie naujas galimybes savo mintimis dalijosi pašnekovas. – Pasibaigus karantinui, ypač jauni žmonės, po priverstinės izoliacijos stengsis sugrįžti į bendruomeninį gyvenimą, gali būti pastebimas ir gimstamumo išaugimas. 

Vis tik manau, kad dėl prastėjančios ekonomikos teks daug kartų analizuoti nedarbo problemas, nedarbingumo išmokų klausimus ir įvairius paramos ir pagalbos teikimo būdus mūsų žmonėms.“

Kaukės ir respiratoriai taps kultūros dalimi

Seimo nario Dariaus Kaminsko nuomone, po karantino vis tiek dar turėsime laikytis atitinkamo socialinio atstumo ir tai taps kasdienybe, nes virusas niekur nedings. 

„Tam tikrą laiką turbūt vengsime ir masinių susibūrimų. 

Aišku, gyvenimas į savo vagą vis tiek turės grįžti, turės atsidaryti ir verslo įmonės, parduotuvės, kavinės. Paskutinėje vietoje bus masiniai, kultūriniai renginiai. 

Mūsų gyvenimas priklausys nuo medicinos mokslo pažangos ir kaip greitai bus sukurta vakcina bei vaistai nuo koronaviruso, – sako D. Kaminskas. – Mokslininkai teigia, kad vaistai gali atsirasti anksčiau nei prognozuota ir tai teikia vilties, kad sunkiai sergančius ligonius išgelbėti būtų daugiau šansų. 

O paties viruso išnaikinimui ar jo plitimo sumažinimui gali padėti tik vakcina, tačiau jos sukūrimas gali trukti nuo metų iki pusantrų ir tai yra gana optimistinės prognozės, tačiau tai gali užsitęsti ir ilgiau.“

[quote author=“D. Kaminskas“]Vertinant civilinę saugą, kuri mūsų šalyje daug metų buvo tik formali, pamatėme, kad jai mes turime skirti labai daug dėmesio. Taip pat ir karantino saviizoliacijai, tam tikro judėjimo apribojimams, patikroms – tai yra skaudžios pamokos, iš kurių turime pasidaryti išvadas.[/quote]

Seimo narys atkreipia dėmesį, jog mes turime suprasti, kad šiandieninė situacija yra tik vadinamoji pirmoji banga. 

„Niekada negalime atmesti antrosios bangos tikimybės, kas yra žinoma iš istorijos, pandemijų istorijų. O jos paprastai būna gana didelės ir gali paveikti netgi dar didesnę populiaciją bei sukelti dar didesnių pasekmių. 

Todėl dabartinė situacija – karantinas, izoliacija, pačių žmonių sąmoningumas siekiant išvengti antrosios bangos, priklauso ne nuo medikų, bet nuo kiekvieno iš mūsų kaip piliečio sąmoningumo, kad išvengtume sveikatos sistemos kolapso, kas įvyko Italijoje, Ispanijoje ir šiuo metu vyksta Amerikoje, – pažymi pašnekovas. – Aišku, žiūrint į ateitį, kai atsidarys sienos, žmonės pradės keliauti, vėl kils viruso plitimo problemos.

Todėl drįstu spėti, kad apsauginių kaukių nešiojimas pas mus gali išlikti ir tapti kaip kultūros dalis, kaip tai buvo ir yra Rytų šalyse.“

Gavome gerų pamokų

Paklaustas, ar šioje situacijoje gali įžvelgti ką nors teigiamo, D. Kaminskas teigia, jog tai padaryti sunku, tačiau yra įsitikinęs, kad neabejotinai gavome gerų pamokų ateičiai. 

„Vertinant civilinę saugą, kuri mūsų šalyje daug metų buvo tik formali, pamatėme, kad jai mes turime skirti labai daug dėmesio. 

Taip pat ir karantino saviizoliacijai, tam tikro judėjimo apribojimams, patikroms – tai yra skaudžios pamokos, iš kurių turime pasidaryti išvadas. Nes šitas koronavirusas gali būti ne paskutinė pandemija mūsų gyvenimuose. Visada yra tikimybė, kad ateityje tai gali pasikartoti“, – teigė D. Kaminskas. 

Anot jo, pasaulis pasikeis dar ir ta prasme, kad žmonės įvertins, jog daugelį dalykų galima spręsti, darbų nuveikti, mokytis nuotoliniu būdu. 

„Todėl nereikės brangių biurų, nes žmonės galės dirbti iš namų. O tai turi gal ir teigiamų bruožų – vaikai gali daugiau matyti tėvus, bendrauti vieni su kitais“, – pozityviai į situaciją bandė žvelgti Seimo narys.

Profesorius: „Būsime mažesni materialistai“

Karo istorikas, profesorius Valdas Rakutis, paklaustas, ar šių dienų pandemiją galima būtų gretinti su kuriuo nors pasauliniu karu, teigė, jog pasauliniam karui ji neprilygsta, tačiau karui – taip.

„Kai mes vėliau braižysime pasaulio istorijos chronologiją, ši data matysis, pavyzdžiui, kaip tarpukaris, laikas po Antrojo pasaulinio karo ar kažkas panašaus. 

Manau, šis laikotarpis bus tokio pat svarbumo, nors mes dar nežinome jo antrosios dalies ir neaišku, kaip viskas baigsis. Tačiau neabejotinai paveiks, netgi jau paveikė pasaulį, žmones ir tie poveikiai jausis dar labai ilgą laiką. 

Dabar vyksta tikrai svarbūs įvykiai ir jų negalima nureikšminti“, – įsitikinęs profesorius. 

Tačiau, kita vertus, jo manymu, tai netgi išeis į naudą – būsime mažesni materialistai ir daugiau vertinsime vienas kitą. 

„Aš manau, kad po pandemijos žmonės taps geresni. 

Paskutiniu metu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje žmonės rinkdavo lyderius (ne vien apie prezidentus kalbu), kurie siūlydavo materialinę gerovę. O dabar, žiūrėkite, tie žmonės nelabai kur ir matosi, iškilo visai kitokie lyderiai, kad ir, pavyzdžiui, Vilniaus ar Klaipėdos merai, kurie visai neblogai pasirodė šių dienų kontekste. Tai aš manau, kad tai yra gera pasekmė“, – svarstė V. Rakutis.

Vertindamas karantino ir pandemijos pasekmes, jis juokauja, kad per šį laikotarpį mes tikrai išmoksime geriau naudotis kompiuteriais.

„Manau, daugiau įvertinsime technologijas, jų galimybes. Dar iš tokių gerų pasekmių: išmoksime labiau vertinti žmogiškąjį, tikrą, natūralų ne virtualų susitikimą. 

Aš ir pats pas tėvus nevažiuoju, nes nenoriu jiems užvežti ligų. 

Jau kai galėsime susirinkti, sutarėme, kad darysime balių, – juokėsi pašnekovas. – Dabar yra bendravimo, galėjimo laisvai vaikščioti išsiilgimas…“

[quote author=“V. Rakutis“]Jeigu perkėlus šitą modelį į mūsų dabartinę situaciją, nereikia tikėtis, kad viskas greitai pagerės, greičiausiai bus recesija, liūdesys, bedarbystė, bet paskui teigiamos pasekmės gali sukelti staigų pakilimą. O jis gali būti, pavyzdžiui, sveikatos srityje.[/quote]

Tiesa, po šio laikotarpio, profesoriaus teigimu, labai sustiprės sveikatos sistema ir, jei kas nors bandys kalbėti, kad šitoje vietoje reikėtų pataupyti, tai sunkiai seksis. 

„Iš dalies šiai sistemai labai didelis išbandymas šiuo metu, bet ji labai sustiprės ne tik materialiai, bet ir žiniomis, organizacija, iškils visai kiti lyderiai. 

Jei sveikatos sistema atlaikys ir nesugrius, tai jai čia bus labai didelės pamokos ir savo biudžetus gydymo įstaigos galės ginti daug sėkmingiau nei iki šiol“, – pabrėžė V. Rakutis. 

Neramina situacija Baltarusijoje

Šiandieninę situaciją jis palygino su augalu – jeigu jį genėji, jis geriau ir auga, taip yra ir su gyvenimu, jeigu per ilgą laiką trunka geri laikai, žmonės pasidaro kažkokie blogi.

Karinių konfliktų, karo istoriko nuomone, dabartinėje situacijoje tikėtis nereikėtų, nes nėra tų, kurie liko sveiki. 

„Kiekvienas karas turi turėti tam tikrą palaikymą, tarkim, visuomenė tam būna pribrendusi, kažkas nori to karo, o dabar, manau, ne tas galvoje. 

Ir tie lyderiai, kokie jie bebūtų diktatoriai, vis tiek priklauso nuo žmonių palaikymo. Todėl būtų labai nepopuliaru su kažkuo dabar kariauti. Aišku, jei kažkas puola, tai gintis reikia“, – kalbėjo profesorius. 

Tačiau jį neramina kitas dalykas – kai kurios valstybės gali neatlaikyti. 

„Aš su labai dideliu nerimu stebiu, kas vyksta Baltarusijoje, nes jie ten kvailai elgiasi neigdami virusą ir dėl to liaudis gali bandyti nuversti prezidentą Aleksandrą Lukašenką. 

Donaldui Trampui taip pat gali nemažai kainuoti jo kaltinimai ir finansavimo nutraukimas Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). 

Aš suprantu, kad PSO galbūt ne viską gerai darė, bet nutraukti finansavimą tokiu laiku yra absoliuti durnystė ir žmonės ten taip pat gali prieš tai sukilti. Bet Amerikoje gal ten kažkaip išsispręs“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Rakutis.

Lietuviai iš naujo atras Lietuvą

Tapo įprasta, jog karų metu ir po jų įvyksta kokių nors atradimų, kurie vėliau ištobulėja ir palengvina tolimesnį gyvenimą. Tačiau profesorius patikslina, jog, kol vyksta karas, atradimai nespėja „įsivažiuoti“, bet paskui, kai jis baigiasi, visa sistema „važiuoja“ iš inercijos. 

„Tobulinami visokie išradimai, iškyla „teisingi“ mokslininkai ir vadovai – gabūs, protingi, talentingi. Todėl po karo būna tarsi pakilimas, tik jis neateina staiga. 

Pokaris yra baisus laikas – bedarbystė, skurdas, badas, viskas sugriuvę, – kalbėjo V. Rakutis. – Bet paskui, praėjus keleriems metams, vyksta staigus pakilimas. 

Jeigu perkėlus šitą modelį į mūsų dabartinę situaciją, nereikia tikėtis, kad viskas greitai pagerės, greičiausiai bus recesija, liūdesys, bedarbystė, bet paskui teigiamos pasekmės gali sukelti staigų pakilimą. O jis gali būti, pavyzdžiui, sveikatos srityje.“

Pašnekovas sako, kad jam dabar labai įdomu stebėti, kaip verslas prisitaiko prie šių dienų realijų – atsiranda visokių keistų reklamų. 

„Tarkim, elektroninė prekyba, kurjeriai, siuntų tarnybos dabar išgyvena aukso amžių. Todėl, aš manau, kad jos labai ištobulės. 

Galbūt kažkiek atsigaus vietinė gamyba, vietinis turizmas, nes dar kurį laiką negalėsime daug ir visur keliauti, todėl, kai karantinas taps laisvesnis, visi Lietuvą atras iš naujo ir, nors dabar kaimo turizmo sodybos išgyvena krizę, po karantino, manau, jos gerokai atsigaus, – ateities prognozėmis dalijosi profesorius. – Manau, kad tai ir šeimų suklestėjimo metas, labai gera galimybė pabūti namuose. Pavyzdžiui, mums puiki proga pasidžiaugti savo namais, nes mes juose beveik niekada nebūdavome.“