Kaip apsaugoti miškus nuo gaisrų?
Vasarą viena aktualiausių miško apsaugos problemų – miško apsauga nuo gaisrų. Pievų, pamiškių išdžiūvusi žolė, spygliuočių jaunuolynai lengvai užsiliepsnoja nuo mažiausios kibirkšties, todėl miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo saugoti mišką bei tinkamai taikyti priešgaisrines apsaugos priemones.
Priešgaisrinių priemonių paskirtis
Lietuvos miškuose taikoma bendra priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šios sistemos uždaviniai yra mažinti miško gaisrų pavojų, gesinti gaisrus, didinti miškų atsparumą gaisrams bei stebėti ir prognozuoti gaisrų plitimą.
Stengiantis išvengti miško gaisrų ar sumažinti jų daromą žalą, taikomos perspėjamosios, priešgaisrinės ir gaisrų gesinimo priemonės. Profilaktinės perspėjamosios priemonės – tai nuolatinis informavimas apie priešgaisrinę saugą (stendai miške, visuomenei skirti leidiniai, lankstinukai), rekreacinių miškų tvarkymas (įrengiamos poilsiavietės su laužavietėmis), gaisrų stebėjimo organizavimas (įdiegta moderni antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema, apimanti visus šalies miškus). Visų šių priešgaisrinių priemonių paskirtis – greitai ir efektyviai stabdyti gaisrų plitimą.
Priešgaisrinės juostos
Viena svarbiausių priešgaisrinės miško apsaugos priemonių – priešgaisrinės juostos. Jos įrengiamos prie geležinkelių, kelių, kvartalinių linijų ar kvartalų viduje, prie stovyklaviečių, sandėlių ir įmonių. Priešgaisrinės juostos būna:
mineralizuotos juostos, kuriose pašalintos degiosios medžiagos. Jos įrengiamos 2–4 metrų pločio ir atskiria miškus nuo galimų ugnies židinių bei stabdo požeminių gaisrų plitimą. Tokias juostas gali atstoti miško keliai;
lapuočių medžių juostos 10–50 metrų pločio. Šių medžių juostose pašalinamos išvartos, surenkamos šakos;
spygliuočių medžių juostos 10–50 metrų, kuriose sumažintas degiųjų medžiagų kiekis. Iškirstas spygliuočių trakas, nugenėtos šakos;
magistralinės juostos kalninės pušies medynuose įrengiamos 10–50 metrų pločio (prie urbanizuotų teritorijų ir dideliuose kalninės pušies masyvuose iki 100 metrų pločio). Šiose juostose iškertama ir pašalinama visa sumedėjusi augalija, įrengiami priešgaisriniai keliai. Magistralinių juostų ir priešgaisrinių kelių pakraščiuose įrengiamos mineralizuotos juostos.
Atsakomybė ir miškų savininkams
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse numatyta, kad miškų urėdijos, valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų stebėjimo, profilaktinėms, priešgaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo priemonėms visose miško valdose, tačiau tose pačiose taisyklėse numatyta ir miško savininkų prievolė savo lėšomis įrengti, atnaujinti bei prižiūrėti mineralizuotas ir priešgaisrines juostas, laužavietes, poilsio aikšteles, valyti mišką.
Taip pat Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse numatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų, valstybinių parkų ar miško savininkų teikimu, kai yra didelis pavojus miško gaisrams kilti, gali uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi miške.
Šiemet šalies miškuose, miškų urėdijų liepos 14 dienos duomenimis, užregistruoti 69 miško gaisrai, kilę 49,62 ha plote, iš jų 21 miško gaisras privačiuose miškuose 10,57 ha plote. Urėdijų priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius gaisrus buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei du šimtus kartų.
Privalu laikytis taisyklių
Šiuo metu oro sąlygos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nėra palankios gaisrams kilti, dauguma šalies miškų yra pirmos ir antros gaisringumo klasės, tačiau kad ir kokios būtų oro sąlygos, privalu laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir lankymosi miške taisyklių, nes daugiau kaip 90 procentų miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio.
Primename, kad miške draudžiama kurti laužus ne laužavietėse ir naudoti atvirą ugnį, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas bei kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Laužą kurti tik specialiai įrengtoje laužavietėje, būtina nuolat jį prižiūrėti, baigus kūrenti, užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Pastebėjus gaisrą, reikia nedelsiant apie jį pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Vasarą miškų gaisringumo klasės nustatomos kasdien ir skelbiamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto puslapyje www.meteo.lt. Nuolat atnaujinamus miškų gaisringumo žemėlapius taip pat galima rasti Generalinės miškų urėdijos svetainėje www.gmu.lt.
Daugiau skaitykite portale valstietis.lt
