Kad alkoholizmo pūlinys liautųsi pampęs
Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 15 litrų gryno spirito. Problemų dėl alkoholio vartojimo turi apie 700 tūkst. tautiečių. Žinant, kad mūsų nebėra nė trijų milijonų, toks skaičius pakerta kojas. Be saiko vartojami velnio lašai išstumia žmones į visuomenės užribį ir neša kraupias nelaimes. Tėvai žudo vaikus, vaikai savo gimdytojus, išgėrę vairuotojai bendrakeleivius ir atsitiktinius nepažįstamuosius. „Valstybė turi ryžtingai mažinti alkoholio prieinamumą“, – bene greičiausią sprendimo būdą siūlo Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja, savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkė Ona Šulcienė.
Stipriau žaboti prekybą
Alkoholio vartojimas Lietuvoje vis aukščiau kelia galvą it rytietiškų melodijų užburta gyvatė. Valstybė pamažėle sunkina alkoholikų kelią iki butelio: jau sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, nuo Naujųjų svaigalais uždrausta prekiauti degalinėse.
O. Šulcienė tikina, kad elgtis būtų galima dar drastiškiau, ir viliasi, jog ateityje alkoholis bus pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse.
„Jei alkoholis lengvai prieinamas, žmogui gali susidaryti įspūdis, kad jį vartoti nieko bloga. Toks supratimas kelia didžiulį nerimą. Juk alkoholio vartojimas sukelia psichologinę, fizinę priklausomybę, psichikos sutrikimus. O ypač pavojinga, kai jaunimas geria silpnus alkoholinius gėrimus. Taip jie po truputį pratinasi. Jau ir 16 metų jaunuoliai gydomi nuo alkoholizmo“, – pavojus dėsto pašnekovė.
Neišgėriau, tai šventė ne šventė?
O. Šulcienė nuogąstauja, kad mūsų visuomenė nebeįsivaizduoja šventės, renginio ar net vaiko krikštynų be alkoholio. Ji kerta drąsiai: „Alkoholis – viešai platinama priklausomybę sukelianti medžiaga.“ Tarybos narė ragina kurti kitokias – blaivias tradicijas. Anot jos, riboti reikia ir alkoholio reklamą. Mat čia svaigalai pateikiami itin patraukliai. Pavojingiausia, kai reklama pasiekia vaikus.
Nužmogėja
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkės teigimu, pirmiausia alkoholis paveikia nervų sistemą: žmogus negali kontroliuoti savo veiksmų, eglesio, emocijų. Atsiranda vidaus organų, širdies, kraujagyslių, virškinamojo trakto pažeidimų. Ilgainiui pasikeičia žmogaus mąstymas. Tai rodo nuolat Lietuvoje įvykstančios skaudžios tragedijos, šiurpūs nusikaltimai.
„Alkoholikas pamiršta moralę. Jis niekad neatjaus, todėl tokie žmonės be sąžinės graužaties prageria vaikų pinigus ir palieka juos badmiriauti“, – sako O. Šulcienė. Geriantis žmogus netenka darbo, pripažinimo, statuso, jam tenka gyventi iš pašalpų. Alkoholio vergai tampa niekam nereikalingi. Alkoholizmą veja visa virtinė socialinių problemų.
Alkoholiko šeimos kančios
Gyventi šeimoje, kurios narys priklausomas nuo alkoholio, yra didelė kančia. Žmona visą laiką jaučia įtampą, nerimą, baimę, nežino, kas bus, kai grįš sutuoktinis. Anot O. Šulcienės, tokios šeimos būna uždaros, nenori, kad pas juos kas nors ateitų. Jie ignoruoja, neigia, slepia problemą. Tai sargdina šeimą.
Ypač dėmesingai turėtų būti stebimos geriančių šeimų atžalos. „Jei vaikas į mokyklą ateina neišsimiegojęs, neparuošęs pamokų, neprižiūrėtas, kelia elgesio problemų, prastai mokosi, bėga iš pamokų, neturi draugų, tada ugdymo įstaigos socialinis pedagogas, psichologas, klasės auklėtojas turėtų suklusti. Tokie vaikai dažnai užsisklendžia savyje ir nenori pasakoti apie šeimos problemas. Jiems gėda. Vaikai tarsi jaučiasi kalti dėl tėvų priklausomybės. Toks užsisklendimas ilgainiui gali išsivystyti iki didelių tragedijų: depresijos, ligų ar netgi savižudybės“, – laiku pasirūpinti tyliai kenčiančiais vaikais ragina O. Šulcienė.
Alkoholiko vaikas, pasak pašnekovės, jaučia didelę socialinė atskirtį. Tėvai nė nepagalvoja, kaip stipriai savo elgesiu žaloja vaikų gyvenimą, griauna ateitį. Dar pavojingiau, kai pats vaikas įtraukiamas į išgėrinėjimus.
Jei geria tik vienas iš tėvų, kitas turi kuo daugiau domėtis vaiku, kalbėtis su juo, padėti vaikui bendradarbiaudamas su ugdymo įstaigos specialistais.
O. Šulcienė siūlo atlikti trumpą diagnostikos testą, kuris padės išsiaiškinti, ar Jums gresia tapti alkoholiku.
1. Ar kada nors po išgertuvių kitą rytą esate gėręs alkoholio, kad palengvintumėte blogą savijautą?
2. Ar jautėtės kaltas, kad vartojote alkoholį?
3. Ar Jus erzino aplinkinių kritika dėl dažno ir gausaus alkoholinių gėrimų vartojimo?
4. Ar manote, kad Jums reikėtų alkoholio vartoti mažiau?
Jei bent į du klausimus atsakėte „taip“ esate ant alkoholizmo slenksčio.
Alkoholiu piktnaudžiaujančių šeimų vaikai emocinės paramos sulaukti gali paskambinę nemokamais telefonais: „Jaunimo linija“ – 8 800 28 888, „Vaikų linija“ – 116 111.
