Jei nėra blaivybės, lai būna bent blaivykla

Dabartiniai valdantieji, ko gero, geriausiai visiems žinomi visai ne dėl to, kad jie yra „arčiau gamtos“ nei ankstesnieji. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, o gal tiksliau pirmininko noras – matyti blaivią Lietuvą. Tačiau kol valdantieji užsiima draudimais prekiauti alkoholiu Seime, miestai ir miesteliai susiduria su rimtesne bėda.

Turbūt nėra miesto, kuriame nebūtų benamių, besitrinančių stotelėse, aikštelėse prie parduotuvių ar visą naktį alkoholiu prekiaujančių parduotuvių. Dažnas jų neturi namų, bet turi problemą su alkoholiniais gėrimais ir mėgsta „pasišildyti iš vidaus“. O visiškai girti šlitinėja, kabinėjasi prie žmonių, o pergėrę nugriūna ir taisosi miegoti kur papuola. Bėda ta, kad Kėdainiai neturi blaivyklos, ir tokie girtuokliai sukelia daug problemų pareigūnams bei medikams.

Saugo, nors ir nepriklauso

Kadangi rajonas neturi blaivyklos, girtų asmenų patalpinimo klausimas lieka atviras. Vasaros metu ši problema mažesnė – girtas asmuo gali sau išsimiegoti kur po krūmu, ir policijos pareigūnai jo nepamatys, o ir praeiviai nesuks galvos – juk lauke nešalta. Tačiau žiemą sulaukiama daugiau pranešimų, mat praeiviai nelieka abejingi – bijosi, kad girtas žmogus nušals ar net mirtinai sušals. Tačiau neblaivių asmenų blaivymas nėra nei policijos, nei medikų darbas.

„Be abejo, jeigu būtų blaivykla, policijai būtų paprasčiau vykdyti savo funkcijas. Jeigu policija matytų viešoje vietoje griuvinėjantį, šlitinėjantį arba jau nebepasikeliantį asmenį, galėtų nuvežti į blaivyklą ir palikti jį ten saugiai. O dabar tenka kviestis medikus – nes nėra aišku, ar asmuo tik girtas, ar jam reikia skubios medicininės pagalbos.

Teoriškai pareigūnas galėtų įforminti administracinės teisės pažeidimo protokolą ir palikti asmenį ten, kur jis yra. Bet tuomet kita problema – besivoliojantis girtas asmuo atrodo neestetiškai, žmonės, eidami kažkur su vaikais visai nenori matyti tokių vaizdų. Kita vertus, kai lauke šalta, negalima palikti tokio žmogaus, nes jis gali nušalti galūnes arba sušalti mirtinai.

Jeigu asmuo dar paeina, tai policijos pareigūnas, jeigu žino, kas tai per asmuo, kur jis gyvena ir jei nėra reikalo jo vežti į komisariatą, surašo protokolą ir palinki gero kelio. Bet jei asmuo net nebepasikelia, kviečiama greitoji pagalba. Neretai būna taip, kad medikai tokį žmogų ir išsiveža, nes jam reikia skubios pagalbos. O jeigu medikai sako, kad jo vežti nereikia, policijos pareigūnas priima sprendimą – asmuo uždaromas į sulaikymo kambarį. Tačiau tokiu atveju pareigūnas kurį laiką turi budėti prie to žmogaus, vadinasi, jis būna „išimamas“ iš tarnybos, negali patruliuoti. Pareigūnas negali savo funkcijų atlikti – juk jo darbas būti viešoje vietoje, palaikyti tvarką, reaguoti į iškvietimus“, – kalbėjo Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis.

Bandė tartis

Komisariato viršininkas pasidžiaugė, kad savivaldybės dėka galima bent kažkiek sutramdyti asocialius asmenis.

„Džiaugiamės, kad buvo priimtos savivaldybės tvarkos taisyklės, kurios policijos pareigūnams leidžia bausti asocialius asmenis, kai jie priekabiauja prie žmonių, kurie bando eiti į parduotuvę, ar kitur – kai įkyriai prašo išmaldos. Išties sulaukiame skambučių, kai žmonės piktinasi, kad per išmaldos prašytojus praeiti neįmanoma, jie čiumpa už rankų, tampo. O juk tie asocialūs žmonės ir nehigieniški, ir kvapai visokie sklinda, ir ligų gali turėti. Tai dabar policijos pareigūnai turi galimybę juos bausti.

Aš esu pats kalbėjęs su tais „etatiniais“ benamiais – bandžiau žmogiškai pakalbėti. Sakiau, kad jeigu jie taip elgsis, jiems bus išrašomos baudos. Baudų nemokant įsitrauks antstoliai, o antstoliai nurašinės pinigėlius iš socialinių pašalpų. Vieni klausė manęs, kiti ignoravo, kiti gal visai tų pašalpų negauna tai jiems net neįdomu, kad kažkokias baudas išrašysim“, – kalbėjo G. Dirmeikis.

Medikai nepatenkinti

G. Dirmeikio teigimu, medikai taip pat labai nepatenkinti tokiais iškvietimais.

„Juk sergančių žmonių eilės, būna reikia kažką skubiai apžiūrėti, o čia, dėl to kad kažkas pats gėrė, pats sau nesąmonę pasidarė, tenka gaišti laiką. Taip pat medikai būna nepatenkinti, kai policijos pareigūnai juos kviečia dėl girtų asmenų“, – kalbėjo G. Dirmeikis.

Savo ruožtu greitoji medicinos pagalba tokius girtus žmones gabena į ligoninės priimamąjį. Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas nevynioja žodžių į vatą – blaivykla rajone yra mirtinai būtina.

„Jeigu žmogus nukentėjęs, serga, jis nušalęs ar kažkas nutikę – be kalbų mes jį prižiūrime, sutvarkome, guldome į ligoninę, jei reikia. Tačiau kai atveža vien tik girtą žmogų, tai mes neturim kur dėti jo. Nėra atskiros patalpos jiems. Jie tada arba priėmime būna, snūduriuoja, arba į palatą paguldome. Mums tenka juos blaivyti, o prasiblaivę jie neretai pusgirčiai po priėmimo skyrių plaikstosi, kitiems ligoniams sukelia nepatogumų, būna agresyvūs, triukšmauja, išdaužo tą priėmimą. Vargstam su jais“, – kalbėjo S. Skauminas.

Nemalonu, bet pasakyti reikia

Tačiau blogiausia dalis yra visai ne ta, kad pusiau girtas žmogus vaikščioja po priėmimą. Namus turintys žmonės, kuriems papuola „padauginti“, prasiblaivę išeina namo. Tuo tarpu asocialūs žmonės lieka ligoninės patalpose, o jie, kas be ko, būna ir labai nešvarūs.

„Jie būna ir utėlėti, ir smirdantys, ir gamtinius reikalus daro po savimi. Būna, kai niekas nemato, jau, žiūrėk, nuėjęs į kampą šlapinasi. Ir smirdi, kol kas nepamatęs neišvalo. Tai kaip normaliam pacientui jaustis, kai jis sėdi, o šalia snaudžia toks visas apsidirbęs?

Jeigu jau tokį žmogų paguldome į palatą, tai paprastai ten dar kito žmogaus neguldome. Nes tie girti būna ir agresyvūs, ir, kaip minėjau, apsidirba po savimi. Personalas, aišku, juos aptvarko, apšvarina, ir tas utėles išrankioja kiek gali, bet vien rūbai būna įsisunkę tų kvapų. Mes juk negalim jų perrenginėti, neturime rūbų. Ir apskritai – ne mūsų tai darbas“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Blaivykla Kėdainiuose buvo prieš gerą dešimtmetį. Anuomet girtą asmenį atvežus į ligoninę jis būdavo apžiūrimas ir, paaiškėjus, kad jis tik girtas, vežamas į blaivyklą. Ten taip pat darbuodavosi medicinos sesuo, kuri, esant reikalui, galėdavo suteikti pagalbą.

Kreiptasi daug kartų

Ligoninės direktorius, paklaustas, ar dėl blaivyklos įrengimo kreiptasi į rajono valdančiuosius, atsakė, kad prašyta buvo daugybę kartų.

„Viskas, ko gero, atsiremia į pinigus. Blaivyklą reikia išlaikyti – ir patalpos, ir personalas. Lengviausia yra, kai ligoninė atlieka šias funkcijas – tada niekam nekainuoja. Taip, kainuoja mums, o mums tų lėšų niekas nekompensuoja.

Buvo planų prie ligoninės, Infekciniame skyriuje, įrengti blaivyklą. Buvo įvairūs variantai svarstomi, bet išlaikyti tą blaivyklą bet kuriuo atveju turėtų ne ligoninė“, – kalbėjo S. Skauminas.

Rajono valdžia atsakymo nežino?

Tuo tarpu rajono valdantieji vengia išsamių atsakymų šia tema. Rajono meras Saulius Grinkevičius ir administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis savo nuomonę blaivyklos tema išsakyti pabijojo, ir pasislėpė už Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Daliaus Ramono nuomonės. Jis tikino, kad neblaivių asmenų problema aktuali visoje Lietuvoje, tiesa, artimiausiu metu blaivyklos tikėtis neverta.

„Neblaivių asmenų, besišlaistančių gatvėse ir kitose viešosiose vietose, problema yra aktuali visoje Lietuvoje, sprendžiama ne vienerius metus. Laikinojo apnakvindinimo padaliniai įsteigti tik Vilniuje ir Kaune. 

Išblaivinimo paslaugas teikiančios  įstaigos steigimui Kėdainiuose 2017 metų biudžete nėra numatyta lėšų, kurios apimtų ne tik specialiai tam paskirtų patalpų įrengimą, reikalingo turto įsigijimą, bet ir aptarnaujančio personalo išlaikymą. Įstaigos steigimui turėtų pritarti savivaldybės Taryba, turėtų būti nustatyti numatomų teikti paslaugų įkainiai, sukurta teisinė bazė.

Klausimas lieka atviras ir diskutuotinas. Šiuo metu analizuojama kitų savivaldybių praktika. Prie problemos sprendimo svariai prisidėtų nuolatinis sveikos ir blaivios gyvensenos idėjų skleidimas viešojoje erdvėje, švietimo įstaigose“, – kalbėjo D. Ramonas.

Kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis

Tuo tarpu rajono savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkė Onutė Šulcienė atkreipė dėmesį, kad blaivykla kovotų tik su pasekmėmis, o štai prevencijai skiriama per mažai dėmesio.

„Problema ta, kad yra daug žmonių, vartojančių alkoholį. Kėdainių PSPC psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje yra 1 295 asmenys – 996 vyrai ir 299 moterys (2016 m. duomenimis), bet manau, kad piktnaudžiaujančių alkoholiu yra daugiau.

Blaivykla tai ne prevencija, o tik kova su pasekmėmis. Bėda ta, kad alkoholis laikomas vos ne būtinu atributu visose šventėse ir gyvenime. Geriama be saiko, jau ir nepilnamečiai įpranta išgėrinėti.

Visuomenė netapatina alkoholio ir skaudžiausių nelaimių – avarijų, nužudymų, savižudybių. Blaivykla neišspręs piktnaudžiavimo alkoholiu problemos.

Kaune 2016 m. spalį buvo įsteigti saugios nakvynės namai, kuriuose saugiai pernakvoja padauginusieji alkoholio, jiems suteikiamos higienos paslaugos, galima pasikeisti drabužius ir tai kainuoja 19,7 euro. Įsteigti 16 vietų tokius namus kainavo 63 tūkstančiai eurų, o per parą ten atveža 5–6 asmenis. Sveikatos paslaugų ten neteikia – jei žmogus serga ar yra sužalotas, jį veža į gydymo įstaigą. Apsvaigusių nuo alkoholio į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių irgi patenka, nes jiems reikia suteikti medicininį pagalbą.

O kur dėti tuos, kurie girti ir reikia tik saugiai pernakvoti? Ligoninės pastate yra laisvų patalpų ir jas patvarkius galima įrengti 4 vietų saugios nakvynės namus, tai patvirtino ir VšĮ Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas. Kiek tai kainuotų, reikėtų paskaičiuoti, bet kas toliau?

Ar mes turime būti humaniški užribyje atsidūrusiems žmonėms? Manau, kad taip“, – kalbėjo O. Šulcienė.