Jei „Lifosą“ uždarytų, kasmet tai kainuotų maždaug po milijoną (PAPILDYTA)

Eglė KUKTIENĖ

„Lifosos“ situacija bent minimaliai stabilizuojasi – premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, įmonei pritaikyta išimtis ir leista atsiskaityti su darbuotojais. Trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje įmonės atstovai prašė leidimo vykdyti veiklą ir toliau, tikindami, kad gali išsiversti be Rusijos. Taip pat perspėjo, kad dėl pavojingos įmonės specifikos jos uždaryti visiškai nepavyktų, tektų palaikyti tam tikrus minimalius procesus, kad būtų galima išvengti ekologinės nelaimės, o tai kasmet kainuotų maždaug po milijoną, kurį kažkas turėtų skirti.

Nacionalizavimui nepritarė

„Lifosai“ tiesiogiai susidūrus su ją valdančios įmonės „EuroChem Group“ valdybos nariui Andrejui Melničenko pritaikytų sankcijų kaina, pasigirdo siūlymų įmonę nacionalizuoti.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė su pasiūlymu nacionalizuoti „Lifosą“ kreipėsi į premjerę I. Šimonytę. Toks žingsnis, anot jos, padėtų išsaugoti darbo vietas, valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas, o dalį gauto pelno būtų galima skirti Ukrainai remti.

Vis dėlto premjerei tokia mintis nepasirodė priimtina.

„Nacionalizacija Lietuvoje nėra labai praktikuojamas dalykas. Čia yra atskira privataus sektoriaus įmonė“, – kalbėjo premjerė pridurdama, kad tokios situacijos būtų buvę galima išvengti, jei įmonės valdytojas nebūtų siejamas su Vladimiru Putinu.

Vykdo minimaliai

AB „Lifosa“ technikos direktorius Tomas Janonis Seimo Ekonomikos komiteto nariams sakė, kad šiuo metu įmonės veikla yra absoliučiai minimali – tokia, kuri užtikrina, jog nesuges veikiantys mechanizmai. Visiškai sustabdyti veiklos negalima ir dėl ekologinių aspektų.

„Mūsų sąskaitos įšaldytos, negalime vykdyti jokių atsiskaitymų, tokių, kaip užmokestis darbuotojams, komunaliniai mokesčiai. Jau esame gavę įspėjimą iš dujų tiekėjo, kad jei nesumokėsime, bus su mumis nutrauktos sutartys.

„Lifosa“ patenka į Lietuvoje esančių pavojingų įmonių sąrašą ir bet kuriuo atveju minimalią veiklą mes privalėsime vykdyti. Analogiškas atvejis kaip Ignalinos AE – kažkokia veikla vis tiek turi vykti, nes mūsų teritorijoje yra amoniakas, nuotekos, užterštos fosforu“, – kalbėjo įmonės atstovas.

Jis pridūrė, kad įmonė jau seniai yra parengusi itin platų dokumentą, kuriame numatomas palaipsnis veiklos nutraukimas įmonėje. Vis dėlto tame dokumente taip pat nurodoma, kad minimalūs procesai įmonėje vis tiek turės vykti, o tai kasmet kainuotų kone milijoną eurų – ir šią sumą pinigų kažkas turės parūpinti.

Nori dirbti

Įmonės atstovai tikino nenorintys jokių išmokų iš valstybės – priešingai, prašo leidimo dirbti ir patiems užtikrinti finansavimą darbuotojų užmokesčiui, PVM ir komunaliniams mokesčiams.

„Niekada nieko neprašėme, net pandemijos įkarštyje viską sumokėdavome patys ir laiku.

Vykdydami nors šiokią tokią gamybą galėtume užsidirbti, sumokėti mokesčius už elektrą, dujas, sumokėti atlyginimus žmonėms.

Be to, ūkininkai jau susiduria su trąšų trūkumu, mes galėtume bent dalinai padėti išspręsti šią problemą“, – sako T. Janonis.

Jis pabrėžė, kad svarbiausia įmonei lieka darbuotojai – jei daugiau kaip tūkstantis žmonių turės patraukti į Užimtumo tarnybą, nemenka našta užguls vien išmokant jiems bedarbio išmokas.

Yra ir daugiau niuansų – tokių, kaip įmonės įsipareigojimas apšildyti miestą, kuris jau yra nevykdomas, mat šiluma atsiranda technologinių procesų metu, o pastarieji šiuo metu nevyksta.

„Lifosa“ taip pat yra įsipareigojusi supirkti elektrolito atliekas, o to padaryti taip pat negali – tad kyla klausimas, kur jas reikės dėti?

Išimtys įmanomos

Užsienio reikalų ministro patarėjas Algimantas Rimkūnas atkreipė dėmesį, kad yra galimybė taikyti išimtis. Norima kuo mažesnių neigiamų socialinių pasekmių darbuotojams, tad yra procesai, kurie leistų „atšildyti“ dalį įmonės pinigų, kuriais būtų išmokami atlyginimai darbuotojams.

„Yra galimybė taikyti išimtis, atšildyti tam tikras lėšų sumas būtiniausioms išlaidoms padengti.

Šiuo atveju mes pasiruošę iš karto leisti naudoti „Lifosos“ lėšas darbo užmokesčiui sumokėti, „Sodros“, PVM mokėjimui ir komunalinėms paslaugoms.

Kaip tas turi būti padaryta, turi būti sprendžiama visai kitu lygiu, Vyriausybės lygiu spręsti šį klausimą labai labai rimtai“, – sakė A. Rimkūnas.

Jis pabrėžė, kad svarbiausia užtikrinti, kad įmonės savininkas, kuriam pritaikytos sankcijos, neturėtų jokios finansinės naudos.

„Galima pagal praktiką, kurios, tiesą sakant, nėra daug, užtikrinti, kad įmonės veikla būtų vykdoma, įsteigiant tam tikrą fondą. Praktikos nėra, bet mes turime ją formuoti“, – svarstė užsienio reikalų ministro patarėjas.

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė pabrėžė, kad Vyriausybė negali išspręsti ilgalaikių „Lifosos“ problemų – pokyčius įmonė turės daryti ir pati.

Kratosi priklausomybės Rusijai

„Lifosos“ komercijos direktorius Linas Kieras akcentavo, kad įmonė gali puikiai dirbti ir jokiais būdais nefinansuodama Rusijos režimo.

„Rusiška žaliava buvo naudojama anksčiau grynai dėl kainos. Kaina, žinoma, mažesnė, atvežimas geležinkeliais pigesnis. Bet „Lifosa“ pasiruošusi ir stipriai importuoja žaliavas iš kitų šalių. Rusų žaliava buvo gera, bet galime jos atsisakyti, nes žaliavos yra Senegale, Pietų Afrikos Respublikoje.

Rusijai galutinės savo produkcijos ar šiaip, ar taip nepardavinėjame.

Amoniako tiekimas visuomet buvo surištas su Rusija dėl žaliavos pigumo, ir alternatyvos anksčiau nebuvo ieškomos. Tačiau žinome, kad jų yra pačioje Europos Sąjungoje. Maža to, dirbti galime su „Achema“. Su jais kalbėjome dar iki sankcijų“, – kalbėjo L. Kieras, tikindamas parlamentarus, kad priklausomybė nuo Rusijos nėra taip jau sunkiai panaikinama.

Prašė konkrečių sprendimų

Prie šių klausimų Ekonomikos komitete starto daug prisidėjęs parlamentaras Viktoras Fiodorovas džiaugėsi, kad kalba apie nacionalizavimą neina – juk įmonė geba tvarkyti procesus viduje.

„Užsienio reikalų ministerija galėtų pasakyti, kokių teisės aktų trūksta, kad jie galėtų vykdyti tas veiklas, atsiskaitinėti, gauti pajamas ir užtikrinti, kad naudos gavėjas nebūtų A. Melničenko.

Sankcijų politika, panašu, kuo toliau tuo labiau bus taikoma, tad reikia pasiruošti reikalingus teisės aktus“, – kalbėjo Seimo narys.

Kėdainių meras Valentinas Tamulis prašė skubių konkrečių sprendimų, nes atmosfera tarp įmonės darbuotojų pastarosiomis dienomis yra itin slogi.

„Džiugu buvo girdėti, kad variantų yra ir, manau, kad valstybė gali rasti išeitis, kad finansinė nauda nepasiektų A. Melničenko, o pinigai cirkuliuotų Lietuvoje.

Reikia, kad kuo greičiau baigtųsi nežinia.

Emocinė būsena, patikėkit, nėra gera, darbuotojai nežinioje negali ilgai gyventi. Turime kuo greičiau siųsti gerą žinią, kad žmonės gaus atlyginimus.

Masinis žmonių išėjimas į Užimtumo tarnybą yra tik viena dalis viso reikalo. „Lifosos“ atlyginimai visuomet buvo gerokai aukštesni, nei savivaldybės vidurkis, gerai uždirbdami jauni žmonės ėmė paskolas, pirko nekilnojamąjį turtą – supraskite, jiems slysta gyvenimas iš po kojų“, – kalbėjo V. Tamulis.

Jis pridūrė, kad įmonė yra pavojingų įmonių sąraše, o Kėdainiai mažiausiai norėtų ekologinės nelaimės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas pabrėžė, kad dėl įmonėje esančio pavojingo cheminio elemento – amoniako – kiekių įmonei yra būtina užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą.

PAPILDYTA

S. Gentvilas: „Lifosos“ stabdymas pavojaus gyventojams nesukeltų

Dėl Europos Sąjungos sankcijų sutrikus Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ veiklai, gamyklos stabdymas yra nepriimtinas ir pavojingas procesas, teigia specialistai, tačiau aplinkos ministras ramina, kad šiuo metu pavojaus nėra.

Klausimų dėl bendrovės ateities iškilo po to, kai ES kovo 9-ąją paskelbus sankcijas netiesioginiam „Lifosos“ savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos jos sąskaitos, dėl to įmonė negali tęsti veiklos, svarstoma, ar dėl to nekyla pavojus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad baimintis, jog dėl gamyklos šiuo metu patiriamų sunkumų gali įvykti ekologinė nelaimė, nereikėtų.

„Kad „Lifosos“ bankrotas, sustojimas arba nemokumas yra ekologinė bomba – negąsdinkime taip gyventojų. Taip, jai reikės dėmesio ir specifinių sprendimų, bet pavojaus nėra. Nėra kalbos apie avariją, kad kažkas įvyks, dėliojamės planus, kaip nemokumo atveju galėtume su amoniako talpomis susidoroti“, – BNS ketvirtadienį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot jo, dabartinė situacija „Lifosoje“ vertinama tik ekonominiu požiūriu. 

„Nekalbame, kad kažkas įvyks. Kol kas tai sankcijų klausimas, ne aplinkosauginis klausimas“, –  teigė S. Gentvilas.

Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas perspėja, kad gamyklos „uždarymas ir technologinio proceso stabdymas yra nepriimtinas, pavojingas“.

„Amoniakas skysčio pavidalo, jam reikalingas slėgio režimas, reikalingi kompresoriai, o jiems – elektra. Žinau, kad jie turi alternatyvų tiekimui, generatorius, bet ir jiems reikalingi degalai. Turime rūpintis, kad neįvyktų kokia nelaimė“, – sakė pareigūnas.

Anot jo, dėl bendrovės teritorijoje esančio didelio kiekio amoniako „Lifosa“ priskiriama prie aukštesniojo pavojaus lygio objektų.

„Ji priskiriama prie aukštesniojo lygio pavojingumo objekto dėl to, kad turi 5 tūkst. tonų amoniako. Ji turi ir kitų cheminių medžiagų –  sieros, fosforo, azoto, bet būtent dėl amoniako priskiriama šiam lygiui“, – sakė G. Sakalinskas.

Jo teigimu, aukštesnis pavojingumo lygis reiškia periodinę kompleksinę patikrą, kurioje, be PAGD, dalyvauja aplinkosaugininkai, visuomenės sveikatos specialistai – iš viso šešios skirtingos institucijos.

PAGD atstovo teigimu, paskutinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad sauga įmonėje užtikrinama. 

„Patikrinimą atlikti būtina kartą per metus. Šis konkrečiai objektas patikrinimas atliktas pernai birželį. Noriu pasakyti, kad šiame objekte tikrai didelis dėmesys skiriamas saugai, didelių avarijų nėra buvę“, – sakė jis.

Pareigūnas sako, jog įmonė turi planą saugiam veiklos stabdymui. 

„Yra būdas ją saugiai uždaryti. Įmonė turi savo planą pasirengusi, kaip tai padaryti, kaip avarijos metu reakcijos, kokie veiksmai jų išvengti, manau, kad personalas geba tuos procesus suvaldyti“, – teigė G. Sakalinskas.