Jaustukų ir ištiktukų rašymas
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė
Kartu rašomi jaustukus sudarantys žodžiai, intonaciškai susilieję į vieną žodį, tariamą su vienu kirčiu (aja, ajė, ajetus, duokdie, neduokdie, oje, ojė, vaje, vajė, vajetau), pvz.: Vaje, vaje, kas per laikai! Vajetau, vajetau… Pirmą sykį taip sunku važiuoti namo. Ajai, ajai! – pasigirsta slopus Balioko balsas iš vidaus.
Atskirai rašomi jaustukus sudarantys savarankiški žodžiai (ak tu, ei tu, tai tau), pvz.: Tokia graži diena ir še tau kokia nemaloni staigmena. Va tai tau. Rado kuo džiaugtis. Atrodė, toks nesudėtingas darbas, o va devyni prakaitai pila.
Kartojamieji jaustukai rašomi dvejopai:
a) atskirai rašomi, jei norima pabrėžti atskirą jaustukų tarimą (ai ai ai, ei ei ei, ui ui, a ta ta), pvz.:Oi oi, ai ai, – padejuoja ir išeina. Ei ei ei, ramiau… nereikia;
b) kartu rašomi intonaciškai susilieję kartojamieji jaustukai (ajajai, atata, ojoj, ūtata), pvz.: Atata! Man šalta, – pasigirsta balsas, kai vėjas lanksto medžius. Ūtata, saldu! – šokinėdamas pro sukąstus dantis geria vėją Narba, vyriškai laikydamas ašaras, trindamas pamėlusį kulną. Ejejej! – nedraugiškai sušuko man įkandin šeimininkė. Gėlės, šypsenos, entuziastingi šūksniai: valio, ėhėhė, ohoho…
Jaustukai, sudaryti iš tęsiamai tariamų garsų, rašomi keliomis raidėmis pagrečiui, tarp jų gali būti paliekami tarpai (aa, ėėė, ššš, brrr, bzzz, dzrrr, ė ė ėėė), pvz.: Aaa!.. Šit kas – žvaigždėm lyja! Brrr… šiurpas purto. Ėėė… supaisysi tuos miesto paukščius… Hmm, teoriškai įmanoma. Ū ūū ūūū ūūūū! – stūgteliu, kartu išpūsdamas akių obuolius.
Jaustuką sudarančius tęsiamai tariamus garsus žyminčios kelios raidės pagrečiui gali būti skiriamos brūkšneliais, pvz.: Ė-ėė… tai buldozeris. Hm-m-m, – visiškai nieko nesuprasdami numykė asistentai.
Parengta pagal „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai“, V., 2022.