Jaunos moters mirtis ant geležinkelio bėgių užminė mįsles
Jaunos moters mirtis ant geležinkelio bėgių užminė daugybę mįslių. Nors kraupi žūtis paženklino vasario 10-osios vakarą, kai kėdainietė žuvo ties Šėtos gatve, priešais geležinkelio viaduką per Nevėžio upę, iki šiol taip ir nerasta atsakymų į klausimus: kodėl traukinys nesustojo po įvykio, ką moteris veikė vėlyvą vakarą ant bėgių, ar iš tikro buvo girdėti jos pagalbos šauksmas, ar tokią lemtį jauna moteris pasirinko pati?
„Rinkos aikštė“ net kelias dienas rinko įvairią informaciją, tačiau galutinį tašką šioje istorijoje jau visai netrukus padės policijos pareigūnai.
Užsiminė ne kartą
Mirusioji, ją pažinojusiųjų teigimu, ne kartą kalbėjo apie mirtį. Ji augino 11 metų dukrelę. Tiesa, po skyrybų su gyvenimo draugu dukrą augino tėtis. Mirusi moteris susirado kitą draugą. Tiesa, ir su juo santykiai paskutinėmis gyvenimo dienomis nebuvo rožėmis kloti…
[quote author=““] Kodėl niekas nesikalbėjo su moterimi, jei ji apie savižudybę buvo užsiminusi ne kartą?[/quote]
Ką moteris vėlyvą vakarą darė ant geležinkelio bėgių, kol kas neaišku. Vieni Šėtos gatvės gyventojai teigė girdėję kažkokius garsus, lyg ji būtų šaukusis pagalbos, kiti teigė, kad moteris tokią lemtį pasirinko pati, ir sakė, jog kaimynams jau „stogelis“ važiuoja.
Siuntė žinutes?
Dar vieni mūsų rasti liudytojai pasakojo, kad moteris lemtingą vakarą siuntė atsisveikinimo žinutes telefonu. Tačiau kad kas patvirtintų šį faktą – neradome. Kyla pagrįstų klausimų, kodėl niekas nesikalbėjo su moterimi, jei ji apie savižudybę buvo užsiminusi ne kartą? Kodėl „draugai“ atsiranda tik tada, kai ištinka baisi tragedija?
Šie klausimai ir lieka neatsakyti… Galbūt „draugai“ ir atsakys…
Tačiau palaukime oficialių tyrimo išvadų, o tragiškai žuvusi moteris tesiilsi ramybėje…
Lieka, tik priminti, jog pastebėję žmogų, kuriam reikia pagalbos, nepaliktume jo vieno, padėtume, patartume. Jei to nedrįstate padaryti patys, paprašykite artimųjų, draugų. Pagalvokime, ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų.
