Jaunimas susitiko su žinomu kolekcininku
Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Kraštotyros erdvėje surengta žinomo Lietuvos kolekcininko, advokato, kultūrologo, žurnalistų sąjungos nario Jono Nekrašiaus 22-oji paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“./Organizatorių nuotr.
Atidaryta paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ ir vyko edukacija jaunimui „Miniatiūriniai ekslibrisai“
Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Kraštotyros erdvėje surengta žinomo Lietuvos kolekcininko, advokato, kultūrologo, žurnalistų sąjungos nario Jono Nekrašiaus 22-oji paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“. Parodoje eksponuojamos 1960–2022 metais Lietuvoje įvairiu laiku išleistos 75 miniatiūrinės knygelės. Po parodos atidarymo Vaikų ir jaunimo skyriuje gerbiamas Jonas Nekrašius Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokiniams vedė edukaciją „Miniatiūriniai ekslibrisai“. Paroda ir edukacija skirta Lietuvių kalbos dienoms, Kovo 11-ajai paminėti.
Susipažino su kūrybos įvairiapusiškumu
Ši paroda ir edukacija kėdainiečiams suteikė galimybę susipažinti su J. Nekrašiaus kūrybos įvairiapusiškumu ir atskleidė jo svarbų indėlį į Lietuvos kultūros puoselėjimą. Jis yra ne tik miniatiūrinių knygų kūrėjas ir kolekcionierius, bet ir aktyvus kultūrinės edukacijos puoselėtojas. Parodos ir edukacijos dalyviai turėjo galimybę ne tik pamatyti, bet ir patirti, kaip menas ir kūryba gali įkvėpti bei formuoti asmenybę.
Susitikimo metu Jonas Nekrašius pasirodė kaip šiltas ir atviras žmogus, kuris su meile dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Jo entuziazmas ir nuoširdus įsitraukimas į kiekvieną pokalbį su jaunimu rodo, kad jis ne tik vertina kūrybinį procesą, bet ir siekia įkvėpti kitus atrasti savo kelią mene ir gyvenime. Nepaisant savo pasiekimų ir pripažinimo, J. Nekrašius išlieka paprastas ir prieinamas, kas ir leidžia jam lengvai užmegzti ryšį su žmonėmis, ypač jaunaisiais kūrėjais.
Knygos, teisė ir kelionės
Svečias pasakojo, kad knygos, teisė ir kelionės yra neatsiejamos jo gyvenimo dalys. Paklausus, kas jį sužavėjo miniatiūrinėse knygelėse, svečias atsakė: „Miniatiūrinės, nes nesinori, kad namai būtų užversti dideliais daiktais. Knygeles lengva susidėti, jos neužima daug vietos, todėl galima jas pasiimti į keliones“.
Tai labai įdomus ir originalus požiūris! Galėtume tęsti šią mintį, pabrėžiant, kaip Jonas Nekrašius mato knygas ir keliones kaip svarbius gyvenimo elementus, o miniatiūrinės knygelės tampa tuo tiltu, kuris leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp asmeninių pomėgių ir praktiškumo.
Susitikimo metu Jonas Nekrašius pasirodė kaip šiltas ir atviras žmogus, kuris su meile dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Jo entuziazmas ir nuoširdus įsitraukimas į kiekvieną pokalbį su jaunimu rodo, kad jis ne tik vertina kūrybinį procesą, bet ir siekia įkvėpti kitus atrasti savo kelią mene ir gyvenime.
Aut. past.
Apie miniatiūrines knygas
Lietuvoje pirmosios miniatiūrinės knygos pasirodė XVI amžiuje. Tai buvo religinio pobūdžio leidiniai, maldaknygės, kalendoriai. Žymus spaustuvininkas Pranciškus Skorina (apie 1490 m. – prieš 1541) – pirmasis mažo formato knygų leidėjas Lietuvoje. Jo „Mažoji kelionių knygelė“ išleista 1522 m. Vilniuje. Knygos formatas mažas, portatyvinis – spausdintos knygos tekstas „Psalmyne“ ir „Horariume“ sudaro 102 x 64 mm (2 eilučių), o kitose dalyse – 97 x 64 mm (19 eilučių).
1549 m. balandžio 20 d. H. Veinreicho spaustuvėje buvo išspausdinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo antroji lietuviška knygutė – pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesme Š. Ambraziejaus, bei Š. Augustina…“ Šios 13 puslapių knygutės formatas – 105 x 65 mm.
Leisdamas lietuviškas miniatiūrines knygeles daugiausiai nusipelnė Lietuvos žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas Vilius Užtupas (1927–2008). 1992 m. jis įkūrė leidyklą „Vilius“ ir pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines knygutes, tarp jų paties parašytas. 1995 m. išleido „Lietuviškai knygai 450 metų“ (formatas 16,5 x 14,1 mm, 5,1 mm storio, 0,95 g svorio knygelė tuomet pateko į nacionalinę rekordų knygą), 2001 m. išleido dar mažesnę „Lietuvai 1000 metų“ (9,6 x 9,2 mm) ir kt.
1994-1998 metais V. Užtupas išleido šias miniatiūrines knygeles: 1994 m. „Atlanto nugalėtojas Feliksas Vaitkus“ (27 x 30 mm dydžio); 1995 m. „Lietuviškai knygai 450“ (14,1 x 16,5 mm); 1997 m. „Lakūnas akrobatas Jurgis kairys“ (25,5 x 30 mm); 1997 m. „Aviacijos generolas Antanas Gustaitis“ (26 x 31 mm); 1997 m. „Lietuviai lakūnai Edmundas Jasiūnas, Vladas Kensgaila“ (27 x 32 mm); 1997 m. „Darius ir Girėnas“ (27 x 33 mm), 1998 m. „Lietuvos spaustuvėms 475“. Ši mažiausia Lietuvos knygelė yra 11,2 x 10 mm dydžio, 4,8 mm storio, 64 puslapių, sveria 0,31 gramo. Knygelę 120 egzempliorių tiražu išleido leidykla „Vilius“. Ji 1998 m. buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą ir iki 2001 metu buvo mažiausia Lietuvos knyga. 2001 m. jis išleido dar mažesnę knygelę „Lietuvai 1000 metų“ (9,6 x 9,2 mm) ir kt.
Palangiškis dailininkas Vytautas Kusas 2011 m. pralenkė V. Užtupo pasiektą mažiausios Lietuvoje knygelės rekordą. Jo parengta miniatiūrinė knygutė – 9 milimetrų aukščio ir 8 milimetrų pločio. Jos 56 puslapiuose tilpo V. Kuso eilėraštis „Pojūtis“. Kiekviename puslapyje yra po šešias eilutes, jose telpa iki 26 ženklų Trijuose leidinio puslapiuose tilpo nutapytos skirtingos miniatiūros. Mažiausios Lietuvoje išspausdintos knygutės tekstą 50 egz. tiražu išspausdino Klaipėdos spaustuvė „Druka“.
2018 m. Vytautas Kusas pagerino savo paties pasiektą mažiausios lietuviškos knygelės rekordą. 2018 m. lapkričio mėn. agentūra „Factum“ oficialiai užfiksavo, kad V. Kuso knygelė „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga Lietuvoje. Šio dailininko rankomis sukurtas Lietuvos rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas Klaipėdos spaustuvėje „Druka“ 100 egz. tiražu. Pačią mažiausią Lietuvoje miniatiūrinę knygelę „Būsenos“ sumaketavo ir įrišo pats autorius V. Kusas.
2023 m. kovo mėnesį V. Kusas, miniatiūrinių knygelių mylėtojus vėl pradžiugino nauju mažiausios knygelės rekordu. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo mažiausią lietuvišką knygą 7 x 7 mm dydžio, 2,9 mm storio, 68 puslapių – dailininko, poeto Vytauto Kuso eilėraščių knygą „Lūžis. Palangai 770“, kuri išleista 77 vnt. tiražu 2023 m. (išduotas Lietuvos rekordo diplomas Nr. 695). Šios knygelės tekstas ir grafikos kūriniai atspausdinti Klaipėdos spaustuvėje „Druka“. Šią miniatiūrinę knygelę įrišo pats autorius V. Kusas.
Ši paroda ir edukacija kėdainiečiams suteikė galimybę susipažinti su J. Nekrašiaus kūrybos įvairiapusiškumu ir atskleidė jo svarbų indėlį į Lietuvos kultūros puoselėjimą. Jis yra ne tik miniatiūrinių knygų kūrėjas ir kolekcionierius, bet ir aktyvus kultūrinės edukacijos puoselėtojas.
Aut. past.
Apie miniatiūrinį knygos ženklą
Lietuvoje pirmieji ekslibrisai buvo skirti žymėti puošnioms, brangioms, didelio formato knygoms. Ilgainiui mažėjant knygos formatui, pradėjus leisti mažo formato ir miniatiūrines knygeles, buvo kuriami ir joms skirti miniatiūriniai ekslibrisai. Šiuos knygos ženklus pagal savo formatą galima pavadinti kolibriais, kuriems priklauso daugelis mažiausių pasaulyje paukščių rūšių. Jie, kaip ir miniatiūriniai ekslibrisai, savo dydžiu yra labai smulkūs ir nedideli.
Dailininkai kuria miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos ženklus. Atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, miniatiūrinis ekslibrisas negali būti didesnis kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti knygos ženklus, kurie yra ne didesni kaip 5 x 5 mm arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5 mm. Šie ekslibrisai žymimi: EX MINI, EX MINI LIBRIS, EXL MINI ir pan.
Europoje miniatiūriniai ekslibrisai labiausiai paplito XVI-XIX amžiuose. XX a. jų sukurta Čekijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje jie pradėti kurti XVII a. Miniatiūrinių ekslibrisų yra sukūrę žinomi lietuviškų knygos ženklų kūrėjai P. Arlauskas, L. Brazauskaitė, A. Čepauskas, V. Jakštas, V. Janulis, S. Katauskas, V. Kisarauskas, K. Kupriūnas, H. Meškauskaitė, O. Šimaitytė-Račkauskienė, V. Šliuželis, M. Vaicekauskaitė ir kt.
Buvęs šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas, 1999 m. gegužės pradžioje sukūrė penkių miniatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. Dailininkas šiuos knygos ženklus sukūrė oforto technika, nesinaudodamas jokiomis didinimo priemonėmis. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai miniatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio ekslibrisas, kuriame matomas užrašas „JON ex libris“. Galima drąsiai tvirtinti, jog tai mažiausias lietuvio dailininko knygos ženklas pasaulyje, kuriame panaudoti lietuvių kalbos žodžiai.
Miniatiūrinių ekslibrisų nėra sukurta daug. Kiekvienas iš jų – didelio meistriškumo ir nepaprasto kruopštumo dailininko kūrinys, liudijantis nuosavybės teises ir savininko kultūrinius interesus.
Lietuviškų miniatiūrinių ekslibrisų parodos iš šių eilučių autoriaus kolekcijos buvo surengtos Birštone (2016 m.), Šiauliuose (2018 ir 2020 m.), 2022 m. – Klaipėdoje, Pakruojyje, Radviliškyje, Kuršėnuose, 2023 m. – Panevėžyje, Kelmėje, Kretingoje, Kaune, Mažeikiuose, Joniškyje, Akmenėje, 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo bibliotekoje, Pasvalio krašto muziejuje, Biržų, Rokiškio, Kupiškio, Anykščių, Trakų viešosiose bibliotekoje, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, 2025 m. Kaišiadorių Jono Aisčio viešojoje bibliotekoje ir kt.
2022 m. 50 egz. tiražu išleista šių eilučių autoriaus miniatiūrinė, armonikėlės tipo knygelė-katalogėlis „Lietuviška miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“, kurią išspausdino S. Jokužio spaustuvė Klaipėdoje.
Nuoširdžiai dėkojame gerb. Jonui Nekrašiui už edukaciją jaunimui!
Kviečiame apsilankyti parodoje „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“!
