Jau po 3 metų vidurinį išsilavinimą gimnazijose gaus tik 40 proc. vaikų

Visų kitų laukia kelias į profesines mokyklas?

Jorūnė LIUTKIENĖ, Kristina KASPARAVIČĖ

Jau po trejų metų, 2025-aisiais, tik 40 procentų vaikų turės teisę įgyti vidurinį išsilavinimą ir mokytis gimnazijose. Visų kitų laukia kelias į profesines mokyklas. Dešimtoje klasėje moksleiviai turės laikyti net 5 egzaminus. Neišlaikius egzaminų tam tikru lygiu, gimnazijos durys užsitrenks, liks atviras kelias tik į profesines mokyklas. Tai reiškia, kad visos gimnazijos po trejų metų labai stipriai nukraujuos ir susitrauks netekusios didelės dalies moksleivių ir mokys tik gabiausius jaunuolius, kurių ugdymas bus grynai akademinis. O ir pačios ugdymo sąlygos bus visai kitokios – per netrukus prasidėsiančią naują „Tūkstantmečio mokyklų“ programą į Kėdainių rajono mokyklas galėtų būti investuoti 2,5 mln. eurų. Šioje programoje jau yra pasiruošusios ir pareiškusios norą dalyvauti 7 Kėdainių krašto mokyklos. Kad rajonas galėtų dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte, reikia ir vietos politikų pritarimo, kurių dalis penktadienį vykusiame rajono tarybos posėdyje net nenorėjo svarstyti šio klausimo, siūlė jį išbraukti iš darbotvarkės ir nustumti jo svarstymą paskutinei minutei – perkelti į kovo pabaigoje vyksiantį rajono tarybos posėdį. Esą savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai spėtų ir vos per porą dienų pateikti ministerijai reikiamus dokumentus, jei būtų sulaukta politikų pritarimo.

Pareikalavo baigti manipuliacijas

Klausimą dėl leidimo rajono gimnazijoms dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte politikai svarstė net du kartus.

Rajono tarybos posėdyje tvirtinant darbotvarkę, buvo pasiūlyta šio klausimo visai nesvarstyti ir nukelti jį į kovo mėnesio tarybos posėdį bei svarstyti jį kartu su mokyklų tinklo pertvarkos planu. Kai kurie politikai atvirai sakė, kad jiems pritrūko laiko įsigilinti į šį klausimą, esą jis neatsiejamas nuo mokyklų tinklo pertvarkos plano ir apskritai nežinia, kaip leidimas kai kurioms mokykloms dalyvauti šiame projekte paveiktų kitas rajono mokyklas ir kokias pasekmes šios turėtų.

Kai kurie politikai bandė net aiškinti, kad galimai kiltų uždarymo grėsmė kitoms mokykloms, tačiau posėdyje dalyvavusi Truskavos pagrindinės mokyklos direktorė Rasa Lemkė pareikalavo, kad politikai baigtų manipuliacijas ir nebeaudrintų bendruomenių žongliruodami žodžiais apie galimą mokyklų uždarymą, kai jau visiems yra žinoma, kad mokyklos nebus uždarinėjamos, o neatitinkančios naujai keliamų Vyriausybės reikalavimų pasuks reorganizacijos keliu prisijungdamos prie gimnazijų ir tokiu būdu išlikdamos visuose kaimuose.

Argumentų nenorėjo girdėti

Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė į reikalo esmę taip ir nesugebėjusiems įsigilinti kai kuriems rajono tarybos nariams aiškino, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa ir mokyklų tinklo pertvarkos planas yra visiškai atskiri dalykai. Kad priėmus sprendimą dėl rajono švietimo įstaigų dalyvavimo minėtame projekte, mokyklų tinklo pertvarkos planas vis tiek nepasikeis ir teks jį įgyvendinti bet kuriuo atveju.

Jai antrino Švietimo ir kultūros komiteto vadovė Nijolė Naujokienė: „Mokyklos yra apsisprendusios ir pageidauja dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklos“ programoje. Jos atitinka kriterijus yra stiprios ir gali dalyvauti pirmu kvietimu, kad galėtų konkuruoti su kitomis Lietuvos didžiųjų miestų mokyklomis dalyvaujant spartesnės pažangos kūrimo procesuose, kurie garantuotų sėkmingą mokinių paruošimą gyvenimui ateityje. 

Matau daug „Tūkstantmečio mokyklos“ programos pliusų. Ji atveria tokias galimybes kaip atnaujinti ir sustiprinti veikiančias mūsų rajono mokyklas. Šiuo klausimu konsultavausi su tokiais švietimo ekspertais kaip gerb. Vilija Targamadze, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos departamento direktoriumi A. Aldakausku ir kitais.

Šios programos dėka galime gauti tai, ko šiuo metu neturime šiuolaikiškam vaikų ugdymui. Manau, kad galime ir turime prisiimti atsakomybę prieš stiprias, pasiruošusias tobulėti ir į ugdymo kokybę orientuotas mokyklas.

Kaip ir negalime ignoruoti to, kad visame rajone mažėja gimstamumas, o todėl mažėja vaikų ir visose mokyklose.

Tinklo pertvarka turės vykti dėl Vyriausybės nutarimo, nepriklausomai nuo to, ar mes dalyvausime „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje ar ne, todėl šiuos du dokumentus galima svarstyti atskirai.

Suprantama, iškelti tinklo pertvarkai kriterijai yra nepalankūs rajono mokykloms. Ypač dėl reikalavimo 31 mokinių skaičiui 3–4 gimnazinėje klasėje. Tam pritarti negalime ir nepritariame. Nukentėtų visos kaimiškosios gimnazijos. Kartu tai yra ir savivaldos teisių apribojimas.

Dėl to kreipiamės į ministeriją ir į Seimo Švietimo komitetą. 

Kritikuotinas Vyriausybės nutarimas, kuris stipriai apriboja savivaldos teises prisidėti prie nepilnų klasių išlaikymo ir reikalavimo.

Darbas turi vykti 2 kryptimis: visų pirma reikalauti iš Vyriausybės keisti kriterijus tinklo pertvarkai padarant viską dabar, kad kaimiškosios mokyklos neužsidarytų, jas reorganizuojant, ir kartu būtina dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklos“ programoje, nes rajono mokyklos tam yra pasiruošę ir joms reikia papildomų lėšų, kad galėtų panašiomis sąlygomis konkuruoti ruošiant mokinius gyvenimui su pačiomis geriausiomis Lietuvos mokyklomis.“

Klausimas tik vienas – persitvarkysime su pinigais ar liksime „basi“?

Posėdyje dalyvavę mokyklų direktoriai taip pat teigė, kad sprendimo vilkinimas dėl dalyvavimo „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje tik apsunkintų situaciją.

„Jau pusė Lietuvos rajonų susitvarkė savo mokyklų tinklą ir atitinka keliamus reikalavimus. Mūsų rajonas taip pat turės tą padaryti, net jei ir nedalyvaus „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

Dabar klausimas tik toks – ar mes susitvarkome pasiėmę pinigus, kurių bus per 2 milijonus ir kurie gimnazijoms tikrai labai reikalingi, ar visa tai vis tiek padarome, tik per kiek ilgesnį laiką ir jau visiškai be pinigų?“ – klausė Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė, kuri įsitikinusi, kad tikėtis, jog vis tik kažkas pasikeis būtų labai naivu.

Ši švietimo profesionalė akcentavo ir tai, kad būtų neprotinga nedalyvauti jau pirmame „Tūkstantmečio mokyklų“ programos etape, nes kai prasidės jos antrasis etapas ir bus galima įtraukti į jį ir kitas mokyklas, šansų patekti į tokią programą bus mažai, nes pirmiausia bus analizuojama, kaip gyvena jau nuo pat pradžių programoje dalyvaujančios mokyklos, analizuojama, ko joms trūksta ir tik tada, ir tik tai, kas lieka, būtų atiduodama naujai į programą įtraukiamoms mokykloms.

V. Liutkienei antrino ir Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla, kuris tiesiai šviesiai sakė, kad jokių logiškų argumentų atidėlioti sprendimą dėl rajono ugdymo įstaigų dalyvavimo „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje tiesiog nėra.

Gimnazijų vadovams pritarė ir rajono tarybos narys Jonas Talmantas: ,,Ekonomikos atsigavimo fondo pinigai skirti, kad mes ekonomiškai atsigautume <…>. Jeigu mes nesutinkame, paskui galime būti nesuprasti ir visiškai nepapulti į konkurso sąrašą“.

Mokyklose sąlygos stipriai pasikeis

Galiausiai klausimą iš darbotvarkės patvirtinimo lygmens perkėlus svarstyti į tarybos posėdį, paaiškėjo, kad šiame projekte dalyvausiančios Kėdainių rajono mokyklos gali gauti didžiausią sumą, kuri priklauso nuo mokinių skaičiaus. Jei rajono gimnazijose mokosi iki 10 000 mokinių, bet ne mažiau kaip 3 000, galima tikėtis 2 mln. 500 tūkst. eurų (be PVM).

Šie pinigai bus skiriami iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybei prisidėti nereikės.

Tačiau viena tarybos narė kaipmat pateikė savo paskaičiavimus, esą vienai mokyklai per programą bus skiriami apytikriai 200 tūkst. eurų per kelis metus, tad, pasak jos, „tai nėra tokia didelė investicija, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.“

Į tokį pareiškimą netruko sureaguoti Šviesiosios gimnazijos direktorė V. Liutkienė: ,,Net ir keli šimtai tūkstančių eurų mokykloms yra labai dideli pinigai.

Tai ir laboratorijos, kurių mes negavome tikriausiai nuo 2011 metų, tai yra galimybė mokytis europietiškai – praktiškai, o ne teoriškai. Tai yra galimybė konkuruoti su Klaipėdos, Kauno ir Vilnius licėjais, kurie jau tai turi.

Tai galimybė mokytojams tobulėti ypatingai naujose srityse – biotechnologijų ir t.t., ko dabar negalime. Ir visa tai duodama investicijoms į ,,Tūkstantmečio mokyklą.“

Jai antrino ir rajono tarybos narė Gitana Kaupienė: „Įsivaizduokite, kad institucija duodanti pinigus, nesiderės su jumis, jie tiesiog duos pinigus kitam rajonui ir kitas rajonas tuos pinigus pasiims. Tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas – aš iš tiesų kaip mokytoja, kaip švietimo bendruomenės narė, dirbanti daugiau kaip 20 metų mokykloje, matau tiktai pozityvius dalykus šitame procese ir tie pinigai gaunami, kiek jie bus beišskirstyti, mokykloms jie tikrai turės didelę naudą pirmiausia kalbant apie vaikus.

O kitas dalykas yra mokytojai, kurie šiuo metu iš tiesų yra dirbantys labai daug, o kompetencijų ugdymui savišvietai ir visiems kitiems dalykams turintys labai mažai laiko bei pinigų.“

„O savivaldybės pinigai, kurie buvo numatyti toms gimnazijoms, kurios išloš ir gaus europines lėšas, pasiliks biudžete. Tai tas lėšas bus galima panaudoti sutvarkyti kaimo mokykloms, kurios liks, o ne bijoti, kad jos liks už borto“, − sakė tarybos narys J. Talmantas. 

Sprendimą galiausiai priėmė

Galiausiai, po ilgų diskusijų, priimtas rajono švietimo įstaigoms palankus sprendimas dėl dalyvavimo „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje jau pasiruošusios dalyvauti ir rimtų europinių investicijų galės tikėtis „Atžalyno“, Šviesioji, Akademijos gimnazijos, LSU Kėdainių „Aušros“ ir Juozo Paukštelio progimnazijos.

Krakių ir Šėtos gimnazijoms, kurios taip pat nori dalyvauti projekte,  šiuo metu kyla grėsmė tik dėl mokinių skaičiaus. Be to, mokinių mažėjimo grėsmę stipriai didina ir nuo 2025 metų dešimtokams numatyti privalomieji 5 dalykų egzaminai.

Dar dvi rajono mokyklos: „Ryto“ progimnazija ir Josvainių gimnazija taip pat atitinka keliamus reikalavimus, tad irgi galėtų jungtis prie projekto.