Janušavos laukymės – tiksinti bomba
Janušavos kaimo kvartalas, kėdainiečiams žinomas kaip didžiulis pievų ir krūmų laukas, besidriekiantis nuo Respublikos gatvės pakraščio, bei vadinamas naujuoju Kėdainių miesto kvartalu, kuriame jau yra suprojektuotos kelios gatvės (T. Bružaitės, Ąžuolyno ir kt.), pastatyta parduotuvė „Norfa“ – lyg tiksinti bomba. Užtenka tik neatsakingai numesti nuorūką ar degtuką ir pievos čia kaipmat užsiliepsnotų, o aplink juk naujos statybos namai, tad didžiulė grėsmė supleškėti ir jiems.
Įbaugino nejuokais
Vietinius gyventojus nejuokais įbaugino čia kilęs gaisras. Tuomet beveik 2 metrų aukščio ugnies liežuviai keliavo per laukus, grasindami sunaikinti gyventojų turtą – namus.
Ugnis įsiplieskė nuo T. Bružaitės gatvės ir greitai plito Ąžuolyno gatvės link, kur stovi prekybos centras „Norfa“, bei keletas gyvenamųjų namų.
Spėjo sutramdyti
Nors Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai šiomis dienomis pluša praktiškai be atodūsio, tačiau į šį gyventojų iškvietimą sureagavo žaibiškai – vietoje buvo vos už kelių minučių nuo pranešimo.
Atvykę ugniagesiai ugnį sutramdė, jai dar nespėjus pasiekti gyvenamųjų namų kvartalo. Užgesinta 2,5 hektaro plote degusi sausa žolė. Ugnį tramdyti nebuvo lengva, nes čia augantys stagarai ir krūmai – milžiniški, o ne paprasta išdžiuvusi pieva. Laimei, nebuvo stipraus vėjo, tuomet nežinia, kaip viskas galėjo baigtis.
Kreipėsi ne kartą
Gyventojai į rajono savivaldybę dėl apleistų ir nešienaujamų pievų, pramintų Kėdainių džiunglėmis, kreipėsi jau ne kartą.
„Kreipėmės ir prieš metus, ir prieš dvejus, bet kas iš to… Vasarą benamiai čia rengia orgijas, miega, voliojasi, gyventi ramiai neįmanoma. Pavasarį mums grasina nežinia iš kur susidarantys potvyniai, arba didžiulė sausa žolė, nuo kurios gali užsiliepsnoti mūsų namai. Įsivaizduokite, kiek streso mums tenka patirti, o kiek metų jau niekas nieko nesugeba sutvarkyti“, – savo bėdas jau kelintus metus iš eilės tiek žurnalistams, tiek atsakingiems specialistams dėstė naujojo kvartalo gyventojai.
Įspėjo seniūnus
Kėdainių rajono savivaldybės administracija dar ankstyvą pavasarį priminė seniūnijų seniūnams, kad šie perspėtų gyventojus, sklypų šeimininkus, kad šie susitvarkytų (nusišienautų) jiems priklausančius žemės sklypus. Įspėtų apie gresiančius pavojus ir numatytas baudas. Kai kurie seniūnai savivaldybės administracijos paliepimą vykdė atsakingai, kai kurie galbūt nevisai…
Turi susitvarkyti
Jei sklypas turi šeimininką, tai jis privalo rūpintis juo: nušienauti žolę, iškiršti išdygusius medžius ir kt. Už sklypo nepriežiūrą numatyta bauda siekia net kelis šimtus eurų. Tačiau daliai Janušavos kaimo gyventojų, matyt, baudos nė motais. Gal geriau sumokėti baudą, nei šienauti iki žmogaus galvos išstypusius žolynus ir krūmokšnius.
„Rinkos aikštės“ duomenimis, daugelis sklypų yra privatūs, taigi juos turi prižiūrėti patys savininkai. Tą dar pernai „Rinkos aikštei“ patvirtino ir laikinai miesto seniūno pareigas einantis Algirdas Krivičius.
„Mes nuolat šienaujame žolę palei Respublikos gatvę, na, o krūmynų ar medžių laukuose pjauti negalime – juk tai privati valda, daugelis sklypų yra parduodami. Juos turėtų prižiūrėti jų savininkai“, – pernai vasarą sulaukęs gyventojų skundų sakė A. Krivičius.
Tiksinti bomba
Taigi, kol atsakingos institucijos svarsto ką daryti, įspėja ir baudžia apsileidėlius žemės sklypų savininkus – šie laukai tarsi tiksinti bomba, kuri bet kada gali sprogti. Gyventojai taip pat jaučiasi nesaugiai. Kažin kas atsakys, jei nuo degančios žolės supleškės koks namas. Tada, ko gero, vėl visi ims ieškoti kaltų, sakys, kad jau daug metų apie tai buvo kalbama… Žodžiu, ir vėl (neduok Dieve) girdėsime eilinę valdininkų tiradą.
Siūlo imtis veiksmų
Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas siūlo imtis veiksmų ir bendrai spręsti šią problemą.
„Čia nėra vienos institucijos problema. Šią problemą turi spręsti ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir savivaldybės specialistai, ir seniūnijų seniūnai, ir sodininkų bendrijos. Apleisti plotai didelė problema. Mano manymu, reikėtų sutrumpinti terminą, per kurį nuo įspėjimo sklypo savininkas turėtų nušienauti ar susitvarkyti žemės sklypą. Tai, manau, būtų veiksminga priemonė. Dirbti turime visi, o ne sukrauti visas problemas vienai institucijai“, – situaciją ir galimus sprendimo būdus aiškino ilgametis specialistas.
