J. Vaitiekūnienė: „Kalėdos – šventas laikotarpis, kuris savo šviesa nutvieskia kiekvieno iš mūsų gyvenimą“
Tarybos mandato atsisakė Valentino Tamulio komandos „Mūsų krašto sėkmei“ narė Jurgita Vaitiekūnienė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Gruodžiui teko nuostabi dalia – jis tapo džiugaus laukimo, gerumu suspindusios širdies, eglės aromato pripildytų namų ir didžių stebuklų simboliu. „Kalėdos – šventas laikotarpis, kuris savo šviesa nutvieskia kiekvieno iš mūsų gyvenimą, prasklaidydamas niūrias mintis, – sako Labūnavos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė, Labūnavos bendruomenės centro pirmininkė Jurgita Vaitiekūnienė. – Nesvarbu, kokio amžiaus esame, kokia didžiausia svajonė, Kalėdų dvasia to neklausia, ji tiesiog keliauja pas visus ir suteikia galimybę gyventi kitaip, tikėti tuo, kas atrodo neįmanoma.“
Kalėdų malonumai
J. Vaitiekūnienė atskleidžia, jog švenčių laukimas jai neatsiejamas nuo apmąstymų apie amžinąsias vertybes ir tikruosius sielos turtus – šeimą bei laimę būti artimųjų apsuptyje.
„Laikui bėgant gyvenime daug kas pasikeičia, tačiau tikrosios vertybės išlieka amžinai. Šeima – tai didžiausias turtas, kurį privalome vertinti. Šventiniu laikotarpiu mus užlieja gėrio ir jaukumo banga, iš kurios nenorime išnerti. Šitą nuostabią būseną pirmiausia pastebi šeimos nariai, tik jie pirmieji pajaučia mūsų geros nuotaikos šilumą, – šventinėmis mintimis dalijasi pašnekovė. – Eglutės bei namų puošimas, valgių gaminimas, Šv. Kūčių vakaro planavimas, dovanų pirkimas ir noras suteikti kuo daugiau džiaugsmo virsta malonumais, kuriuos atneša Kalėdos. Amžinas džiaugsmas, kuris užplūsta mus, pamačius pirmąjį sniegą, tikėjimas, kuris neleidžia nuleisti rankų, ir jaukumas. Visa tai yra stebuklai, kurie perduodami iš kartos į kartą.“
„Šlyžikai“ ir burtai
„Gražiausias metų šventes, Kūčias ir Kalėdas, su šeima sutinkame pas mano mamą, – pasakoja J. Vaitiekūnienė. – Mama – kepėja iš prigimties. Ant stalo būna mažiausiai 12 patiekalų. Visada su sūnumi Adomu juos skaičiuojame. Mano mama kepa labai skanius kūčiukus, kuriuos mes vadiname „šlyžikais“ ir merkiame į aguonpienį. Prie Kūčių stalo neapsieiname ir be burtų: tirpdome vašką, traukiame šieną, skaičiuojame žirnius, pupas. Su šeima puoselėjame tradiciją kiekvienais metais aplankyti pasipuošusius Lietuvos miestus ir miestelius. Susitinkame su draugais, rengiame teminius vakarėlius. Džiaugiamės, kad šiemet šventėms pasipuošė ir Labūnavos miestelis, tad ilgais žiemos vakarais turėsime galimybę nueiti su šeima prie eglės, pasidžiaugti šventinėmis dekoracijomis, Kalėdų dvasia.“
Pamoka naujiesiems metams
„Jurgita, o ko tikitės iš naujųjų metų?“ – pasiteirauju veiklumu ir energija žydinčios pašnekovės. „Mokausi gyventi vadovaudamasi patarle: „Džiaugtis gyvenimu čia ir dabar.“ Gal ateinančiais metais išmoksiu? – retoriškai paklausia J. Vaitiekūnienė ir siunčia šviesių minčių visiems kėdainiečiams. – Ieškokime pozityviosios energijos, gero nusiteikimo, atraskime savyje ir gyvenime tai, kas pozityvu bei vertinga.“
