Šiuolaikinė kultūra turi būti prieinama ir provincijoje gyvenantiems žmonėms
Janina Monkutė-Marks – šis vardas greičiausiai ne vienam kraštiečiui asocijuojasi su muziejumi Kėdainių miesto širdyje. Tačiau ką iš tiesų eiliniam kėdainiečiui sako muziejaus vardas? Kokia asmenybė buvo Janina Monkutė-Marks ir kodėl Kėdainiuose įsikūrė jos vardu pavadinta galerija?
Kokios parodos čia eksponuojamos bei kodėl jame verta apsilankyti? Apie tai papasakojo Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė.
Pradėtas kurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę
Pasak muziejaus kuratorės Astos, muziejaus istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
„Muziejaus istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet Lietuvos išeivei menininkei Janinai Monkutei-Marks kilo mintis padovanoti Tėvynei savo kūrybą. 2000 m. menininkė įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi buvusio Kėdainių krašto muziejaus pastatą, įkūrė jame savo vardo muziejų-galeriją.
Per metus buvo atlikta pastato rekonstrukcija, atkuriant XIX a. pabaigos architektūrą, pagal naujausius reikalavimus įrengtos galerijos salės, sutvarkyta aplinka. Janinos Monkutės-Marks muziejus buvo atidarytas visuomenei 2001 m. spalio 20 dieną, taigi šį rudenį jau minėsime muziejaus veiklos dvidešimtmetį“, – muziejaus kūrimosi pradžią prisiminė Asta.
Kėdainiai pasirinkti neatsitiktinai
Gal kai kurie skaitytojai to nežino, bet pasak muziejaus kuratorės, Kėdainiai buvo menininkės Janinos Monkutės-Marks jaunystės miestas. Būtent dėl to muziejų nuspręsta įkurti čia – kad šiuolaikinė kultūra būtų prieinama ir provincijoje gyvenantiems žmonėms.
„Muziejų Janina Monkutė-Marks galėjo atidaryti bet kuriame Lietuvos mieste, tačiau Kėdainiai pasirinkti neatsitiktinai. Visų pirma – tai buvo Janinos jaunystės miestas, kur ji pati subrendo kaip asmenybė, kur tėvai, draugai, mylimas Nevėžis.
Taip pat autorė žinojo, kad didžiuosiuose miestuose yra begalė kultūros centrų, muziejų, todėl norėjo, kad šiuolaikinė kultūra būtų prieinama ir provincijoje gyvenantiems žmonėms. Na, ir Janinos Monkutės-Marks muziejaus įsikūrimu rūpinosi jos dukterėčia Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, kuri visus 19 metų yra muziejaus generalinė direktorė ir nuoširdžiai jį puoselėja muziejų“, – apie tai, kodėl muziejų nuspręsta įkurti Kėdainiuose, pasakojo Asta.
[quote author=“A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė“]Tik keletas lietuvių išeivių yra mėginę kurti pop meno krypties darbus, tačiau galime teigti, kad Janinos Monkutės-Marks popmeno kolekcija yra pati didžiausia Lietuvoje.[/quote]
Menininkė, nusipelniusi Kėdainių kraštui
Nors Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija ir veikia jau beveik dvidešimtmetį, ne kiekvienam kėdainiečiui žinoma, kokios asmenybės vardu pavadintas šis muziejus. Muziejaus kuratorės teigimu, Janina Monkutė-Marks buvo šviesi ir įdomi asmenybė, įvertinta už nuopelnus Kėdainių kraštui.
„Janina Monkutė-Marks buvo išties šviesi ir įdomi asmenybė. Jai suteiktas Kėdainių krašto garbės pilietės vardas, menininkė yra apdovanota Kėdainių krašto kultūros premija bei sidabro ir aukso ženklais už nuopelnus Kėdainių kraštui. Janinai Monkutei-Marks įteikti garbingi raštai ir padėkos iš Lietuvos Respublikos Seimo ir LR Vyriausybės už nuopelnus šaliai.
Janina gimė 1923 metų rugsėjo 21 d. Radviliškyje. Mokėsi Pagėgių pradžios ir vidurinėje mokykloje, nuo 1939 iki 1941 m. – Kėdainių gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Kauno valstybinio teatro dramos studiją, baigė Kauno penktąją gimnaziją. 1944 m. rudenį pasitraukė į Vokietiją.
1945–1947 m. studijavo archeologiją, meno istoriją ir italų kalbą Innsbruck‘o Universitete Austrijoje. 1947–1950 m. mokėsi Freiburgo Menų ir Amatų mokykloje Vokietijoje. Čia ji įgijo pirmuosius tekstilės, tapybos ir grafikos įgūdžius.
1950 m. Janina emigravo į JAV ir nuo 1956 m. dailininkė įsitraukė į meninį ir visuomeninį šalies gyvenimą. Toliau gilino žinias, dirbo su atskirais menininkais. Savo kūrybinę veiklą daugybei metų susiejo su Hyde Parko Meno Centru bei B.I.G. Meno centru (Sanibel, Floridos valstija).
Nuo 1972 m. Janina Monkutė-Marks pati ėmėsi kuratorės darbo. 1974 m. menininkė buvo viena iš Lietuvių moterų dailininkių draugijos Čikagoje steigėjų ir vadovių. Ji nuolat buvo kviečiama dalyvauti amerikiečių ir tarptautinėse parodose ir kūrė, audė gobelenus iki pat savo gyvenimo pabaigos“, – Janinos Monkutės -Marks gyvenimo detalėmis dalijosi Asta.
Menininkės palikimas – muziejus su visais kūrybos darbais
Pasak muziejaus kuratorės, menininkės palikimas – muziejaus įkūrimas, kuriame ji įrengė galerijos erdves ir padovanojo visą savo gyvenimo kūrybą.
„Menininkės palikimas yra pats muziejaus įkūrimas. Autorė nupirko pastatą, jį suremontavo, įrengė galerijos erdves, įsteigė pelno nesiekiančią viešąją įstaigą, padovanojo viso savo gyvenimo kūrybą, kurią sudaro tapybos, grafikos, siuvinėjimo darbai ir gobelenai bei rištiniai kilimai.
Janina sukūrė kultūros erdvę kėdainiečiams ir ją puoselėjo, palaikė bei finansavo. Šiuo metu muziejus yra išlaikomas Janinos Monkutės-Marks sūnų Peter Marks, Daliel Marks, Paul Marks ir Sigi Nagys“, – teigė Asta.
Popmeno darbų kolekcija – viena didžiausių Lietuvoje
Janinos Monkutės-Marks muziejaus kolekcijoje – įvairūs menininkės kūrybos darbai, tarp kurių, pasak muziejaus kuratorės Astos, ir popmeno krypties darbai, kurių kolekcija – viena didžiausių visoje Lietuvoje.
„J. Monkutės-Marks kūryba įvairi, atspindinti autorės kūrybinius tarpsnius ir domėjimosi spektrą. Aktyviai kurti Janina pradėjo tik nuo 1956 m., jau emigravusi į JAV. Janinos Monkutės-Marks muziejaus kolekcijoje turime ankstyvuosius autorės tapybos ir mišrios technikos darbus, kurie pamėgdžioja kompozicinę primityviojo meno schemą.
Vėliau, kai popmenas buvo naujas fenomenas, menininkė, naudodama didelius paveikslų formatus, ryškias spalvas, tekstus ir koliažą, sukūrė popmeno krypties ciklą. Dalyje darbų užkoduoti ir jos asmeniniai simboliai, išgyvenimai. Tik keletas lietuvių išeivių yra mėginę kurti popmeno krypties darbus, tačiau galime teigti, kad Janinos Monkutės-Marks popmeno kolekcija yra pati didžiausia Lietuvoje“ , – apie menininkės kūrybinę veiklą ir vieną iš didžiausių kolekcijų Lietuvoje pasakojo muziejaus kuratorė Asta.
[quote author=“A. Fedaravičiūtė-Jasiūnė“]Kelio, kelionės motyvas yra vienas svarbiausių Janinos Monkutės-Marks kūryboje ir gobelenuose. Vėlesnieji gobelenai atspindi asmeninę menininkės patirtį, kartu jie pasižymi aiškiomis formomis ir kompozicijos stabilumu. Gobelenai nuoširdžiai atveria dailininkės išgyvenimus. Subjektyvus požiūris, drąsa apnuoginti savo vidinį pasaulį yra ne tik būdingas Janinos Monkutės-Marks kūrybos bruožas, bet ir viena vertingiausių savybių.[/quote]
Linoraižinys – mėgstamiausia grafikos technika
Lygiagrečiai su tapyba autorė kūrė ir linoleumo bei medžio raižinius. Muziejaus kuratorė Asta dalinosi, jog linoraižinys menininkei Janinai Marks buvo viena mėgstamiausių grafikos technikų.
„Ji pati yra sakiusi, kad linoraižinys yra mėgstamiausia grafikos technika. Šiuose darbuose matoma vieno iš jos mokytojų Viktoro Petravičiaus įtaka – Janinos raižiniai pasižymi brutalios detalių formos ir elegantiškos visumos santykiu. Dailininkė maksimaliai išnaudojo linoraižinio technikos teikiamas kontrasto ir atspaudo sodrumo galimybes.
Paskutiniam tapybos tarpsniui įtakos turėjo susidomėjimas lietuvišku folkloru. Na, ir pasaulio tautų primityvios dailės kolekcionavimas natūraliai atvedė menininkę prie liaudies meno, kaip amžinosios išminties šaltinio.
Šio periodo didelio formato tapybos darbai primena mandalas – dailininkė dalija apskritimą į keturias dalis, tik užuot komponavusi kvadratą į apskritimą, apskritimą ji komponuoja į kvadratinę ar stačiakampę paveikslo plokštumą. Kiekvieną iš keturių apskritimo projekcijų riboja dievybės, mitologinės būtybės arba ornamentas. Neretai ornamentu virsta ir figūros“ , – pasakojo Asta.
Kelionės motyvas – vienas svarbiausių kūryboje
„Autorė jautė kitų dailės sričių gožiamą norą sugrįžti prie Freiburge išmokto audimo ir rišimo. Ir kai dailės recenzentai pastebėjo, jog tiek tapyba, tiek grafika galėtų tapti puikiais gobelenų projektais, prasidėjo paskutinis ir pats ilgiausias gobelenų ir kilimų audimo etapas.
Kelio, kelionės motyvas yra vienas svarbiausių Janinos Monkutės-Marks kūryboje ir gobelenuose. Vėlesnieji gobelenai atspindi asmeninę menininkės patirtį, kartu jie pasižymi aiškiomis formomis ir kompozicijos stabilumu. Gobelenai nuoširdžiai atveria dailininkės išgyvenimus. Subjektyvus požiūris, drąsa apnuoginti savo vidinį pasaulį yra ne tik būdingas Janinos Monkutės-Marks kūrybos bruožas, bet ir viena vertingiausių savybių“ , – pasakojo Asta.
Muziejuje – parodos, edukaciniai užsiėmimai
Muziejuje rengiamos ne tik kūrybinių darbų parodos, bet vykdomi ir edukaciniai užsiėmimai, organizuojami kultūriniai projektai, kviečiantys ir skatinantys juose dalyvauti visus visuomenės narius.
„Pagrindinė Janinos Monkutės-Marks muziejaus veikla – parodų rengimas ir pristatymas visuomenei. Taip pat vykdome edukacinius užsiėmimus, organizuojame vaikų kūrybines vasaros užimtumo stovyklas, rengiame kultūrinius projektus ir juos pristatome miesto bendruomenei. Muziejaus tikslas – atkurti tarptautinį meno, kultūros ir filantropijos bendradarbiavimą, iškelti žmonių vertę per savanorišką narystę, palaikant dvasines vertybes.
Džiaugiamės, kad per 19 muziejaus-galerijos veiklos metų užauginome būrį meno mylėtojų. Kadangi Janina Monkutė-Marks Amerikoje užsiminėjo filantropine veikla, buvo didesnių muziejų narė, ji ir į Lietuvą atvežė idėją – siekiant suburti Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos draugų ir rėmėjų ratą, kiekvienas meną mylintis žmogus gali tapti muziejaus nariu.
Nariai asmeniškai gauna naujausią informaciją apie muziejuje vykstančias parodas ir renginius bei nemokamai lanko muziejų visus metus.
Muziejuje rengiamos įvairios edukacijos. Kartą per metus stengiamės surengti Tarptautinės muziejų nakties renginį, kuris mėgstamas jaunimo ir šeimų su vaikais. Dalyvaujame ir kultūros paso programoje. Esame pateikę net 6 programas kultūros paso sistemoje, ir šiomis programomis gali pasinaudoti visos Lietuvos moksleiviai.
Bendradarbiaujame su įvairiomis Kėdainių rajono švietimo, neformaliojo švietimo institucijomis, taip pat su kultūros centrais, Lietuvos muziejais, menininkais“, – muziejaus tikslais bei vykdomomis veiklomis dalijosi kuratorė.
Lankytojams atviras visus metus
Muziejaus kuratorės teigimu, muziejaus bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis, o lankytojams yra atviras visus metus.
„Esame pristatę įvairiausias parodas: šiuolaikinio meno, tarptautines pluošto meno ir populiaraus meno parodas. Bendradarbiaujant su užsienio kuratorėmis, keliaujančios tarptautinės pluošto meno parodos „Azija–Europa“ Lietuvoje pristatomos tik Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje. Stengiamės ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – esančias parodas atvežti į Kėdainius.
Bendradarbiaujame su Lietuvos dailininkų sąjunga, galerija „Arka“, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-Dešinė“, VDA Kauno fakultetu, Lietuvos muziejais ir galerijomis bei su pavieniais autoriais, kuratoriais.
Lankytojai muziejuje lankosi visus metus ir srautai pasiskirsto gana panašiai. Kadangi naujasis parodų sezonas prasideda nuo rugsėjo mėnesio ir tęsiasi iki pat vasaros – tuo laikotarpiu daugiausiai muziejuje lankosi Kėdainių miesto gyventojai (šeimos, senjorai, moksleiviai).
Vasarą, kai muziejus atviras ne tik šeštadieniais, bet ir sekmadieniais – daugiausia sulaukiame po šalį keliaujančių lietuvių ir užsienio turistų. Žmonės daugiausia keliauja šeimomis“, – pasakojo Asta.
